Damasko dokumentas

Damasko dokumentas (Damascus Document, hebrajų k. Serekh Dammeseq, mokslinėje literatūroje žymimas kaip CD) yra vienas pamatinių tekstų, leidžiančių suprasti senovės judaizmo religinę bei teisinę mintį Antrosios šventyklos laikotarpiu. Šio kūrinio atradimo istorija prasidėjo dar prieš aptinkant garsiuosius Kumrano rankraščius, kai 1896 metais Kembridžo universiteto mokslininkas Solomonas Šechteris Kairo genizoje, Ben Ezros sinagogoje, aptiko du viduramžių rankraščius. Šie radiniai, vėliau pavadinti CD-A ir CD-B kodais, sukėlė tikrą revoliuciją biblistikoje, nes juose aprašyta bendruomenė puoselėjo radikaliai kitokią įstatymo interpretaciją nei tuo metu žinotos grupės. Be Kairo genizos rankraščių, Damasko dokumentas vėliau buvo identifikuotas ir Kumrano urvuose, kur aptikti ne tik ketvirtojo urvo pergamentai, bet ir mažesni penktojo bei šeštojo urvų fragmentai, sudarantys vadinamąją C kategoriją. Dokumento pavadinimas kilo iš jame minimos sandaros Damasko žemėje, kurios tikroji geografinė ar simbolinė prasmė iki šiol išlieka mokslinių diskusijų objektu. Šechteris iškart suprato, kad prieš jį yra ne viduramžių kūrinys, o gerokai senesnio, sektantiško pobūdžio teksto kopija, kurią saugojo ir perrašinėjo vėlesnės kartos.

Nors pirmieji atrasti rankraščiai buvo viduramžių kopijos iš Kairo genizos, pats dokumentas yra gerokai senesnis ir savo kilme siekia pirmąjį bei antrąjį amžius prieš mūsų erą. Jį sukūrė asketiška judėjų bendruomenė, artima esėnams, gyvenusi Judėjos dykumoje bei pasižymėjusi itin griežtu Įstatymo aiškinimu. Ši grupė suvokė save kaip tikrąjį Izraelio likutį, pašauktą laikytis nepriekaištingo šventumo ir atsiskirti nuo Jeruzalės šventyklos, kurią laikė sugedusia. Dokumentas buvo naudojamas kaip bendruomenės konstitucija bei perduodamas per kelias pagrindines rankraščių tradicijas. Be Kairo kopijų, vėliau buvo rasti ketvirtojo urvo pergamentai ir mažesni penktojo bei šeštojo urvų fragmentai, kurie rodo, kad tekstas buvo skaitomas ir taikomas platesniame Judėjos dykumos bendruomenių tinkle. Šis platus paplitimas liudija apie didelį kūrinio autoritetą bei svarbą formuojant sektos identitetą atšiauriomis politinėmis sąlygomis.

Mokslinis šio dokumento svoris dar labiau išaugo po 1947 metų, kai Judėjos dykumos urvuose buvo rasti pirmieji Kumrano rankraščiai. Atliekant kasinėjimus ketvirtajame, penktajame ir šeštajame urvuose, archeologai aptiko fragmentų, kurie beveik pažodžiui sutapo su Kaire rastais tekstais. Šis atradimas patvirtino, kad rankraštis buvo vienas autoritetingiausių tekstų esėnų ar į juos panašios bendruomenės gyvenime. Kumrano fragmentai leido mokslininkams nustatyti, kad originalus tekstas buvo sukurtas dar prieš mūsų eros pradžią, o Kairo radiniai atstovauja tūkstantį metų vėlesnę perrašymo tradiciją. Turinio identiškumas Kumrano fragmentams įrodo nepaprastą tekstų perdavimo tikslumą bei šio dokumento svarbą bendruomenės identitetui per ilgus šimtmečius. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendruomenės saugomi įstatymai buvo laikomi nekintamais ir šventais, o jų studijavimas buvo esminė dvasinio gyvenimo dalis.

Kūrinio sandara ir teologinis naratyvas

Kūrinio struktūra yra aiškiai padalinta į dvi pagrindines dalis, kurios kartu sudaro vientisą bendruomenės gyvavimo kodeksą. Pirmoji dalis, vadinama Admonicija arba paraginimu, yra teologinis ir istorinis traktatas, kuriame aiškinamos bendruomenės atsiradimo aplinkybės bei jos santykis su likusiu Izraeliu. Antroji dalis apima platų įstatymų rinkinį, reguliuojantį kiekvieną kasdienio gyvenimo aspektą, nuo ritualinio grynumo iki finansinių sandorių. Ši teisinė sistema buvo sukurta kaip alternatyva oficialiai Jeruzalės šventyklos praktikai, kurią bendruomenės nariai laikė sutepta bei neteisėta. Dokumentas tarnavo kaip konstitucija, kurios nuostatos buvo privalomos visiems sandoros nariams, siekiantiems išlaikyti šventumą ruošiantis galutiniam Dievo teismui bei naujai epochai.

