Maldos.lt

Absurdas – sąvoka, dažnai siejama su žmogaus bandymu rasti prasmę ten, kur jos, regis, nėra. Religijoje absurdas tampa ypač intriguojančiu reiškiniu: tikėjimas, kuris turėtų suteikti aiškumą, kartais atveria paradoksų ir neatsakomų klausimų bedugnę. Nuo Senojo Testamento patriarchų iki šiuolaikinių teologų absurdas religijoje kelia klausimus apie žmogaus vietą pasaulyje, Dievo valią ir pačią tikėjimo esmę. Absurdo … [Skaityti toliau…]

Ar tikėjimas yra utopija? Ar rojus – tik nepasiekiama svajonė, kurią žmonija kuria, kad ištvertų gyvenimo chaosą? Šie klausimai lydi mus per amžius, nuo senovės filosofų iki šiuolaikinių mąstytojų. Tikėjimas ir rojus – idėjos, kurios vienus įkvepia, kitus verčia abejoti. Skeptikai tikėjimą dažnai laiko iliuzija, savotiška utopija, kuria žmogus ramina save, susidūręs su gyvenimo neteisybėmis. … [Skaityti toliau…]

Gotiškos katedros Prancūzijoje, tokios kaip Reimso ar Notre-Dame, yra ne tik architektūros šedevrai, bet ir simbolių bei istorijų lobynai. Tarp jų bokštų ir vitražų slepiasi keistos figūros – „vemiantys vienuoliai“. Šios skulptūros, vaizduojančios išsižiojusius vienuolius ar groteskiškus padarus, iš kurių burnų teka vanduo, kelia nuostabą ir klausimų. Gotikinėje architektūroje gargojlės – akmeninės figūros, skirtos nukreipti … [Skaityti toliau…]

VIII a. Bizantijos imperija išgyveno kultūrinį sukrėtimą, kurio aidai skamba net ir svarstant ateities kartų tapatybės iššūkius. Ikonoklazmas – religinių atvaizdų naikinimo judėjimas – ne tik sunaikino šventas ikonas, bet ir paliko gilias spragas visuomenės dvasiniame ir kultūriniame audinyje. Istorija atskleidžia, kaip lengvai galima sugriauti tapatybės pamatus ir kokios pamokos iš to kyla ateities kartoms. … [Skaityti toliau…]

Visoje Europoje, ypač Airijoje, Anglijoje, Škotijoje ir Šiaurės Ispanijoje, ant viduramžių bažnyčių, pilių ir kitų statinių galima rasti neįprastų akmeninių skulptūrų, vadinamų „Sheela-na-Gig“. Šios figūros vaizduoja plikas moteris, dažnai groteskiškos išvaizdos, rankomis praskleidžiančias savo lytinius organus. Neretai jos išraižytos su perdėtai didelėmis genitalijomis, kaulėtu kūnu ir išraiškingais, kartais bauginančiais veidais. Montuojamos virš durų ar ant … [Skaityti toliau…]

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris), gotikos architektūros šedevras, stūkso Senos upės saloje kaip Prancūzijos dvasinis ir kultūrinis simbolis. Tarp jos akmeninių gargojlų, chimerų ir skulptūrų, puošiančių fasadą, bokštus ir stogą, viena figūra ypač traukia akį savo keistumu ir gilumu – „Canardeur“, žmogus, tarsi ryjantis savo ranką ar kandantis sau petį. Ši groteskiška skulptūra, … [Skaityti toliau…]

Groteskas, kaip meninis ir kultūrinis reiškinys, siejamas su keistumu, deformacija ir paradoksais, kurie išbando žmogaus suvokimo ribas. Religijoje, o ypač Biblijos tekstuose, grotesko apraiškų galima aptikti ten, kur susiduria šventumas ir žmogiškasis netobulumas, dieviškumas ir chaosas. Žodis „groteskas“ kilęs iš italų kalbos „grotta“ (urvas), apibūdinantis keistas, fantastines dekoracijas, rastas senovės Romos požemiuose. Laikui bėgant, groteskas … [Skaityti toliau…]

Bažnyčių prabanga ir didingos statybos kelia klausimų: kodėl jos tokios brangios ir kam reikalinga tokia puošyba, jei tikėjimas yra dvasinis? 1. Dievo garbei skirta erdvė Katalikų, stačiatikių ir kai kuriose protestantų tradicijose bažnyčia laikoma šventa vieta, kur Dievas yra ypač artimas. Prabangūs statiniai ir puošyba atspindi norą atiduoti Dievui tai, kas geriausia. Šventajame Rašte sakoma: … [Skaityti toliau…]

Krikščionių ir musulmonų konfliktai, ypač viduramžiais, yra viena įspūdingiausių ir sudėtingiausių istorijos dalių. Šie karai, dažnai vadinami kryžiaus žygiais, taip pat apėmė kitus mūšius ir kampanijas, vykusias tarp krikščionių ir musulmonų VII–XVII a., daugiausia Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Iberijos pusiasalyje ir Balkanuose. Jie buvo skatinami religinių, politinių ir ekonominių motyvų, o jų pasekmės formavo šiuolaikinį … [Skaityti toliau…]

„Piktas dievas“ – tai sąvoka, kuri verčia žmogų sustoti ir susimąstyti: kas, jei aukščiausioji būtybė nėra gera? Jei ji yra įsiutusi, kerštinga ar net sadistiška? Ši idėja kelia siaubą, bet kartu ir giliai žmogišką klausimą: kaip suprasti blogį ir kančią, jei jų šaknys – pačioje dieviškumo prigimtyje? Religijos istorijoje piktų dievų motyvai neretai pasirodo. Senovės … [Skaityti toliau…]