Edeno sodas (hebrajų k. Gan Eden, „Palaimos sodas“) – tai vieta, aprašyta Biblijos Pradžios knygoje, kurioje Dievas apgyvendino pirmuosius žmones – Adomą ir Ievą. Ši vieta yra laikoma rojumi – vieta, kurioje žmonės gyveno tobulomis sąlygomis, be nuodėmės ir skausmo, prieš įvykstant nuopuoliui. Edeno sodas yra simbolis Dievo kūrybos tobulybės ir harmonijos tarp žmonių ir … [Skaityti toliau…]
Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]
Sinajaus kalnas (hebrajų k. סִינַי – Sīnay, galbūt siejamas su semitų šaknimi s-n-y, reiškiančia „dantytą, aštrų kalną“, arba su deivės Sin vardu) yra viena švenčiausių vietų judaizmo, krikščionybės ir islamo tradicijose. Šis kalnas Biblijoje dažnai vadinamas ir kitu vardu – Horebas (hebrajų k. חֹרֵב – Hōrēv, kilęs iš šaknies ḥ-r-v, reiškiančios „sausra“, „išdžiūvimas“, „dykuma“). Abu … [Skaityti toliau…]
Ričardo Daukins knyga Dievo iliuzija (The God Delusion), išleista 2006 m., yra vienas įtakingiausių ir kontroversiškiausių ateistinės literatūros kūrinių. Joje autorius, žymus evoliucijos biologas ir Oksfordo universiteto profesorius, argumentuoja, kad tikėjimas antgamtiniu kūrėju – Dievu – yra ne tik nepagrįstas, bet ir dažnai žalingas. Pasitelkdamas logiką, mokslinius faktus ir sąmojį, Daukinsas dekonstruoja religinius įsitikinimus, teigdamas, … [Skaityti toliau…]
Petras Damianas (Petrus Damianus, 1007–1072) savo garsiausią moralinį traktatą Liber Gomorrhianus, ad Leonem IX Romanum Pontificem — lietuviškai „Gomoros knyga, skirta Romos popiežiui Leonui IX“ — parašė apie 1049–1054 m., vienu iš ankstyviausių Bažnyčios reformų laikotarpių. Tai nėra literatūrinė fantazija, o rūsčia tikrove pagrįstas liudijimas, kurį autorius parengė remdamasis savo, kaip aukšto rango dvasininko ir … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus bulės ir enciklikos – abu šie dokumentai kyla iš Šventojo Sosto, tačiau jų paskirtis, forma ir reikšmė skirtingi. Suprasti šiuos skirtumus padeda pažvelgti į jų kilmę, turinį ir naudojimą Bažnyčios istorijoje. Popiežiaus bulė – tai oficialus popiežiaus dekretas arba įstatyminis aktas, dažniausiai skelbiamas ypatingais atvejais. Pavadinimas bulė kilo iš lotyniško žodžio bulla, kuris reiškė … [Skaityti toliau…]
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Šie žodžiai ir kartu su jais atliekamas rankos judesys – žegnojimasis – yra vienas seniausių ir labiausiai atpažįstamų krikščioniškojo pasaulio simbolių. Tai glaustas tikėjimo išpažinimas, kuriame telpa visa krikščionybės esmė: Šventosios Trejybės slėpinys ir Kristaus atliktas atpirkimo darbas ant kryžiaus. Žegnojimasis atliekamas dešine ranka, ja brėžiant … [Skaityti toliau…]
Kalvarija (Golgota) – tai nedidelis Jeruzalės pakraščio kalnelis, tapęs centrine krikščionybės vieta, nes būtent čia buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Ši vieta turi du pavadinimus, kilusius iš skirtingų kalbų ir tradicijų. Hebrajiškas Golgotha reiškia „kaukolės vieta“, o lotyniškas Calvaria turi tą pačią prasmę. Todėl krikščioniškoje tradicijoje vartojami abu terminai: Golgota (hebrajiškas pavadinimas) ir Kalvarija (lotyniškas). Evangelijose … [Skaityti toliau…]
Golgota (arba Kalvarija) – tai nedidelis kalnelis Jeruzalės pakraštyje, kuris tapo vienu svarbiausių visos krikščionybės simbolių, nes būtent ten, ant to kalno, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Hebrajiškai „Golgotha“ reiškia „kaukolės vieta“, o lotyniškai „Calvaria“ – taip pat „kaukolė“. Kodėl toks pavadinimas? Kai kurie mano, kad kalno forma priminė kaukolę, kiti – kad tai buvo vieta, … [Skaityti toliau…]
Kristaus prisikėlimas, švenčiamas Velykų dieną, yra pati svarbiausia šventė krikščionių liturginiame kalendoriuje. Tai šventė, simbolizuojanti Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po jo nukryžiavimo ir mirties, taip atnešant išgelbėjimą bei amžinąjį gyvenimą visiems tikintiesiems. Velykos yra pagrindinis krikščionybės tikėjimo akmuo, nes Jėzaus prisikėlimas yra laikomas Dievo pažado įvykdymu ir žmonijos atpirkimu iš nuodėmės ir mirties. Velykų … [Skaityti toliau…]
Niekas neatsirado be autoriaus ir kūrėjo. Visata, žemė, gyvybė neatsirado pačios savaime – pirmoji viso ko priežastis yra kūrėjas, Alachas arba Dievas. Alachas sukūrė gyvenimą ir mirtį. Jis yra nepriklausomas nuo mirties, amžinojo gyvenimo arba amžinybės. Alachas sukūrė vyrus ir moteris, kad žmonės daugintųsi. Pats jis belytis. Viską ką jis sukūrė jis žino, todėl yra … [Skaityti toliau…]
Islamo religijoje Dievo samprata išsiskiria ypatingu aiškumu ir vieningumu. Pagrindinė Dievo savybė islame – jo absoliuti unikalumas ir neprilygstamumas. Žodis „Allahas“ arabų kalboje reiškia „Dievas“ ir yra naudojamas tiek musulmonų, tiek arabų krikščionių Dievo apibūdinimui. Tačiau Allahas, islamo supratimu, yra ypatingas dėl savo vienovės ir nepriklausomybės. Dievas neturi nei giminės, nei daugiskaitos – jis yra … [Skaityti toliau…]