Apatija – tarsi pilkas rūkas, apgaubiantis sielą, kai niekas nebedžiugina, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia abejingumą, emocinį sustingimą ar motyvacijos stoką. Žodis „apatija“ kilęs iš graikų kalbos apatheia, sudaryto iš a- („be“) ir pathos („jausmas“, „kentėjimas“), taigi pažodžiui reiškia „bejautrumą“ arba „jausmų nebuvimą“. Senovės Graikijoje apatheia ne visada turėjo neigiamą atspalvį … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios Bažnyčios istorijoje egzistavo tekstas, kėlęs didžiulį susidomėjimą tarp Bažnyčios tėvų – tai Nazariečių evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal nazariečius, Nazarėnų evangelija; lot. Evangelium Nazaraeorum). Šis kūrinys buvo naudojamas nazariečių bendruomenės – žydų kilmės krikščionių, kurie pripažino Jėzų Mesiju, tačiau toliau griežtai laikėsi Mozės Įstatymo ir žydiškų papročių. Nors šis tekstas iki mūsų … [Skaityti toliau…]
„Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti; jos turi būti klusnios, kaip sako ir Įstatymas“ (1 Kor 14,34; Mulieres in ecclesiis taceant) nėra tiesiog sakinys – tai tūkstantmetė instrukcija, suformavusi visą Vakarų krikščionybės liturginę bei teisinę kultūrą. Ši eilutė atsirado Pauliaus laiške korintiečiams kaip atsakas į chaotiškas Korinto bendruomenės pamaldas, kuriose, pasak paties Pauliaus, … [Skaityti toliau…]
Aleksandras Morečis (it. Alessandro Moreschi) yra istorinė asmenybė, žinoma kaip paskutinis Vatikano Siksto koplyčios chorui priklausęs kastratas, kurio balsas buvo užfiksuotas ankstyvuosiuose garso įrašuose. Jis gimė 1858 metais Monte Kompatrio miestelyje, netoli Romos, daugiavaikėje šeimoje. Jo vaikystė sutapo su laikotarpiu, kai kastracijos praktika Italijoje jau buvo pradedama griežtai riboti, tačiau religinės institucijos vis dar jautė … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente minimos kelios milžiniškos tautos ir pavieniai asmenys, sudarantys intriguojančią milžinų tradiciją. Šios giminės – nefilimai, rafaimai, Anakimai, Emimai, Zamzuminai, taip pat tokios figūros kaip Ogas, Goliatas ir Išbi-Benobas – dažnai siejamos per bendrą kilmę, geografiją ar mitologinį kontekstą. Jų istorijos, nors fragmentiškos, perteikia teologinę žinią apie Dievo galios triumfą prieš, atrodytų, neįveikiamas jėgas. … [Skaityti toliau…]
Terminas „arijai“ savo kilme nėra rasinė sąvoka. Jis atsirado kalbotyroje XIX amžiaus pradžioje, kai mokslininkai tyrinėjo indoeuropiečių kalbų ryšius. Lingvistai pastebėjo, kad sanskritas, senovės persų kalba, graikų, lotynų, germanų ir slavų kalbos turi bendrą struktūrą ir žodyną, todėl buvo ieškoma bendro pavadinimo šiai kalbų šeimai. Sanskrito žodis ārya, reiškiantis „kilnus“ ar „garbingas“, tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]
Eugenika – tai XX amžiaus pradžioje iškilusi idėjų sistema, teigusi, kad žmonių populiaciją galima „pagerinti“ kontroliuojant, kas turi teisę susilaukti vaikų. Ši koncepcija rėmėsi klaidingu įsitikinimu, kad sudėtingos žmogaus savybės – intelektas, moralė, elgesys, socialinė padėtis – yra paveldimos taip pat paprastai kaip akių spalva. Eugenika žadėjo „tobulesnę visuomenę“, tačiau praktikoje virto diskriminacijos, prievartos ir … [Skaityti toliau…]
Dievo omnipotence, arba visagalybė, yra teologinė doktrina, teigianti, kad Dievas turi neribotą galią ir gali padaryti viską, kas neprieštarauja Jo prigimčiai ir logikos dėsniams. Terminas omnipotence kilęs iš lotynų kalbos žodžių omni (visa) ir potentia (galia, jėga). Ši savybė yra pagrindinė monoteistinių religijų, tokių kaip krikščionybė, islamas ir judaizmas, mokyme. Jose Dievas laikomas visatos kūrėju … [Skaityti toliau…]
Šventojo Sosto ir Vokietijos Reicho konkordatas (Reichskonkordat, pilnas vokiškas pavadinimas Konkordat zwischen dem Heiligen Stuhl und dem Deutschen Reich, itališkas pavadinimas Concordato tra la Santa Sede e il Reich Germanico) yra tarptautinė sutartis, pasirašyta 1933 m. liepos 20 d. Vatikane. Dokumentą pasirašė kardinolas Eugenio Pacelli, tuometinis Popiežiaus Pijaus XI valstybės sekretorius, ir Franzas von Papenas, … [Skaityti toliau…]
Tomistinis institutas (angl. The Thomistic Institute) – tai šiuolaikinė dominikonų iniciatyva, kurios tikslas – skleisti klasikinę krikščionišką mintį šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje, ypač tarp studentų, intelektualų ir ieškančių žmonių. Institutas remiasi šv. Tomo Akviniečio filosofine ir teologine tradicija, tačiau ne kaip muziejine relikvija, o kaip gyvu idėjų šaltiniu, gebančiu atsakyti į šių laikų klausimus. Jis buvo … [Skaityti toliau…]
Spiritual but not Religious (SBNR), lietuviškai „dvasiški, bet ne religingi“, – tai žmonės, kurie ieško gyvenimo prasmės, dvasingumo ar ryšio su kažkuo didesniu, bet atmeta tradicines religijas, tokias kaip krikščionybė, islamas ar budizmas. Tai nėra organizuotas judėjimas ar grupė su aiškiomis taisyklėmis – greičiau požiūris, tapęs itin populiarus pastaraisiais dešimtmečiais, ypač tarp jaunesnių kartų, gyvenančių … [Skaityti toliau…]
Afektas – tai staigus, intensyvus ir trumpalaikis emocinis proveržis, kuris trumpam užvaldo žmogaus sąmonę, mąstymą ir elgesį. Ši sąvoka jungia psichologiją, teisę, filosofiją ir religiją, nes visose šiose srityse afektas suprantamas kaip momentas, kai žmogaus vidinė tvarka susvyruoja, o emocija tampa stipresnė už racionalų vertinimą. Afektas nėra paprastas jausmas ar nuotaika – tai emocinis sprogimas, … [Skaityti toliau…]