Abu Bakras Muhammadas ibn Zakarija al‑Razis (arab. Abū Bakr Muḥammad ibn Zakariyyāʾ al‑Rāzī) buvo vienas žymiausių IX–X a. Persijos mokslininkų, kurio vardas siejamas su medicina, alchemija ir filosofija. Lietuviškuose šaltiniuose jis dažnai vadinamas tiesiog Zakarija al‑Raziu, o Vakaruose žinomas lotynišku vardu Rhazes, nes jo darbai buvo išversti į lotynų kalbą ir tapo svarbia Europos medicinos … [Skaityti toliau…]
Menzi (kin. Mengzi) buvo vienas iškiliausių kinų filosofų, gyvenęs ketvirtajame amžiuje prieš mūsų erą, kurio idėjos suteikė konfucianizmui idealistinį ir humanistinį pagrindą. Jis dažnai vadinamas antruoju išminčiumi po paties Konfucijaus, nes sugebėjo susisteminti ir išplėtoti mokymą taip, kad jis taptų priimtinas tiek valdovams, tiek paprastiems žmonėms. Pagrindinis mąstytojo indėlis į Rytų Azijos filosofiją yra drąsus … [Skaityti toliau…]
Siundzi (kin. Xunzi) buvo vienas iškiliausių vėlyvojo kariaujančių valstybių laikotarpio mąstytojų, kurio idėjos suformavo klasikinį konfucianizmą. Jis gyveno maždaug 310–235 metais prieš mūsų erą ir pasižymėjo itin racionaliu bei sistemingu požiūriu į pasaulį. Skirtingai nei ankstesni filosofai, jis visiškai atmetė bet kokį antgamtinį elementą ir teigė, kad dangus yra tiesiog gamta, veikianti pagal savo dėsnius, … [Skaityti toliau…]
Alberto Kamiu „Maras“ (1947) yra vienas ryškiausių egzistencializmo kūrinių, nagrinėjantis žmogaus kovą su kančia, mirtimi ir prasmės paieška pasaulyje, kuriame Dievas dažnai atrodo tylintis. Parašytas po Antrojo pasaulinio karo, šis romanas, vykstantis Alžyro Orano mieste, yra ne tik alegorija apie blogio prigimtį, bet ir gilus apmąstymas apie tikėjimą, maištą ir žmogiškąją atsakomybę. „Maras“ pasakoja apie … [Skaityti toliau…]
Žodis „humanizmas“ gimė iš lotyniško „humanus“ – tai, kas žmogiška, kas alsuoja orumu ir protu. Bendrai tariant, tai kelias, kur žmogus stovi pačiame viduryje: jo gebėjimas mąstyti, kurti, jausti ir tobulėti tampa pagrindiniu varikliu, o dieviškos ar antgamtinės jėgos lieka nuošalyje kaip nebūtinos. Žmogus čia – ne nuodėminga būtybė, laukianti išganymo iš aukščiau, o gyvas … [Skaityti toliau…]
Armstrongizmas – taip vadinami Herberto W. Armstrongo sukurti religiniai mokymai, kurie XX amžiaus viduryje tapo Pasaulinės Dievo Bažnyčios (Worldwide Church of God) pagrindu. Žodis dažnai skamba kaip kritika, nes šalininkai mieliau vadina save Dievo Bažnyčios nariais, o ne kieno nors pasekėjais. Armstrongas tvirtino, kad jo atradimai – tiesioginis Dievo apreiškimas per Biblijos studijas, grąžinantis „tikrąjį … [Skaityti toliau…]
Korane hurijos minimos kaip ypatingos rojaus dovanos – tobulos, amžinai jaunos būtybės, panašios į merginas, skirtos teisuoliams vyrams po mirties. Žodis „hūr“ arabų kalboje nurodo į akių grožį: baltymus, kurie tokie balti, kad kontrastuoja su juodais vyzdžiais, tarsi didžiausio žavesio ženklas. Jos aprašomos keliuose suruose: plačiaakės, skaistios, gyvenančios prabangiuose paviljonuose prie upių, tekančių pienu, medumi, … [Skaityti toliau…]
Sanskrito žodis „lila“ reiškia žaidimą – ne tokį, kuriame yra laimėtojai ir pralaimėtojai, o laisvą, beprasmį džiaugsmą, kurį patiria tik visiškai laisva būtybė. Krišnos lila – tai jo dieviški veiksmai žemėje, aprašyti Bhagavata Puranoje ir kitose senose knygose. Jie prasideda nuo gimimo kalėjime ir tęsiasi per vaikystės išdaigas Vrindavane, jaunystės šokius su gopėmis, iki pat … [Skaityti toliau…]
Senovės Indijos padavimuose, ypač hinduizmo vaišnavizmo šakoje, gopės (sanskrito kalboje vadinamos gopī) – jaunos merginos, ganančios karves Vrindavano krašte. Sanskrito terminas „gopī“ verčiasi paprastai: piemenaite ar karviagane. Jos leido dienas kaime, prižiūrėdamos bandas, melždamos pieną, gamindamos sviestą, tačiau jų likimas nusidažė visai kitomis spalvomis – tapo viena jausmingiausių dieviško atsidavimo kronikų. Jaunas Krišna, mėlynas berniukas … [Skaityti toliau…]
Jei gyvenimas yra sapnas, tada mirtis – tai pabudimas. Bet galbūt ne į tikrovę, o į kitą sapną, gilesnį už šį. Ši mintis, kad mūsų egzistencija yra Dievo vizija, senesnė nei daugelis religijų. Ji randama senovės Indijos „Upanišadose“, kur sakoma: „Visa, kas yra, yra Dievo svajonė – Brahmano sapnas, kuriame Dievas pats save stebi.“ Jei … [Skaityti toliau…]
Hafizo Divanas (Divan-e-Hafez, persų kalba: ديوان حافظ) yra poezijos rinkinys, sudarytas vieno žymiausių persų poetų Šamsuddino Mahometo Hafizo (apie 1315–1390 m.), gyvenusio Širaze, Persijoje (dabartinis Iranas). „Divanas“ (pažodžiui „rinkinys“ arba „antologija“) yra pagrindinis Hafizo kūrinys, apimantis apie 500 gazelių (ghazal), keletą kasidų (qasida), rubajatų (ruba‘i) ir kitų poetinių formų. Šis rinkinys laikomas persų literatūros ir … [Skaityti toliau…]
Krikšto pažadai atsirado pirmųjų krikščionių bendruomenėse, dar I–II amžiuje. Jau tais laikais katechumenai (krikšto besiruošiantieji) prieš krikštą viešai atsisakydavo blogio ir išpažindavo tikėjimą į Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Šie pažadai remiasi Naujojo Testamento mokymu: „Atsiverskite ir būkite pakrikštyti kiekvienas“ (Apd 2, 38) bei „Atsisakykite senojo žmogaus… ir apsivilkite nauju žmogumi“ (Ef 4, 22–24). … [Skaityti toliau…]