Numinumas yra vienas subtiliausių religijos filosofijos terminų, nusakantis ypatingą žmogaus patirtį, kuri pranoksta racionalų supratimą. Šiuo žodžiu apibūdinama ne doktrina, ne teologinė sąvoka ir ne emocija, o vidinis susidūrimas su tuo, kas atrodo šventa, paslaptinga ir didinga. Pats terminas kilęs iš lotyniško numen, reiškiančio „dievišką buvimą“, „dievišką galią“ arba „sakralų autoritetą“. Šis žodis romėnų religijoje … [Skaityti toliau…]
Agnosticizmas (iš gr. a-gnōsis – „nežinojimas“, „nepažinumas“) yra filosofinė pozicija, teigianti, kad žmogus negali turėti tikro, galutinio žinojimo apie metafizinius klausimus, tokius kaip Dievo egzistavimas, sielos prigimtis, pomirtinis gyvenimas ar absoliuti tikrovės struktūra. Šį terminą XIX a. suformulavo britų biologas Thomas Huxley, tačiau pati idėja yra daug senesnė ir aptinkama tiek antikinėje filosofijoje, tiek Rytų … [Skaityti toliau…]
Bhakti yra vienas giliausių ir universaliausių Indijos dvasinės tradicijos terminų, reiškiantis atsidavimą, meilę ir vidinį ryšį su dieviškumu. Tai nėra paprastas jausmas ar emocija – tai visą žmogaus būtį apimanti būsena, kurioje protas, širdis ir veiksmai nukreipiami į vieną tikslą: meilę Dievui kaip aukščiausią tikrovę. Bhakti tradicija išsivystė Vedų ir Upanišadų kontekste, tačiau savo brandžiausią … [Skaityti toliau…]
Šv. Petro Damiano (Petrus Damianus) traktatas De perfectione monachorum („Apie vienuolių tobulumą“) yra vienas svarbiausių XI amžiaus vienuolinės reformos tekstų, priklausantis jo mažųjų traktatų rinkiniui ir sudarytas iš dvidešimt keturių skyrių. Šis kūrinys, parašytas kaip dvasinis vadovas vienuoliams, atspindi Damianio, vieno iš griežčiausių Grigaliaus reformos veikėjų, pastangas atkurti benediktiniško gyvenimo grynumą, drausmę ir asketinę dvasią. … [Skaityti toliau…]
XI amžiaus viduryje, kai Europa dar tik pradėjo budintis iš ankstyvųjų viduramžių snaudulio, pasirodė tekstas, kuris sudrebino tuometinį teologinį pasaulį. Tai buvo šv. Petro Damiano (1007–1072) traktatas-laiškas, žinomas lotynišku pavadinimu „De divina omnipotentia“ (liet. „Apie dieviškąją visagalybę“). Mokslininkų jis žymimas kaip Epistola 119 ir yra adresuotas Monte Kasino vienuolyno rektoriui Deziderijui. Šis kūrinys gimė ne … [Skaityti toliau…]
Adhortacija Vita Consecrata yra vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie pašvęstąjį gyvenimą. Tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 1996 m. kovo 25 d. paskelbė šventasis popiežius Jonas Paulius II po sinodo, skirto vienuoliniam ir kitokiam pašvęstajam gyvenimui. Žodis „adhortacija“ kilęs iš lotynų adhortatio, reiškiančio „paskatinimą, paraginimą“. Lietuviškai dažnai sakoma „apaštališkasis paraginimas“, o originaliame tekste vartojamas pavadinimas italų … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo ir tvarkos komisija (angl. Faith and Order Commission) yra viena svarbiausių Pasaulio Bažnyčių tarybos struktūrų, kuri glaudžiai susijusi su ekumeniniu judėjimu – tai reiškia, kad jos pagrindinis tikslas yra ieškoti teologinio pagrindo krikščionių vienybei. Jei krikščionių vienybės siekis būtų pastatas, ši komisija būtų jo pamatai – nes kalbasi ne apie paviršinius susitarimus, o apie … [Skaityti toliau…]
Visų pasaulių bažnyčia (angl. Church of All Worlds) yra XX a. viduryje JAV susiformavusi neopagoniška religija, išsiskirianti akcentu į meilę, džiaugsmą, bendrystę ir žmogaus ryšį su gamta. Judėjimą 1962 m. įkūrė Oberonas Zell-Ravenheart, įkvėptas Robert A. Heinleino romano Stranger in a Strange Land, kuriame vaizduojama dvasinė bendruomenė, grindžiama tarpusavio pasitikėjimu ir emociniu artumu. Visų Pasaulių … [Skaityti toliau…]
Kiteriai (gr. Κυνικοί ἡδονισταί, pažodžiui „hedonistiniai cinikai“) buvo helenistinio laikotarpio filosofinė kryptis, išaugusi iš klasikinio cinizmo, bet aiškiai pasukusi malonumo ir spontaniško gyvenimo link. Jie jungė Diogeno tradicijos laisvę su kirenikų akcentu į juslinį džiaugsmą, todėl jų mokymas tapo viena radikaliausių senovės pasaulėžiūrų, atmetusių tiek socialines normas, tiek moralinius draudimus. Kiteriai teigė, kad žmogus turi … [Skaityti toliau…]
Pragaro ugnies klubas (angl. Hellfire Club) buvo XVIII a. Anglijoje ir Airijoje veikusių elitinių, pusiau slaptų draugijų tinklas, garsėjęs hedonizmu, satyra ir sąmoningu religinių bei moralinių normų laužymu. Šiuos klubus dažniausiai steigė aristokratai, politikai ir intelektualai, kurie siekė erdvinės ir ideologinės laisvės nuo griežtos anglikonų moralės. Nariai susirinkdavo atokiose vilose ar požeminiuose kompleksuose, kur rengdavo … [Skaityti toliau…]
Borboritai (gr. Βορβορίται, pažodžiui „Purvinieji“) buvo viena radikaliausių ir labiausiai demonizuotų gnostikų grupių, veikusių III–IV a. Rytų Viduržemio regione. Jų pavadinimą suteikė priešiški autoriai, pirmiausia Epifanijus iš Salamio, kuris juos aprašė Panarion veikale. Borboritai tikėjo, kad dvasia yra absoliučiai šventa ir nepriklausoma nuo kūno, todėl jokie kūniški veiksmai negali jos sutepti. Ši nuostata leido jiems … [Skaityti toliau…]
Goliardai (lot. Goliardi) buvo viduramžių Europos klajojančių studentų, dvasininkų ir poetų bendruomenė, iškilusi XII–XIII a. universitetų aplinkoje. Jie garsėjo satyrine kūryba, kuri nukreipta prieš bažnyčios godumą, moralinį veidmainiavimą ir asketizmo kultą. Goliardai šlovino vyną, meilę, azartinius žaidimus ir gyvenimo džiaugsmą, todėl jų pasaulėžiūra ryškiai kontrastavo su oficialiu krikščionišku mokymu. Jų tekstuose dažnai pasirodo motyvas, kad … [Skaityti toliau…]