Admonicijoje išdėstyta istorijos filosofija teigia, kad po šventyklos sugriovimo 586 metais prieš mūsų erą Dievas paliko Izraelį, tačiau po 390 metų jis pažadino ištikimą likutį. Šiam likučiui vadovauti buvo pasiųstas Teisingumo mokytojas, kuris atskleidė tikrąją įstatymo prasmę ir padėjo pamatus naujai sandarai. Toks istorinis naratyvas suteikė bendruomenei dvasinį pagrindą ir pateisino jų atsiskyrimą nuo likusios visuomenės dalies, kurią jie laikė paklydusia. Ši istorinė vizija buvo itin svarbi narių motyvacijai, nes ji leido jiems jaustis vieninteliais tikrosios tiesos saugotojais pasaulyje, kuris pasidavė tamsos jėgoms bei klaidingoms interpretacijoms.

Socialinė hierarchija ir stovyklų tvarka

Damasko dokumentas nustatė griežtą socialinę struktūrą, kuri skyrėsi nuo įprastų to meto visuomenės normų. Visi nariai buvo skirstomi į keturias pagrindines grupes, kurios turėjo savo vietą hierarchijoje bei specifines pareigas. Ši struktūra užtikrino tvarką bei leido efektyviai valdyti bendruomenę, gyvenančią tiek Kumrane, tiek kitose vietovėse išsibarsčiusiose stovyklose. Hierarchinė sistema užtikrino, kad kiekvienas asmuo žinotų savo vietą bei atsakomybę prieš Dievą ir kitus narius. Socialinė tvarka buvo grindžiama šiais elementais:

Kunigai, kurie privalėjo būti Cadoko palikuonys ir užėmė aukščiausią poziciją vadovaujant ritualams.
Levitai, atlikę kunigų padėjėjų funkcijas bei dalyvavę vykdant disciplinines nuobaudas bendruomenės viduje.
Izraelitai, sudarę didžiąją bendruomenės dalį ir besilaikantys visų nustatytų sandaros įstatymų.
Prozelitai, kurie buvo priimti į bendruomenę iš kitų tautų ir užėmė žemiausią vietą hierarchijoje.

Kiekvienas bendruomenės narys privalėjo būti įrašytas į registrą pagal savo rangą, o jo pozicija galėjo kisti priklausomai nuo dvasinės pažangos arba nusižengimų. Ši sistema leido išlaikyti absoliutų grynumą ir užtikrinti, kad nė vienas narys neturėtų per daug galios be kitų priežiūros. Svarbų vaidmenį atliko prižiūrėtojas, kuris buvo atsakingas už naujų narių priėmimą, jų mokymą bei bendruomenės turto valdymą. Teisėjų kolegija, sudaryta iš dešimties vyrų, sprendė visus civilinius ir religinius ginčus, remdamasi rašytiniu įstatymu bei nusistovėjusia tradicija. Toks detalus reglamentavimas rodė aukštą organizacinį lygį bei siekį sukurti tobulą, šventą visuomenę, kuri būtų gyvas pavyzdys likusiam pasauliui.

Teisinė disciplina ir moralinis šventumas

Įstatymų dalis dokumente yra itin išsami bei apima sritis, kurios Biblijos tekstuose aptariamos tik bendrais bruožais. Dokumentas pateikia itin griežtas šabo laikymosi taisykles, draudžiančias net menkiausią darbą ar pagalbą gyvūnui nelaimės atveju šią dieną. Taip pat daug dėmesio skiriama ritualiniam grynumui bei vandens švarai, naudojamai apsiplovimams, taip pat maisto ruošimo bei vartojimo reglamentams. Šios taisyklės buvo sukurtos kaip apsauginė siena, sauganti bendruomenę nuo išorinio pasaulio nešvaros bei nuodėmingumo, kuris, jų manymu, vyravo oficialioje Jeruzalės religinėje sistemoje.

