Rastafari judėjimas – tai XX a. pradžioje Jamaikoje gimusi religija ir kultūrinė filosofija, išaugusi iš juodaodžių bendruomenių kovos dėl tapatybės, dvasinės laisvės ir istorinės atminties. Judėjimas susiformavo kaip atsakas į kolonializmo, vergovės ir rasinės nelygybės palikimą, o jo šerdis – tikėjimas, kad Afrikos žmonės turi sugrįžti prie savo šaknų, atgauti orumą ir suvokti save kaip … [Skaityti toliau…]
Mana (angl. manna) Senajame Testamente aprašoma kaip maistas, kuriuo Izraelio tauta buvo kasdien maitinama keliaudama per dykumą. Hebrajiškai ji vadinama man hu – „kas tai?“ – nes pirmą kartą ją pamatę žmonės nesuprato, kas tai per medžiaga. Angliškai ji vadinama manna. Pasakojama, kad mana krisdavo naktimis kartu su rasa, o rytais ją rasdavo ant žemės … [Skaityti toliau…]
Sandoros skrynia (hebrajiškai Aron ha‑Brit) yra viena iš paslaptingiausių ir švenčiausių relikvijų, kada nors minėtų religiniuose tekstuose. Judaizmo tradicijoje ji buvo laikoma Dievo buvimo ženklu tarp žmonių, o jos viduje, pagal Senąjį Testamentą, buvo saugomos Dešimt Dievo įsakymų plokštės, Aarono lazda (kunigystės teisėtumo ženklas, stebuklingai pražydusi kaip Dievo pasirinkimo įrodymas) ir mana (dangiškas maistas, kuriuo … [Skaityti toliau…]
Aarono lazda (hebrajiškai Mateh Aharon, angliškai Aaron’s Rod) Senajame Testamente minima kaip vienas iš kertinių Izraelio religinės valdžios ir dieviško autoriteto simbolių. Iš pirmo žvilgsnio tai buvo paprasta migdolo medžio lazda, priklausiusi Aaronui – Mozės broliui ir pirmajam Izraelio vyriausiajam kunigui. Tačiau jos istorija greitai peržengė paprasto kelionės atributo ribas. Biblinė tradicija ją pateikia kaip … [Skaityti toliau…]
Piramidžių tekstai (egipt. Rau nu peret em heru, taip pat vadinami Piramidžių užrašais) yra seniausi žinomi religiniai tekstai žmonijos istorijoje. Jie iškalti ant V ir VI dinastijų faraonų piramidžių sienų Sakaroje ir datuojami maždaug 2400–2300 m. pr. Kr. Tai pirmasis didelės apimties rašytinis religinių formulių rinkinys, kuriame užfiksuotos ankstyvosios Egipto pomirtinio pasaulio idėjos, mitai ir … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto civilizacijoje faraono statusas buvo išskirtinis ir neturėjo tiesioginių analogų kitose senovės kultūrose. Klausimai, kurie šiandien dažnai keliami — ar faraonas yra dievas, ar faraonas tapo dievu — kyla būtent dėl šio neįprasto valdovo vaidmens. Jis nebuvo suvokiamas kaip paprastas žmogus, tačiau nebuvo ir dievas tokiu pačiu būdu kaip Ra, Ozyris ar Horas. Faraono … [Skaityti toliau…]
Mastaba – tai senovės Egipto kapavietės tipas, atsiradęs ankstyvųjų dinastijų laikotarpiu ir plačiai naudotas Senosios Karalystės metu. Šios kapavietės yra vienas svarbiausių Egipto laidojimo architektūros elementų, iš kurių vėliau išsivystė piramidžių forma. Mastabos padėjo suformuoti tiek architektūrines, tiek religines tradicijas, kurios dominavo Egipte daugiau nei du tūkstančius metų. Pavadinimas mastaba nėra egiptietiškas. Jis kilęs iš … [Skaityti toliau…]
Mastabų įrašai – tai ant Senosios Karalystės laikotarpio (apie 2686–2181 m. pr. Kr.) kapaviečių, vadinamų mastabomis, iškalti tekstai ir užrašai. Mastabos (egipt. pr‑djt – „amžinybės namai“) buvo stačiakampės kapavietės, statytos Memfio regione, ypač Sakaroje, Gizoje ir Abusire. Šiuose įrašuose pateikiama informacija apie mirusiojo gyvenimą, pareigas, šeimą, religinius tikėjimus ir pomirtinio pasaulio sampratą. Tai yra vieni … [Skaityti toliau…]
Sakaros sąrašas (egipt. nṯrw nswt – „karalių dievai“), dar vadinamas Sakaros plokšte, Sakaros karalių sąrašu, taip pat Saqqara King List arba Saqqara Tablet, yra vienas svarbiausių Senovės Egipto valdovų chronologijos šaltinių. Tai akmeninė stela, rasta Sakaros nekropolyje raštininko Tenrio (Tjuneroy) kape, datuojama XIX dinastija, valdant Ramziui II (apie 1279–1213 m. pr. Kr.). Plokštėje iškaltas 58 … [Skaityti toliau…]
Koptai yra Egipto krikščionys, kurių religinė ir kultūrinė tradicija susiformavo I mūsų eros amžiuje, kai Aleksandrijoje pradėjo veikti pirmosios krikščionių bendruomenės. Pats žodis „koptas“ kilęs iš graikiško Aigyptios („egiptietis“), kuris vėliau per arabų kalbą (al‑qubṭ, qubṭī) įgijo siauresnę reikšmę ir imtas vartoti Egipto krikščionims apibūdinti. Taigi „koptas“ iš pradžių reiškė tiesiog „egiptietis“, o tik vėliau … [Skaityti toliau…]
Egipto krikščionybė susiformavo I mūsų eros amžiuje, kai Aleksandrijoje pradėjo veikti pirmosios krikščionių bendruomenės. Seniausi koptų šaltiniai šią tradiciją sieja su evangelistu Morkumi, kuris, kaip manoma, apie 42 m. po Kr. atvyko į miestą ir pradėjo skelbti Evangeliją. Aleksandrija tuo metu buvo vienas svarbiausių Viduržemio regiono kultūros centrų, todėl čia greitai susikūrė teologijos, raštijos ir … [Skaityti toliau…]
Kanibalų himnas (egipt. wnm nṯrw – „tas, kuris ryja dievus“, angl. The Cannibal Hymn, kartais vadinamas ir The Hymn of the God-Eater arba The Hymn of Royal Power Appropriation) yra vradikali Senovės Egipto religinė kompozicija. Šios dvi ištarmės (Utterances 273–274), iškaltos faraono Unaso piramidėje Sakaroje, žymi ankstyviausią bandymą teologiškai pagrįsti valdovo galią, pranokstančią net dievus. … [Skaityti toliau…]