Adamantijus (graik. Ἀδαμαντίος, angl. Adamantius) yra IV amžiaus krikščionių autorius, kurio vardas išliko daugiausia dėl vieno poleminio veikalo, tradiciškai vadinamo „Dialogu prieš judaistus ir krikščionis“ (lot. De recta in Deum fide arba Dialogus contra Iudaeos et Christianos). Jo asmenybė nėra tiksliai identifikuota, o pats vardas „Adamantijus“ ilgą laiką buvo klaidingai siejamas su Origeno vardu, nes Origenas taip pat buvo vadinamas Adamantios. Dėl šios priežasties viduramžiais ir ankstyvuosiuose leidimuose šis autorius buvo laikomas Origeno kūrinių dalimi, tačiau šiuolaikiniai tyrėjai vienareikšmiškai sutaria, kad tikrasis Origenas šio teksto neparašė. Todėl Adamantijus dažnai vadinamas Pseudo‑Origenas, o jo kūriniai priskiriami anoniminei IV amžiaus poleminei tradicijai.
Apie patį Adamantijų kaip asmenį žinoma labai nedaug. Nė vienas ankstyvasis šaltinis nepateikia jo biografijos, o jo vardas išliko tik rankraščių antraštėse. Tyrėjai mano, kad jis veikė Rytų imperijos teritorijoje, tikėtina, Sirijoje ar Palestinoje, nes jo tekstuose atsispindi vietiniai teologiniai ginčai ir regionui būdingos diskusijų formos. Jo rašymo stilius rodo, kad jis buvo gerai susipažinęs su graikų filosofine tradicija, ypač su stoikų ir viduriniojo platonizmo argumentavimo būdais, taip pat su judaizmo polemine literatūra. Tai leidžia manyti, kad jis buvo išsilavinęs teologas, dalyvavęs IV amžiaus diskusijose apie Kristaus prigimtį, Dievo vienumą ir santykį tarp Senosios ir Naujosios Sandoros.
Svarbiausias Adamantijaus kūrinys yra „Dialogas“, kuriame trys pašnekovai — judaistas, krikščionis ir ortodoksinis teologas — diskutuoja apie Dievo prigimtį, Įstatymo vaidmenį ir Kristaus tapatybę. Šis tekstas yra vienas iš nedaugelio išlikusių IV amžiaus dialogų, kuriuose pateikiama struktūruota polemika tarp skirtingų religinių pozicijų. Dialogo forma leidžia autoriui išsamiai pristatyti oponentų argumentus ir juos nuosekliai paneigti. Nors kūrinys yra aiškiai ortodoksinis, jame matyti, kad autorius gerai išmanė tiek judaizmo, tiek įvairių krikščioniškų grupių argumentus. Tai rodo, kad Adamantijus gyveno aplinkoje, kurioje šios diskusijos buvo aktualios ir gyvos.
Adamantijaus tekstas yra svarbus ir dėl to, kad jame atsispindi ankstyvosios krikščionybės teologinių ginčų raida. Dialoge aptariami klausimai, kurie IV amžiuje buvo itin svarbūs: ar Dievas yra vienas ar daugialypis, kaip suprasti Kristaus dieviškumą, kokia yra Senojo Testamento vieta krikščionių tikėjime, ir kaip derinti žydų tradiciją su krikščioniška interpretacija. Šie klausimai buvo nagrinėjami ir kituose to meto veikaluose, tačiau Adamantijaus tekstas išsiskiria tuo, kad pateikia juos dialogo forma, leidžiančia matyti argumentų eigą ir struktūrą.
Nors Adamantijaus kūriniai buvo priskiriami Origenui, jų teologinis turinys aiškiai skiriasi nuo tikrojo Origeno mokymo. Adamantijus laikosi griežtesnės ortodoksinės linijos, ypač Kristologijos klausimais, ir nevartoja alegorinės egzegezės taip plačiai, kaip tai darė Origenas. Tai vienas iš pagrindinių argumentų, leidusių šiuolaikiniams tyrėjams atskirti šiuos tekstus ir priskirti juos anoniminiam autoriui.
Adamantijaus veikla turėjo įtakos vėlesnei poleminei literatūrai, ypač tiems autoriams, kurie rašė prieš judaizmą ar įvairias krikščioniškas grupes. Jo dialogo struktūra ir argumentavimo būdas buvo perimti vėlesnių Bizantijos teologų. Nors apie jo gyvenimą žinoma labai mažai, jo tekstai išliko kaip svarbus liudijimas apie IV amžiaus teologinę aplinką ir intelektines diskusijas.
Adamantijus mirė nežinoma data, o jo vardas išliko tik per kūrinius, kurie buvo klaidingai priskirti Origenui. Šiandien jis laikomas vienu iš reikšmingų anoniminės ankstyvosios krikščionybės poleminės tradicijos atstovų, kurio raštai leidžia suprasti, kaip buvo formuojama ortodoksinė teologija ir kaip buvo ginčijamasi su kitomis religinėmis grupėmis.
Pagrindiniai kūriniai
• Dialogas apie teisingą tikėjimą į Dievą (Περὶ τῆς εἰς Θεὸν ὀρθῆς πίστεως / De recta in Deum fide) — svarbiausias Adamantijaus kūrinys, dialogo forma pateikiantis polemiką tarp judaisto, krikščionio ir ortodoksinio teologo; ilgą laiką klaidingai priskirtas Origenui.
• Dialogas prieš judaistus ir krikščionis (Διάλογος πρὸς Ἰουδαίους καὶ Χριστιανούς / Dialogus contra Iudaeos et Christianos) — alternatyvus to paties veikalo pavadinimas rankraščių tradicijoje; tekstas iš esmės sutampa su De recta in Deum fide.
• Trumpi fragmentai iš poleminių traktatų (be vieningo originalaus pavadinimo) — keli išlikę fragmentai, priskiriami tam pačiam autoriui dėl stilistinių ir teologinių panašumų; jų autentiškumas laikomas tikėtinu, bet ne visiškai užtikrintu.