Moralinis šventumas buvo neatsiejamas nuo teisinės disciplinos laikymosi, nes kiekvienas nusižengimas buvo laikomas sandaros sulaužymu. Bausmės už taisyklių pažeidimus varijavo nuo maisto davinio sumažinimo iki visiško pašalinimo iš bendruomenės, kas to meto sąlygomis prilygo socialinei mirčiai. Dokumentas pabrėžia, kad šventumas pasiekiamas tik per visišką paklusnumą bei atsidavimą Dievo įstatymui, kurį atskleidė Teisingumo mokytojas. Šis siekis būti šviesos vaikais tamsos pasaulyje formavo unikalų bendruomenės identitetą, kuris išliko gyvas net ir po jų fizinio sunaikinimo. Damasko dokumentas išlieka neįkainojamu šaltiniu, padedančiu mums suprasti dvasines bei teisines šaknis, iš kurių vėliau išaugo modernusis judaizmas bei krikščionybė.

Dokumentų sąrašas

A. Kairo genizos kopijos (Copies from the Genizah)

Damascus Document (CD-A): Tai pagrindinis, išsamiausias rankraštis (A versija), rastas Kaire. Jį sudaro dvi dalys: „Admonicija“ (pamokymai), kurioje dėstoma bendruomenės istorija bei teologija, ir „Įstatymai“, reguliuojantys priesaikas, šabo laikymąsi, grynumą ir bendruomenės susirinkimus.
Damascus Document (CD-B): Tai antroji Kairo rankraščio versija (B versija). Ji iš esmės dubliuoja CD-A turinį, tačiau pateikia alternatyvų „Admonicijos“ pabaigos variantą. Čia daugiau dėmesio skiriama perspėjimams apie bausmes tiems, kurie sulaužo sandarą, bei Teisingumo mokytojo autoritetui.

B. 4-ojo urvo kopijos (Copies from Cave 4)

4Q266 (4QDª): Pati svarbiausia Kumrano kopija. Joje išliko teksto pradžia ir pabaiga, kurių trūksta Kairo rankraščiuose. Aprašomi kunigų atliekami medicininiai patikrinimai (dėl odos ligų), moterų dalyvavimo taisyklės ir bendruomenės narių pašalinimo procedūra.
4Q267 (4QDᵇ): Apima tiek istorinius pamokymus, tiek teisinius punktus. Jame rasti fragmentai patvirtina CD-A struktūrą, tačiau pateikia ankstyvesnę teksto formą.
4Q268 (4QDᶜ): Daugiausia dėmesio skiriama istoriniam pasakojimui apie bendruomenės atsiradimą ir Dievo teismą Izraeliui. Tai viena iš senesnių kopijų.
4Q269 (4QDᵈ): Mažos apimties fragmentai, dubliuojantys teisinę dalį. Svarbus tekstų lyginamajai analizei, nes patvirtina įstatymų unifikaciją.
4Q270 (4QDᵉ): Itin vertingas fragmentas dėl jame esančio „Bausmių katalogo“. Čia išvardytos konkrečios nuobaudos už melą, apgaulę ar nepagarbą vadovybei, taip pat aprašomas oficialus išvarymas iš sandaros.
4Q271 (4QDᶠ): Šiame dokumente detaliai aprašomi žemės ūkio įstatymai, dešimtinės mokėjimas ir reikalavimai kunigams, kurie nustato žmogaus ritualinį švarumą.
4Q272 (4QDᵍ): Fragmentas fokusuojasi į grynumo įstatymus, susijusius su specifinėmis ligomis (tzaraat) ir kunigų funkcijomis jas diagnozuojant.
4Q273 (4QDʰ): Papirusinis rankraštis, kuriame aprašoma stovyklų tvarka ir narių hierarchija. Kadangi tai papirusas, manoma, kad tai galėjo būti darbinė kopija kasdieniam naudojimui.

C. Kitų urvų kopijos (Copies from other caves)

5Q12 (5QD): (Tavo sąraše nurodytas kaip 5Q512). Maži fragmentai iš 5-ojo urvo, kuriuose išlikusios nuostatos apie bendruomenės turtą ir jo valdymą, sutampančios su pagrindiniu Damasko dokumento tekstu.
6Q15 (6QD): 6-ojo urvo radinys. Jame išliko įstatymai apie dešimtį bendruomenės teisėjų, jų amžiaus cenzą (nuo 25 iki 60 metų) ir būtinybę išmanyti „Jubiliejų knygą“.

3. Kitų taisyklių fragmentai (Fragments of other Rules)

4Q265 (4QSD / Serek Damascus): Hibridinis tekstas, jungiantis „Bendruomenės taisyklės“ (1QS) ir „Damasko dokumento“ elementus. Jame aptariamos šabo taisyklės, bendruomenės tarybos sudėtis ir ritualinio grynumo reikalavimai maistui.
5Q13 (5QRule): Fragmentiškas tekstas, kuriame pateikiamos bendrosios elgesio taisyklės, terminologija labai artima Damasko dokumentui, akcentuojamas visiškas paklusnumas sandaros įstatymams.

