Angelų apsireiškimai yra reikšminga krikščionybės, ypač katalikų tradicijos, dalis, rodanti Dievo siunčiamų dvasinių būtybių veikimą žmogaus gyvenime. Angelai, pagal Šventąjį Raštą, yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai, kurie perteikia Jo valią, saugo tikinčiuosius ar įspėja apie dvasinius pavojus. Skirtingai nuo Mergelės Marijos ar Jėzaus Kristaus apsireiškimų, angelų regėjimai dažnai yra konkretūs, susiję su apsauga, vadovavimu ar … [Skaityti toliau…]
Altoriaus kryžius yra krikščioniškas simbolis, nuolat stovintis ant altoriaus per šventąsias Mišias ar kitas liturgines apeigas. Šis kryžius, dažnai nedidelis, bet išraiškingas, yra centrinis liturgijos elementas, simbolizuojantis Kristaus auką ir Jo buvimą Eucharistijoje. Skirtingai nuo procesinio kryžiaus, kuris nešamas, altoriaus kryžius yra stacionarus, skirtas sutelkti tikinčiųjų dėmesį į kryžiaus slėpinį – Kristaus kančią, mirtį ir … [Skaityti toliau…]
1899 metais Londono leidėjas Davidas Nuttas išleido neilgą, tačiau Vakarų ezoterikos istoriją negrįžtamai pakeitusią knygą. Jos autorius, amerikiečių folkloristas Šarlis Godfris Lelandas (Charles Godfrey Leland), leidiniui suteikė pilną pavadinimą Aradia, or the Gospel of the Witches (lietuviškai verčiama kaip „Aradija, arba Raganų evangelija“). Šis tekstas, sujungęs senovės romėnų mitus apie deivę Dianą su XIX amžiaus … [Skaityti toliau…]
Šis kalendorius yra metinis religinės įvairovės žemėlapis, kuriame susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, švenčiantys gyvenimą, tikėjimą, prisiminimą, tylą ar šviesą. Čia greta stovi krikščionių Kalėdos ir budistų Bodhi diena, žydų Rosh Hashanah ir musulmonų Eid al-Adha, japonų Hanamatsuri ir hinduistų Diwali. Kiekviena šventė pateikta glaustai – kada ji vyksta, kokiai religijai priklauso ir kuo svarbi. Lietuvių … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė, garsus vokiečių filosofas, savo kūryboje nuolat kėlė esminius klausimus apie religiją, moralę ir žmogaus egzistenciją. Vienas iš jo žymiausių ir labiausiai diskutuojamų teiginių – „Dievas mirė“, pasirodantis veikale „Džiaugsmo mokslas“ („Die fröhliche Wissenschaft“) ir kituose darbuose, pavyzdžiui, „Taip kalbėjo Zaratustra“. Ši frazė nėra tiesioginis teologinis pareiškimas apie Dievo nebuvimą, bet gili metafora, apibūdinanti … [Skaityti toliau…]
Knygos, rekomenduojamos perskaityti tikintiesiems krikščionims: Vaikams Pradedantiems Tikintiems Tarnautojams (kunigams ir kitiems tarnautojams) Kiekviena šių knygų rodo skirtingą tikėjimo ir tarnystės aspektą, ir jų svarba priklauso nuo skaitytojo tikėjimo kelionės etapo. Knygos tikintiesiems musulmonams apie islamą: Vaikams Pradedantiems Tikintiems Tarnautojams (imamams ir kitiems tarnautojams) Kiekviena šių knygų yra svarbi musulmonų tikėjimui, priklausomai nuo skaitytojo lygio … [Skaityti toliau…]
„Jaruzalė“ nėra savarankiškas vietovardis, o tik netaisyklinga Jeruzalės forma, atsirandanti dėl šnekamosios kalbos įtakos. Taisyklingas lietuviškas pavadinimas yra Jeruzalė, atitinkantis tarptautinius variantus: hebrajiškai Yerushalayim, arabiškai Al‑Quds, angliškai Jerusalem. Seniausia žinoma forma Urusalim greičiausiai reiškė „Šalimo miestas“ arba „taikos miestas“, todėl lietuviškas „Je-“ yra istoriškai pagrįstas, o „Ja-“ – tik fonetinė klaida. Jeruzalė yra vienas seniausių … [Skaityti toliau…]
Islamas yra viena iš trijų pagrindinių monoteistinių pasaulio religijų, kartu su krikščionybe ir judaizmu. Islamas kilęs iš arabų kalbos žodžio „salaam“, kuris reiškia „taika“ arba „paklusnumas“. Islamas reiškia visišką atsidavimą ir paklusnumą Dievui, kurio vardas arabų kalba yra Allah. Islamą išpažįstantys žmonės vadinami musulmonais. Islamo religiją pradėjo pranašas Mahometas (Muhammad) VII amžiuje Arabijoje, konkrečiai Mekos … [Skaityti toliau…]
Religinė literatūra – tai daugiau nei vien tik tekstai apie Dievą, tikėjimą ar dvasines praktikas. Tai ištisos mąstymo ir išminties epochos, kuriose atsispindi žmonijos dvasinės paieškos, filosofiniai apmąstymai ir atsakymai į esminius egzistencinius klausimus. Norint geriau suprasti teologiją, įvairias religines tradicijas ir jų poveikį pasauliui, būtina susipažinti su svarbiausiais tekstais, kurie formavo ne tik tikėjimą, … [Skaityti toliau…]
Musulmono pareigos: 1.Tikėti vienintelį Dievą Alachą ir jo pranašą Mahomedą. 2.Islamas kiekvieną musulmoną įpareigoja melstis penkis kartus per dieną. 3.Jis gali melstis bet kur, tačiau esant sąlygom, tai privalo daryti mečetėje. 4.Prieš pradėdamas maldą, jis turi atlikti ritualinį apsiplovimą – nusiauti batus, atsiklaupti ir melstis atsigrežus į meką. Aukojimas yra ne mažiau svarbi kiekvieno musulmono … [Skaityti toliau…]
Mokesčiai Kasdienė malda, pasninkas ramadano mėnesį ir pagalba vargšams yra islamiškos „mišios” – toks yra islamiškas tarnavimas Dievui. Galbūt tokia Dievo tarnyste reikalauja daugiau pastangų, bet ji yra bent jau naudinga sau ir kitiems, o ne tuščia kaip krikščioniškas kunigų spektaklis – mišios. Skirtingai nuo bažnyčios, islame pinigai dalinami ne mečetei („musulmonu bažnyčiai”), o vargšams. … [Skaityti toliau…]
Islamas – arabiškas žodis po Muhamedo įgavęs religinę reikšmę, kuria ženklinama Korano ir Muhamedo religija. Gramatiškai islamas – tai vadinama ketvirtoji taisyklingo negalininkinio kamieno salima veiksmažodinė forma, reiškianti „būti saugiam” , „būti apsaugotam” ir pan. Kitomis formomis jis gali reikšti „apsaugoti”, „išlaisvinti”, „taikinti”, „tapti taika”, „pasiduoti” ir pan. Todėl islamas reiškia „visiškas atsidavimas Dievo valiai”, … [Skaityti toliau…]