Pateiktas tekstas yra krikščioniškas apokrifinis pasakojimas, žinomas kaip „Piloto mirtis“ (Mors Pilati). Tai yra legenda, nepriklausanti Biblijos kanonui, sukurta praėjus daug laiko po aprašomų įvykių, greičiausiai ankstyvaisiais viduramžiais. Šio kūrinio autorius yra nežinomas. Tekstas priklauso platesniam legendų ciklui apie Poncijų Pilotą, kuriuo siekta užpildyti pasakojimo spragas, likusias po kanoninių evangelijų, ir pateikti moralinį ar teologinį … [Skaityti toliau…]
Arabų kūdikystės evangelija (lot. Evangelium Infantiae Arabica, arab. Injīl al-ṭufūla al-ʿarabī; angl. Arabic Infancy Gospel, dar vadinama Arabiškoji Kūdikio Jėzaus evangelija) yra senovinis pasakojimų rinkinys, kuriame aprašomi pirmieji Jėzaus gyvenimo metai. Šis tekstas nėra įtrauktas į oficialią Bibliją, todėl vadinamas apokrifu, tačiau jis tūkstančius metų buvo labai populiarus Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenėse. Nors pavadinimas nurodo … [Skaityti toliau…]
Čia pateikiami du evangelijos tekstai. Abu pateikti tekstai kalba apie tą patį apokrifinį kūrinį – Evangeliją apie Jėzaus vaikystę pagal Tomą (lietuviškai dar vadinamą Tomo vaikystės evangelija, Tomo protoevangelija), angl. The Infancy Gospel of Thomas, taip pat The Childhood Gospel of Thomas ar The Gospel of Thomas the Israelite; gr. Εὐαγγέλιον τοῦ Θωμᾶ τοῦ Ἰσραηλίτου; … [Skaityti toliau…]
„Marijos gimimo evangelija“ – tai ankstyvas krikščioniškas apokrifinis tekstas, pasakojantis apie Švč. Mergelės Marijos gimimą, vaikystę, pašventinimą šventykloje ir sužadėtuves su Juozapu. Šis kūrinys nepriklauso Naujojo Testamento kanonui, bet ilgainiui tapo labai svarbiu šaltiniu viduramžių krikščioniškoje tradicijoje, ypač kalbant apie Marijos kilmę, skaistumą ir dievišką pašaukimą. Tekstas klaidingai priskiriamas evangelistui Matui, tačiau tikrasis autorius nežinomas. … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Mato evangelija (Evangelium Pseudo-Matthaei) yra vienas įtakingiausių ir labiausiai paplitusių lotyniškų apokrifų krikščionybės istorijoje. Nors šis kūrinys niekada nebuvo įtrauktas į oficialų Biblijos kanoną, jo poveikis Vakarų Europos kultūrai, menui ir liaudies pamaldumui buvo milžiniškas. Tekstas buvo parašytas lotynų kalba maždaug VII a. pradžioje, tikriausiai viename iš Prancūzijos ar Italijos vienuolynų. Autorius, kurio tikroji tapatybė … [Skaityti toliau…]
„Juozapo Dailidės istorija” (The History of Joseph the Carpenter), vienas iš apokrifinių (neįtrauktų į kanoninę Bibliją) krikščioniškųjų raštų, pasakojantis apie Šv. Juozapą, Jėzaus žemiškąjį tėvą. Pagrindinė informacija: Svarbiausi elementai: Nors šis tekstas nėra kanoninis, jis rodo ankstyvųjų krikščionių pagarbą Šv. Juozapui ir bandymus užpildyti naujojo Testamento „spragas” (pvz., Juozapo vaikai iš pirmos santuokos, jo darbas, … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Jokūbą, dar vadinama Jokūbo protoevangelija (angl. The Infancy Gospel of James, The Protoevangelium of James; lot. Protoevangelium Jacobi; gr. Πρωτευαγγέλιον Ἰακώβου) – tai ankstyvosios krikščioniškos apokrifinės literatūros kūrinys. Šis tekstas nėra įtrauktas į Naujojo Testamento kanoną, tačiau per amžius turėjo didžiulės įtakos krikščioniškajai tradicijai, ypač susijusiai su Švč. Mergelės Marijos gyvenimu. Manoma, kad … [Skaityti toliau…]
Mesopotamija buvo senovės civilizacijos regionas, esantis tarp Tigro ir Eufrato upių – dabartinio Irako, šiaurės rytų Sirijos ir pietryčių Turkijos teritorijoje. Šis derlingas tarpupis buvo vadinamas „Vaisingąja pusmėnulio” dalimi ir laikomas viena pirmųjų žmonijos civilizacijų lopšiu. Vietovės geografinė padėtis leido čia kilti pažangiai žemdirbystei ir ankstyviems miestams. Religiniais laikais Mesopotamija buvo įvairių kultūrų ir tautų … [Skaityti toliau…]
Mirų kalnas – tai daugiasluoksnis simbolis, atskleidžiantis tiek dvasinės kelionės viršūnę, tiek istorinį ar geografinį ženklą. Šis terminas ypač išryškėja krikščioniškoje mistikoje, ypač šventojo Kryžiaus Jono – vieno žymiausių karmelitų mistikų – raštuose. Tačiau Mirų kalnas neapsiriboja vien tik teologiniu ar simboliniu pasauliu – šis pavadinimas turi savo atitikmenų ir realiame pasaulio žemėlapyje, įskaitant ir … [Skaityti toliau…]
Epifanija, Lietuvoje dažniau vadinama Trijų Karalių švente, yra viena iš seniausių krikščioniškų švenčių, žyminti Jėzaus Kristaus apsireiškimo pasauliui momentą. Ši šventė, kupina simbolikos ir liaudiškų papročių, Lietuvoje minima su pagarba ir džiaugsmu, jungdama religinę tradiciją su tautosaka. Epifanija kviečia apmąstyti dieviškumo ir žmogiškumo susitikimą, o lietuvių kultūroje ji praturtinta unikaliais ritualais, kurie išlikę iki šių … [Skaityti toliau…]
Rožinio mėnuo – tai krikščionių, ypač katalikų, tikėjime ypatingas laikotarpis, skirtas Švč. Mergelei Marijai ir Rožinio maldai. Lietuvoje, kur Marijos garbinimas turi gilias šaknis, šis mėnuo yra metas, kai tikintieji susitelkia į maldą, bendruomeniškumą ir dvasinį atsinaujinimą. Rožinio mėnuo sujungia religinę tradiciją su lietuvišku pamaldumu, o jo papročiai atspindi tiek Bažnyčios mokymą, tiek liaudies tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Didysis šeštadienis, dar vadinamas Velykų vigilijos išvakarėmis, yra viena iš giliausių ir paslaptingiausių krikščioniškosios Didžiosios savaitės dienų. Lietuvoje šią dieną tikintieji praleidžia tyliai apmąstydami Jėzaus Kristaus kapą, ruošdamiesi Velykų džiaugsmui. Tai diena, persmelkta ramybės, laukimo ir pasiruošimo, o lietuvių tradicijose ji taip pat pažymėta unikaliais papročiais, kurie sujungia krikščionišką tikėjimą su senovės liaudies išmintimi. Didysis … [Skaityti toliau…]