A Genizos kopijos
Damasko dokumentas (CD-A)

I stulpelis
[Tuščia] Ir dabar, klausykite, visi tie, kurie žino teisingumą ir supranta Dievo veiksmus; nes jis bylinėjasi su visu kūnu ir įvykdys teismą visiems, kurie jį atstumia. Nes kai jie buvo neištikimi apleisdami jį, jis paslėpė savo veidą nuo Izraelio ir nuo savo šventovės, ir atidavė juos kalavijui. Tačiau, kai jis prisiminė pačių pirmųjų sandorą, jis išsaugojo likutį Izraeliui ir neatidavė jų sunaikinimui. Ir rūstybės akimirką, praėjus trys šimtai devyniasdešimt metų po to, kai atidavė juos į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas, jis aplankė juos ir leido iš Izraelio ir iš Aarono išdygti sodinio atžalai, kad paveldėtų jo žemę ir sotintųsi jo dirvos gėrybėmis. Ir jie suvokė savo nuodėmę ir suprato, kad yra kalti žmonės; bet jie buvo kaip akli asmenys ir kaip tie, kurie apčiuopomis ieško kelio dvidešimt metų. Ir Dievas įvertino jų darbus, nes jie ieškojo jo tobula širdimi, ir iškėlė jiems Teisumo Mokytoją, kad nukreiptų juos savo širdies keliu. [Tuščia] Ir jis paskelbė paskutinėms kartoms, ką jis padarė paskutiniajai kartai, išdavikų bendruomenei. Tai tie, kurie nuklysta nuo kelio. Tai laikas, apie kurį buvo parašyta: «Kaip paklydusi telyčia, taip ir Izraelis paklydo», kai iškilo ‘pašaipūnas’, kuris išliejo melo vandenis ant Izraelio ir privertė juos nuklysti į tyrus be kelio, sulygindamas amžinąsias aukštumas, nukrypdamas nuo teisingumo takų ir pašalindamas ribą, kuria patys pirmieji pažymėjo savo paveldą, kad jo sandoros prakeiksmai priliptų prie jų, kad atiduotų juos kalavijui, vykdančiam sandoros kerštą. Nes jie ieškojo sklandžių aiškinimų, rinkosi iliuzijas, ieškojo spragų, pasirinko gražų kaklą, išteisino kaltąjį ir nuteisė teisųjį, pažeidė sandorą, laužė įsakymą, susimokė kartu prieš teisaus žmogaus gyvybę, jų siela bjaurėjosi visais, kurie vaikšto tobulume, jie medžiojo juos kalaviju ir išprovokavo tautos ginčą. Ir užsidegė rūstybė

II stulpelis
Dievo prieš jo bendruomenę, niokodama visą jos daugybę, nes jos darbai buvo nešvarūs jo akivaizdoje.[Tuščia] Ir dabar, klausykite manęs, visi, žengiantys į sandorą, ir aš atversiu jūsų ausis nedorėlių keliams. [Tuščia] Dievas myli pažinimą; jis įtvirtino išmintį ir patarimą priešais save; įžvalgumas ir pažinimas jam tarnauja; kantrybė yra jo ir atleidimo gausa, kad atpirktų asmenis, kurie atgailauja dėl nedorybės; tačiau jėga ir galia, ir didelė rūstybė su ugnies liepsnomis per visų naikinimo angelų (ranką) prieš asmenis, kurie nukrypsta nuo kelio ir bjaurisi įsakymu, nepaliekant jiems nei likučio, nei išsigelbėjusio. Nes Dievas nepasirinko jų pasaulio pradžioje, ir dar prieš jiems susikuriant, jis žinojo jų darbus ir bjaurėjosi tomis kartomis dėl kraujo, ir slėpė savo veidą nuo šalies, nuo <Izraelio>, iki pat jų išnykimo. Ir jis žinojo jų egzistavimo metus, ir jų amžių skaičių bei detales, visų tų, kurie egzistuoja per amžius, ir tų, kurie dar egzistuos, kol tai įvyks jų amžiuose per visus amžinuosius metus. Ir visuose juose jis iškėlė sau garsius vyrus, kad paliktų šaliai likutį ir kad užpildytų pasaulio veidą jų palikuonimis. [Tuščia] Ir jis mokė juos per pateptųjų rankas, per savo šventąją dvasią ir per tiesos regėtojus, ir jų vardai buvo tiksliai nustatyti. Bet tuos, kurių jis nekenčia, jis priverčia klysti. [Tuščia] Ir dabar, mano sūnūs, klausykite manęs ir aš atversiu jūsų akis, kad galėtumėte matyti ir suprasti Dievo darbus, kad galėtumėte pasirinkti tai, kas jam patinka, ir atmesti tai, ko jis nekenčia, kad galėtumėte tobulai vaikščioti visais jo keliais ir nesekti kalto polinkio minčių ir geidulingų akių. Nes daugelis nuklydo dėl šių dalykų; drąsūs didvyriai pasidavė dėl jų, nuo senų senovės iki dabar. Dėl to, kad vaikščiojo savo širdžių užsispyrimu, dangaus Sargai puolė; dėl to jie buvo sugauti, nes nesilaikė Dievo įsakymų. Ir jų sūnūs, kurių ūgis buvo kaip kedrų, o kūnai – kaip kalnai, krito. Visas kūnas, kuris buvo sausoje žemėje, suiro ir tapo tarsi niekada nebuvęs, nes jie įgyvendino savo troškimus ir nesilaikė savo kūrėjo įsakymų, kol jo rūstybė įsiliepsnojo prieš juos.

