Žodis „humanizmas“ gimė iš lotyniško „humanus“ – tai, kas žmogiška, kas alsuoja orumu ir protu. Bendrai tariant, tai kelias, kur žmogus stovi pačiame viduryje: jo gebėjimas mąstyti, kurti, jausti ir tobulėti tampa pagrindiniu varikliu, o dieviškos ar antgamtinės jėgos lieka nuošalyje kaip nebūtinos. Žmogus čia – ne nuodėminga būtybė, laukianti išganymo iš aukščiau, o gyvas … [Skaityti toliau…]
Armstrongizmas – taip vadinami Herberto W. Armstrongo sukurti religiniai mokymai, kurie XX amžiaus viduryje tapo Pasaulinės Dievo Bažnyčios (Worldwide Church of God) pagrindu. Žodis dažnai skamba kaip kritika, nes šalininkai mieliau vadina save Dievo Bažnyčios nariais, o ne kieno nors pasekėjais. Armstrongas tvirtino, kad jo atradimai – tiesioginis Dievo apreiškimas per Biblijos studijas, grąžinantis „tikrąjį … [Skaityti toliau…]
Korane hurijos minimos kaip ypatingos rojaus dovanos – tobulos, amžinai jaunos būtybės, panašios į merginas, skirtos teisuoliams vyrams po mirties. Žodis „hūr“ arabų kalboje nurodo į akių grožį: baltymus, kurie tokie balti, kad kontrastuoja su juodais vyzdžiais, tarsi didžiausio žavesio ženklas. Jos aprašomos keliuose suruose: plačiaakės, skaistios, gyvenančios prabangiuose paviljonuose prie upių, tekančių pienu, medumi, … [Skaityti toliau…]
Sanskrito žodis „lila“ reiškia žaidimą – ne tokį, kuriame yra laimėtojai ir pralaimėtojai, o laisvą, beprasmį džiaugsmą, kurį patiria tik visiškai laisva būtybė. Krišnos lila – tai jo dieviški veiksmai žemėje, aprašyti Bhagavata Puranoje ir kitose senose knygose. Jie prasideda nuo gimimo kalėjime ir tęsiasi per vaikystės išdaigas Vrindavane, jaunystės šokius su gopėmis, iki pat … [Skaityti toliau…]
Senovės Indijos padavimuose, ypač hinduizmo vaišnavizmo šakoje, gopės (sanskrito kalboje vadinamos gopī) – jaunos merginos, ganančios karves Vrindavano krašte. Sanskrito terminas „gopī“ verčiasi paprastai: piemenaite ar karviagane. Jos leido dienas kaime, prižiūrėdamos bandas, melždamos pieną, gamindamos sviestą, tačiau jų likimas nusidažė visai kitomis spalvomis – tapo viena jausmingiausių dieviško atsidavimo kronikų. Jaunas Krišna, mėlynas berniukas … [Skaityti toliau…]
Jei gyvenimas yra sapnas, tada mirtis – tai pabudimas. Bet galbūt ne į tikrovę, o į kitą sapną, gilesnį už šį. Ši mintis, kad mūsų egzistencija yra Dievo vizija, senesnė nei daugelis religijų. Ji randama senovės Indijos „Upanišadose“, kur sakoma: „Visa, kas yra, yra Dievo svajonė – Brahmano sapnas, kuriame Dievas pats save stebi.“ Jei … [Skaityti toliau…]
Hafizo Divanas (Divan-e-Hafez, persų kalba: ديوان حافظ) yra poezijos rinkinys, sudarytas vieno žymiausių persų poetų Šamsuddino Mahometo Hafizo (apie 1315–1390 m.), gyvenusio Širaze, Persijoje (dabartinis Iranas). „Divanas“ (pažodžiui „rinkinys“ arba „antologija“) yra pagrindinis Hafizo kūrinys, apimantis apie 500 gazelių (ghazal), keletą kasidų (qasida), rubajatų (ruba‘i) ir kitų poetinių formų. Šis rinkinys laikomas persų literatūros ir … [Skaityti toliau…]
Krikšto pažadai atsirado pirmųjų krikščionių bendruomenėse, dar I–II amžiuje. Jau tais laikais katechumenai (krikšto besiruošiantieji) prieš krikštą viešai atsisakydavo blogio ir išpažindavo tikėjimą į Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Šie pažadai remiasi Naujojo Testamento mokymu: „Atsiverskite ir būkite pakrikštyti kiekvienas“ (Apd 2, 38) bei „Atsisakykite senojo žmogaus… ir apsivilkite nauju žmogumi“ (Ef 4, 22–24). … [Skaityti toliau…]
Angelų apsireiškimai yra reikšminga krikščionybės, ypač katalikų tradicijos, dalis, rodanti Dievo siunčiamų dvasinių būtybių veikimą žmogaus gyvenime. Angelai, pagal Šventąjį Raštą, yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai, kurie perteikia Jo valią, saugo tikinčiuosius ar įspėja apie dvasinius pavojus. Skirtingai nuo Mergelės Marijos ar Jėzaus Kristaus apsireiškimų, angelų regėjimai dažnai yra konkretūs, susiję su apsauga, vadovavimu ar … [Skaityti toliau…]
Altoriaus kryžius yra krikščioniškas simbolis, nuolat stovintis ant altoriaus per šventąsias Mišias ar kitas liturgines apeigas. Šis kryžius, dažnai nedidelis, bet išraiškingas, yra centrinis liturgijos elementas, simbolizuojantis Kristaus auką ir Jo buvimą Eucharistijoje. Skirtingai nuo procesinio kryžiaus, kuris nešamas, altoriaus kryžius yra stacionarus, skirtas sutelkti tikinčiųjų dėmesį į kryžiaus slėpinį – Kristaus kančią, mirtį ir … [Skaityti toliau…]
1899 metais Londono leidėjas Davidas Nuttas išleido neilgą, tačiau Vakarų ezoterikos istoriją negrįžtamai pakeitusią knygą. Jos autorius, amerikiečių folkloristas Šarlis Godfris Lelandas (Charles Godfrey Leland), leidiniui suteikė pilną pavadinimą Aradia, or the Gospel of the Witches (lietuviškai verčiama kaip „Aradija, arba Raganų evangelija“). Šis tekstas, sujungęs senovės romėnų mitus apie deivę Dianą su XIX amžiaus … [Skaityti toliau…]
Šis kalendorius yra metinis religinės įvairovės žemėlapis, kuriame susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, švenčiantys gyvenimą, tikėjimą, prisiminimą, tylą ar šviesą. Čia greta stovi krikščionių Kalėdos ir budistų Bodhi diena, žydų Rosh Hashanah ir musulmonų Eid al-Adha, japonų Hanamatsuri ir hinduistų Diwali. Kiekviena šventė pateikta glaustai – kada ji vyksta, kokiai religijai priklauso ir kuo svarbi. Lietuvių … [Skaityti toliau…]