Pseudo-Metodijaus Apokalipsė (Apocalypse of Pseudo‑Methodius)

„Pseudo‑Metodijaus Apokalipsė“ (lot. Apocalypsis Pseudo‑Methodii, gr. Ἀποκάλυψις Ψευδομεθοδίου, angl. Apocalypse of Pseudo‑Methodius) – vienas įtakingiausių viduramžių politinės eschatologijos paminklų, akademinėje aplinkoje dažnai vadinamas ir „Sirų apokalipse“. Nors tekstas ilgą laiką buvo priskiriamas kankiniui šv. Metodijui iš Olimpų (mirė apie 311 m.), šiandien tvirtai sutariama, kad tai VII a. pabaigos pseudoniminis kūrinys. Jo autorius – anoniminis … [Skaityti toliau…]

Kas yra Miradžas?

Mi‘radžas, Miradžas (arabiškai: المعراج‎, al-mi‘rādž) – tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai įkvepiančių įvykių islame, dažnai vadinamas pranašo Mahometo dangiškąja kelione. Pasak islamo šventųjų raštų ir padavimų, Mahometas vieną naktį buvo stebuklingai nuneštas iš Mekos į Jeruzalę, o iš ten – pakeltas pro septynis dangaus sluoksnius iki pat Dievo. Mi‘radžas – tai ne tik stebuklingas įvykis, … [Skaityti toliau…]

Kas yra nostalgija?

Nostalgija – tarsi švelnus, bet skaudus širdies dūžis, kai prisiminimai apie praeitį sukelia ilgesį, sumišusį su džiaugsmu ir liūdesiu. Tai būsena, kai žmogus trokšta grįžti į buvusius laikus, vietas ar jausmus, kurie atrodo nepasiekiami. Žodis „nostalgija“ kilęs iš graikų kalbos: nostos („grįžimas namo“) ir algia („skausmas“), taigi pažodžiui reiškia „skausmą dėl grįžimo namo“. Terminas buvo … [Skaityti toliau…]

Kas yra uolos kupolas?

Uolos kupolas (arab. قبة الصخرة, Qubbat al-Sakhra; hebr. כיפת הסלע, Kipat HaSela) – tai aštunkampė šventovė, esanti Šventyklos kalno centre, Jeruzalės senamiestyje. Pastatyta 691–692 m. Umayyadų kalifo Abd al-Maliko įsakymu, tai seniausias išlikęs islamo architektūros paminklas pasaulyje. Uolos kupolas nėra mečetė, o šventovė, supanti šventą uolą, laikomą reikšminga islamo, judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Dėl savo … [Skaityti toliau…]

Kunigo ordinacijos priesaika

Kunigo ordinacijos priesaika turi šaknis ankstyvojoje krikščionybėje, kai įšventinamieji kunigai prieš bendruomenę ir vyskupą pasižadėdavo ištikimai vykdyti savo tarnystę. Pirmieji panašių pažadų paminėjimai randami jau III–IV amžiaus Bažnyčios apeigynuose. Viduramžiais priesaika buvo įtraukta į Pontificale Romanum – oficialų katalikų Bažnyčios šventimų apeigyną, kuris iki šiol naudojamas. Priesaiką duoda diakonas, kuris per ordinacijos apeigas yra šventinamas … [Skaityti toliau…]

Kas yra procesinis kryžius?