III stulpelis
[Tuščia] Dėl to nuklydo Nojaus sūnūs ir jų šeimos, dėl to jie buvo sunaikinti. Abraomas nevaikščiojo juo ir buvo įskaitytas kaip draugas, nes laikėsi Dievo įsakymų ir nesekė savo dvasios troškimu. Ir jis perdavė (juos) Izaokui ir Jokūbui, ir jie laikėsi (jų) ir buvo įrašyti kaip Dievo draugai ir kaip sandoros nariai amžiams. [Tuščia] Jokūbo sūnūs nuklydo dėl jų ir buvo nubausti pagal savo klaidas. Ir Egipte jų sūnūs vaikščiojo savo širdžių užsispyrimu, rengdami sąmokslus prieš Dievo įsakymus, ir kiekvienas darė tai, kas atrodė teisinga jo paties akyse; ir jie valgė kraują, ir jų vyrai buvo išnaikinti dykumoje. Jis <kalbėjo> jiems Kadeše: «Eikite ir užimkite (žemę». Bet jie pasirinko) savo širdžių troškimą ir neklausė savo kūrėjo balso, įsakymų, kurių jis juos mokė, ir murmėjo savo palapinėse. Ir Dievo rūstybė įsiliepsnojo prieš jų bendruomenę. Ir jų sūnūs mirė dėl to, ir dėl to jų karaliai buvo sunaikinti, ir dėl to jų kariai žuvo, ir dėl to jų žemė buvo nuniokota. Dėl to patys pirmieji, įėję į sandorą, tapo kalti ir buvo atiduoti kalavijui, nes apleido Dievo sandorą, pasirinko savo užgaidas ir sekė savo širdies užsispyrimu, kiekvienas darydamas (tai, kas buvo) jo troškimas. [Tuščia] Bet su tais, kurie liko ištikimi Dievo įsakymams, su tais, kurie išliko iš jų tarpo, Dievas amžiams sudarė savo sandorą su Izraeliu, apreikšdamas jiems paslėptus dalykus, kuriuose visas Izraelis buvo nuklydęs: savo šventuosius šabus ir savo šlovingas šventes, savo teisingus nuostatus ir savo tiesos kelius, ir savo valios troškimus, kuriuos žmogus privalo vykdyti, kad per juos gyventų. Jis atskleidė (šiuos dalykus) jiems, ir jie iškasė gausaus vandens šulinį; ir kas juos atstumia, negyvens. Bet jie buvo susitepę žmogiška nuodėme ir nešvariais keliais, ir jie sakė: «Nes tai yra mūsų». Bet Dievas, savo nuostabiuose slėpiniuose, atpirko jų trūkumus ir atleido jų nuodėmes. Ir jis pastatė jiems saugius namus Izraelyje, kokių nebuvo nuo senų senovės, net iki dabar. Tie, kurie liko joje ištikimi, įgis amžinąjį gyvenimą, ir visa Adomo šlovė skirta jiems. Kaip Dievas nustatė jiems per pranašą Ezechielį, sakydamas: «Kunigai ir levitai, ir sūnūs

