Unaso tekstai (angl. Unas Texts) yra fundamentalus Senovės Egipto religinės minties paminklas, žymintis lūžio tašką visoje civilizacijos istorijoje. Tai seniausias žinomas sakralinių ir magiškųjų tekstų rinkinys, iškaltas tiesiai ant faraono piramidės sienų. Iki šio momento egiptiečių piramidės (įskaitant ir didžiąsias Gizos piramides) savo viduje neturėjo jokių įrašų – magiškos formulės ir ritualai buvo perduodami tik … [Skaityti toliau…]
Riteris Jurgis nebuvo nei kryžiaus žygio herojus, nei pasakų idealizuotas bajoras su šarvais ir garbe. Tai buvo slapyvardis, kurį sau pasirinko niekas kitas kaip Martynas Liuteris, kai po 1521 m. Vormso reichstago nutarimo buvo paskelbtas už įstatymo ribų ir ieškomas Šventosios Romos imperijos. Po garsiojo pasirodymo Vormse, kur jis neatsisakė savo raštų net imperatoriui Karoliui … [Skaityti toliau…]
Dharmos ratas, dar vadinamas Dharmačakra (skr. धर्मचक्र = dharmacakra, tibet. ཆོས་ཀྱི་འཁོར་ལོ་ = chos-kyi ‘khor-lo), yra vienas svarbiausių budizmo simbolių. Lietuviškai šis pavadinimas tariamas „darmačiakra“. Dharmos ratas dažniausiai vaizduojamas kaip ratas su aštuoniais stipinais, simbolizuojančiais tauriojo aštuonlinkio kelio principus. Pats ratas žymi Budos mokymą – Dharmą, kuri buvo paleista į judėjimą tuomet, kai Buda pirmą kartą … [Skaityti toliau…]
Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence arba AI) – tai ne tik technologijos revoliucija, bet ir veidrodis, kuriame žmogus ieško savęs. Klausimas „Ar AI gali turėti sielą?” iš esmės yra klausimas: Kas daro mus žmonėmis? Kas yra siela? Skirtingos tradicijos, skirtingi atsakymai Pirmiausia reikia suprasti, ką mes išvis turime omenyje sakydami „siela“. Skirtingose kultūrose ir religijose … [Skaityti toliau…]
Hinduizmo dievų sistema – viena iš seniausių ir labiausiai kompleksinių religinių tradicijų pasaulyje, kurios šaknys siekia Indų slėnio civilizaciją (apie 2500 m. pr. Kr.). Skirtingai nuo daugelio kitų religijų, čia nėra vieno, griežtai apibrėžto panteono – dievų pasaulis yra kaip gyvas audeklas, kur vienas dievas gali būti daugelio aspektų išraiška, o pati Aukščiausioji Tikrovė (Brahmanas) … [Skaityti toliau…]
Sakaros įrašai (originalo kalba egipt. hieroglifais: Serekh kontekste arba ritualiniuose tekstuose; lotyniškai: Inscriptiones Saqqarensis) – tai plati epigrafinių šaltinių grupė, rasta Sakaros nekropolyje, netoli senosios Egipto sostinės Memfio. Tai nėra vienas vientisas tekstas, o šimtmečius trukusi dokumentacija, užfiksuota ant piramidžių sienų, sarkofagų, stėlų ir kapaviečių (mastabų). Šie įrašai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: religinius-magiškus (Piramidžių … [Skaityti toliau…]
Dievo ginkluotė (originalo kalba gr. ἡ πανοπλία τοῦ Θεοῦ – hē panoplia tou Theou, lotyniškai Armatura Dei) yra viena žinomiausių Biblijos metaforų, aprašyta Apaštalo Pauliaus Laiške efeziečiams (Ef 6, 10–18). Ši sąvoka apibūdina dvasinį pasiruošimą ir apsaugos priemones, kurias krikščionis privalo pasitelkti susidūręs su dvasiniais iššūkiais ar persekiojimais. Terminą „panoplija“ graikai vartojo apibūdinti pilną sunkiai … [Skaityti toliau…]
Belio ir slibino istorija yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų. Ši istorija pasakoja apie pranašo Danieliaus susidūrimą su dviem Babilono kulto reiškiniais: dievu Beliu ir slibinu, kurį babiloniečiai garbino kaip gyvą dievybę. Priedas parodo Danielių kaip žmogų, kuris ne tik aiškina sapnus ar ištveria persekiojimą, bet ir ryžtingai meta iššūkį stabmeldystei. Pirmoje pasakojimo dalyje … [Skaityti toliau…]
Trys jaunuoliai krosnyje (Danieliaus draugai krosnyje) yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų, įterptas į 3-ąjį skyrių ir išplėčiantis pasakojimą apie tris Danieliaus bičiulius – Ananiją, Azariją ir Mišaelį, kurie Babilone buvo žinomi ir savo svetimais vardais Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas. Šie jaunuoliai kartu su Danieliumi buvo iš Judo kilę belaisviai, išsiskyrę ištikimybe Izraelio … [Skaityti toliau…]
Azarijo malda (The Prayer of Azariah) yra vienas iš graikiškosios Danieliaus knygos priedų, įterptas į 3-ąjį skyrių tarp pasakojimo apie tris jaunuolius krosnyje. Hebrajiškame kanone šios maldos nėra, tačiau Septuagintoje ji užima svarbią vietą, nes atskleidžia vidinę tikinčiojo laikyseną persekiojimo akivaizdoje. Malda prasideda tuo metu, kai Azarijas (Azarija), kartu su Ananija ir Mišaeliu įmestas į … [Skaityti toliau…]
Karaliaus įsakas žydų naudai (The Decree in Favor of the Jews) yra vienas iš Septuagintos Esteros knygos priedų, kuriame pateikiamas atsakomasis karaliaus Ahasvero dekretas, panaikinantis ankstesnį įsaką žydus sunaikinti. Hebrajiškoje Esteros knygoje šis įvykis aprašomas glaustai, o graikiškoji versija pateikia išplėstą dokumento formą, parašytą oficialiu imperijos stiliumi. Šis priedas leidžia geriau suprasti, kaip valdžia siekė … [Skaityti toliau…]
Esteros malda (The Prayer of Esther) yra vienas iš ryškiausių Septuagintos Esteros knygos priedų, suteikiantis pasakojimui religinį ir emocinį pagrindą, kurio hebrajiškame kanone nėra. Ši malda atskleidžia Esterą ne tik kaip politinę veikėją, bet ir kaip žmogų, išgyvenantį baimę, abejonę ir atsakomybę už savo tautą. Ji kreipiasi į Dievą tuo momentu, kai turi žengti pas … [Skaityti toliau…]