Procesinis kryžius yra krikščioniškas simbolis, specialiai skirtas nešti liturginių procesijų metu. Šis kryžius, dažnai puošiamas metalo detalėmis, ikonografija ar brangakmeniais, yra ne tik Kristaus kančios ir prisikėlimo ženklas, bet ir dvasinis vadovas, vedantis tikinčiuosius per šventas apeigas. Skirtingai nuo altoriaus kryžiaus, kuris yra stacionarus, procesinis kryžius yra mobilus, nešamas rankose ar pritvirtintas prie ilgo koto, … [Skaityti toliau…]

Žymiausios vagystės iš šventovių

Bažnyčios, cerkvės, mečetės ar budistų šventyklos – tai šventos erdvės, kur tikintieji ieško ramybės, o vagys… brangenybių. Per amžius šventovės traukė plėšikus, godumo apakintus kryžiuočius ar šiuolaikinius aferistus. Apie vagystes ir relikvijas.. Per Prancūzijos revoliuciją vien Notre-Dame katedros lobynas prarado daugiau nei 200 kg aukso dirbinių, išlydytų naujos respublikos monetoms kaldinti. Vagystės iš šventovių – … [Skaityti toliau…]

Kas yra presbiterijonizmas?

Presbiterijonizmas yra protestantiška krikščionybės tradicija, susiformavusi XVI amžiaus reformacijos laikotarpiu ir išsiskirianti ypatingu dėmesiu Bažnyčios valdymo tvarkai, paremta vyresniųjų (presbiterių) tarybomis. Pats žodis „presbiterijonizmas“ kyla iš graikiško termino „presbyteros“, reiškiančio „vyresnysis“. Ši tradicija labiausiai įsitvirtino Škotijoje, vadovaujant reformatų teologui Džonui Noksui (John Knox), kuris, paveiktas Jono Kalvino (Jean Calvin) mokymo, sukūrė savitą teologinę ir institucinę … [Skaityti toliau…]

Kas yra upanišada?

Upanišados yra senoviniai indų filosofiniai ir dvasiniai tekstai, parašyti sanskrito kalba, kurie sudaro Vedų dalį. Jos priskiriamos „šruti“ („tai, kas girdėta“) kategorijai, laikomai tiesiogiai apreikštu dieviškuoju žinojimu. Upanišados dažniausiai datuojamos tarp VIII ir III a. pr. Kr., nors jų idėjos kilo iš dar senesnių Vedų tradicijų. Šie tekstai yra dialogų, alegorijų, metaforų ir poetinių aprašymų … [Skaityti toliau…]

Žydų ir musulmonų nesutarimų istorija

Žydų ir musulmonų santykiai prasidėjo ne iš priešiškumo, o iš bendro tikėjimo Dievu. Pranašo Muchamedo laikais arabų pusiasalyje gyveno daugybė žydų bendruomenių, ypač Medinoje (tuomet vadintoje Jatrib). Iš pradžių pranašas su jais palaikė draugiškus ryšius – kai persikėlė iš Mekos į Mediną (622 m.), jis pasirašė Medinos chartiją, kurią galima laikyti pirmuoju religiniu ir pilietiniu … [Skaityti toliau…]

Kas yra Konstancos susirinkimas?

Konstancos susirinkimas, vykęs 1414–1418 m., yra vienas dramatiškiausių ir reikšmingiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, užbaigęs Didžiąją Vakarų schizmą ir padėjęs pagrindą Bažnyčios reformoms. Susirinkimas vyko nuo 1414 m. lapkričio 5 d. iki 1418 m. balandžio 22 d. Konstancoje, tuometinėje Šventosios Romos imperijos teritorijoje (dabartinėje Vokietijoje, prie Bodeno ežero). Posėdžiai vyko Konstancos katedroje (Münster) ir gretimuose rūmuose. … [Skaityti toliau…]

Dievo šlovės buveinė (Gloria)

Sąvoka „Dievo šlovės buveinė“, dažnai lydima lotyniško termino Gloria arba hebrajiško Shekhinah, yra viena mistiškiausių ir giliausių religinės minties koncepcijų. Ji žymi ne tiesiog vietą žemėlapyje, o tašką, kuriame begalinis, neapčiuopiamas Dievas tampa matomas, juntamas ir „apsigyvena“ materialiame pasaulyje. Nors ši idėja ryškiausiai išskleista etiopų epas „Kebra Nagast“, jos šaknys driekiasi per seniausias civilizacijas, jungdamos … [Skaityti toliau…]