IV stulpelis
Zadoko, kurie palaikė mano šventyklos tarnystę, kai Izraelio vaikai nuklydo toli nuo manęs, aukos taukus ir kraują». Kunigai yra Izraelio atsivertėliai, kurie paliko Judo žemę; o <levitai> yra tie, kurie prie jų prisijungė; o Zadoko sūnūs yra Izraelio išrinktieji, «tie, kurie pašaukti vardu», kurie iškilo dienų pabaigoje. Tai yra išsamus jų vardų sąrašas, pagal jų genealogijas ir jų egzistavimo amžių, jų vargų skaičių ir jų gyvenimo metus, ir išsamus jų darbų… šventumo sąrašas. <Tai patys> pirmieji, kuriuos Dievas atpirko, ir kurie paskelbė teisųjį teisiu, o nedorėlį – nedorėliu, ir visi tie, kurie įėjo po jų, kad elgtųsi pagal tikslų įstatymo aiškinimą, kuriame patys pirmieji buvo instruktuoti, kol baigsis šių metų laikotarpis. Pagal sandorą, kurią Dievas sudarė su pačiais pirmaisiais, kad atpirktų jų nuodėmes, taip Dievas atpirks ir juos. Bet kai baigsis laikotarpis, atitinkantis šių metų skaičių, nebebus jokio jungimosi su Judo namais, bet verčiau kiekvienas atsistos savo sargybos bokšte. Siena pastatyta, riba toli. Ir šiais metais Belialas bus pasiųstas prieš Izraelį, kaip Dievas sakė per pranašą Izaiją, Amoco sūnų, sakydamas: «Siaubas, duobė ir spąstai tau, žemės gyventojau». [Tuščia] To paaiškinimas: Tai yra trys Belialo tinklai, apie kuriuos kalbėjo Levis, Jokūbo sūnus, į kuriuos jis sugauna Izraelį ir verčia juos atrodyti prieš juos kaip tris teisingumo rūšis. Pirmasis yra ištvirkavimas; antrasis – turtas; trečiasis – šventyklos suteršimas. Tas, kuris išvengia vieno, yra pagaunamas į kitą, ir tas, kuris išsilaisvina iš to, yra pagaunamas į kitą. [Tuščia] Sienos statytojai, kurie eina paskui Zavą – Zavas yra pamokslininkas, kaip sakoma: «Tikrai jis pamokslaus» – yra du kartus pagaunami ištvirkavime: imdami dvi žmonas savo gyvenime, nors kūrimo principas yra «vyrą ir moterį jis sukūrė juos».

V stulpelis
Ir tie, kurie įėjo į arką, «įėjo po du į arką». Ir apie kunigaikštį parašyta: «Jis neturi dauginti sau žmonų». Tačiau Dovydas nebuvo skaitęs užantspauduotos įstatymo knygos, kuri buvo arkoje, nes ji nebuvo atversta Izraelyje nuo Eleazaro ir Jozuės mirties dienos, ir Jozuė bei vyresnieji, kurie garbino Astartes, buvo paslėpę viešąjį (egzempliorių) iki pat Zadoko atėjimo į tarnystę. Ir Dovydo darbai buvo giriami, išskyrus Ūrijos kraują, ir Dievas jam juos atleido. Ir jie taip pat suteršė šventyklą, nes jie neatsiskyrė pagal įstatymą, bet verčiau gulėjo su ta, kuri mato savo mėnesinių kraują. Ir kiekvienas vyras ima į žmonas savo brolio dukterį ir savo sesers dukterį. [Tuščia] Bet Mozė sakė: «Nesiartink prie savo motinos sesers, ji yra tavo motinos kraujo giminaitė». Kraujomaišos įstatymas, parašytas vyrams, vienodai taikomas ir moterims, taigi ir brolio dukteriai, kuri atidengia savo tėvo brolio nuogumą, nes jis yra kraujo giminaitis. [Tuščia] Ir taip pat jie teršia jo šventąją dvasią, nes piktžodžiaujančiu liežuviu jie atvėrė savo burną prieš Dievo sandoros nuostatus, sakydami: «jie yra be pagrindo». Jie kalba bjaurastis prieš juos. Jie visi yra ugnies kurstytojai, liepsnų uždegėjai; voratinkliai yra jų tinklai, o jų kiaušiniai yra angių kiaušiniai. Kas yra arti jų, neliks nenubaustas; kuo daugiau jis tai darys, tuo kaltesnis jis bus, nebent jis būtų buvęs priverstas. Nes jau senų senovėje Dievas aplankė jų darbus, ir jo rūstybė įsiliepsnojo prieš jų poelgius, nes tai nėra protinga tauta; jie yra žmonės, neturintys patarimo, nes juose nėra intelekto. Nes senų senovėje iškilo Mozė ir Aaronas per šviesų kunigaikščio ranką, o Belialas, su savo klasta, iškėlė Janą ir jo brolį per pirmąjį Izraelio išvadavimą. [Tuščia] [Tuščia] Ir žemės nuniokojimo amžiuje iškilo tie, kurie perkėlė ribą ir privertė Izraelį nuklysti. Ir žemė tapo dykyne, nes jie kalbėjo apie maištą prieš Dievo įsakymus, duotus per Mozės ranką, ir taip pat

VI stulpelis
šventųjų pateptųjų. Jie pranašavo klastą, kad nukreiptų Izraelį nuo ėjimo paskui Dievą. Bet Dievas prisiminė pačių pirmųjų sandorą ir iš Aarono iškėlė pažinimo vyrus, o iš Izraelio – išminčius, ir privertė juos klausytis. Ir jie iškasė šulinį: «Šulinį, kurį iškasė kunigaikščiai, kurį tautos didžiūnai išrausė su lazda». Šulinys yra įstatymas. O tie, kurie jį iškasė, yra Izraelio atsivertėliai, kurie paliko Judo žemę ir gyveno Damasko žemėje, kuriuos visus Dievas pavadino kunigaikščiais, nes jie ieškojo jo, ir jų šlovė nebuvo atmesta nė vieno burnoje. [Tuščia] Ir lazda yra įstatymo Aiškintojas, apie kurį Izaijas sakė: «Jis sukuria įrankį savo darbui».[Tuščia] O tautos didžiūnai yra tie, kurie atvyko iškasti šulinio su lazdomis, kurias nustatė skeptras, kad jomis vaikščiotų visą nedorybės amžių, ir be kurių jie jo nepasieks, kol iškils tas, kuris mokys teisingumo dienų pabaigoje. [Tuščia] Bet visi tie, kurie buvo įvesti į sandorą, neįeis į šventyklą veltui kurti jo aukuro. Jie bus tie, kurie uždaro duris, kaip Dievas sakė: «Kas tarp jūsų uždarys jos duris, kad jūs veltui nekurtumėte mano aukuro!». Nebent jie bus atsargūs, kad elgtųsi pagal tikslų įstatymo aiškinimą nedorybės amžiui: atskirtų save nuo duobės sūnų; susilaikytų nuo nedoro turto, kuris teršia, ar tai būtų per pažadą, ar per įžadą, ir nuo šventyklos turto, ir nuo vagystės iš tautos vargšų, nuo jų našlių vertimo savo grobiu ir nuo našlaičių žudymo; atskirtų nešvarų nuo švaraus ir atskirtų šventą nuo paprasto; laikytųsi šabo dienos pagal tikslų aiškinimą, ir švenčių bei pasninko dienos, pagal tai, ką jie buvo atradę, tie, kurie įėjo į naująją sandorą Damasko žemėje; atskirtų šventas dalis pagal tikslų jų aiškinimą; kad kiekvienas mylėtų savo brolį kaip save patį; kad sustiprintų vargšo, beturčio ir svetimšalio ranką; [Tuščia] kad kiekvienas siektų ramybės

VII stulpelis
savo broliui ir nenusidėtų prieš savo kraujo giminaitį; kad susilaikytų nuo ištvirkavimo pagal nuostatus; kad kiekvienas sudrausmintų savo brolį pagal įsakymą, ir nelaikytų pagiežos iš vienos dienos į kitą; kad atsiskirtų nuo visokio nešvarumo pagal jų nuostatus, kad nė vienas nesuterštų savo šventosios dvasios, pagal tai, ką Dievas jiems atskyrė. Nes visiems, kurie vaikšto pagal šiuos dalykus tobulame šventume, pagal jo mokymą, Dievo sandora jiems yra garantija, kad jie gyvens tūkstantį kartų. [Tuščia] Ir jei jie gyvens stovyklose pagal žemės taisyklę, ir ims moteris bei gimdys vaikus, jie vaikščios pagal įstatymą ir pagal mokymų nuostatus, pagal įstatymo taisyklę, kuri sako: «Tarp vyro ir jo žmonos, ir tarp tėvo ir jo sūnaus». Bet visi tie, kurie niekina (…) kai Dievas aplankys žemę, kad išlietų ant jų nedorėlių bausmę, kai išsipildys žodis, kuris parašytas pranašo Izaijo, Amoco sūnaus, žodžiuose, kuris sako: «Ateis ant tavęs, ant tavo tautos ir ant tavo tėvo namų dienos, kokios <nebuvo> atėjusios nuo tos dienos, kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo». Kai abeji Izraelio namai atsiskyrė, Efraimas atsiskyrė nuo Judo, ir visi atskilėliai buvo atiduoti kalavijui; bet tie, kurie liko ištikimi, pabėgo į šiaurės žemę. [Tuščia] Kaip jis sakė: «Aš ištremsiu jūsų Karaliaus Sikutą ir jūsų atvaizdų Kijumą toli nuo savo palapinės į Damaską». Įstatymo knygos yra Karaliaus Sukat, kaip jis sakė: «Aš atstatysiu puolusią Dovydo Sukat». Karalius yra susirinkimas; o atvaizdų pjedestalai (ir atvaizdų Kijumas) yra pranašų knygos, kurių žodžius Izraelis paniekino. [Tuščia] O žvaigždė yra įstatymo Aiškintojas, kuris ateis į Damaską, kaip parašyta: «Žvaigždė iškeliauja iš Jokūbo, ir skeptras pakyla iš Izraelio». Skeptras yra visos bendruomenės kunigaikštis, ir kai jis pakils, jis sunaikins visus Seto sūnus. [Tuščia] Šitie išsigelbėjo per pirmojo aplankymo laiką

VIII stulpelis
kol atskilėliai buvo atiduoti kalavijui. Toks bus teismas visiems tiems, kurie įeina į jo sandorą, bet neliko jiems ištikimi; juos ištiks aplankymas sunaikinimui nuo Belialo rankos. Tai yra diena, kai Dievas surengs aplankymą. Judo kunigaikščiai yra tie, ant kurių bus išlietas įniršis, nes jie tikisi būti išgydyti, bet jis prilips prie jų (?); visi yra maištininkai tiek, kiek jie nepaliko išdavikų kelio ir susitepė palaidumo keliuose, ir nedoru turtu, ir keršydami, ir kiekvienas laikydamas pagiežą prieš savo brolį, ir kiekvienas nekęsdamas savo artimo, ir kiekvienas niekindamas savo kraujo giminaitį; jie priartėjo dėl ištvirkavimo ir manipuliavo išdidumu dėl turto ir pelno. Kiekvienas darė tai, kas buvo teisinga jo akyse, ir kiekvienas pasirinko savo širdies užsispyrimą. Jie neatsiskyrė nuo žmonių ir įžūliai maištavo, vaikščiodami nedorėlių keliu, apie kuriuos Dievas sako: «Jų vynas yra gyvačių nuodai ir žiaurių, nuožmių angių galva». Gyvatės yra tautų karaliai, o vynas – jų keliai, o angių galva yra Graikijos karalių galva, kuri ateina įvykdyti jiems kerštą. Bet visų šių dalykų sienos statytojai, ar tie, kurie tepa kalkėmis, nesuprato, nes tas, kuris kelia vėją ir pamokslauja melą, jiems pamokslavo, tas, prieš kurio bendruomenę įsiliepsnojo Dievo rūstybė. Ir ką Mozė sako: «Ne dėl tavo teisingumo ar dėl tavo širdies dorumo tu eini užimti šių tautų, bet todėl, kad jis mylėjo tavo tėvus ir laikosi priesaikos». [Tuščia] Ir toks yra teismas Izraelio atsivertėliams, kurie nukrypo nuo tautos kelio: dėl Dievo meilės patiems pirmiesiems, kurie pabudo paskui jį, jis myli tuos, kurie ateina po jų, nes jiems priklauso tėvų sandora. [Tuščia] Ir mano neapykantoje sienos statytojams jo pyktis įsiliepsnoja. [Tuščia] Ir toks kaip šis teismas bus teismas visų tų, kurie atmeta Dievo įsakymus, apleidžia juos ir pasitraukia savo širdies užsispyrime. [Tuščia] Tai yra žodis, kurį Jeremijas kalbėjo Baruchui, Nerijos sūnui, o Eliziejus – Gehaziui, savo tarnui. [Tuščia] Visi vyrai, kurie įėjo į naująją sandorą Damasko žemėje[Kopijos iš 4 olos rodo, kad lapai, sudarantys Genizos A tekstą (CD-A), nebuvo paskelbti teisinga seka. Akivaizdu, kad keli lapai buvo prarasti, ir bet kuriuo atveju XV–XVI stulpeliai ėjo prieš IX–XIV stulpelius. Vertime laikomasi šios sekos, nors kiekvienam stulpeliui paliekamas pirmojo redaktoriaus priskirtas numeris.]

XV stulpelis
[Jis nepries]ieks Alefu ir Lamedu (’el = Dievas), nei Alefu ir Daletu (’adonai = Viešpats), bet jaunuolių priesaika, sandoros prakeiksmais. [Tuščia] Taip pat niekas neturėtų minėti Mozės įstatymo, nes […] [Tuščia] Ir jei jis prisieks ir nusižengs, jis išniekintų vardą. [Tuščia] Ir jei jis prisi[ekia] sandoros prakeiksmais[jis turėtų tai daryti priešais] teisėjus. [Tuščia] Jei jis nusižengs, jis bus kaltas ir turės prisipažinti bei atlyginti žalą, bet jis nebus atsakingas[už nuodėmę ir ne]mirs. [Tuščia] Kas įeina į sandorą, visam Izraeliui kaip amžinas įstatymas, jis turi įpareigoti savo sūnus, kurie priklauso įrašytiesiems, sandoros priesaika. [Tuščia] Ir toks yra nuostatas, visą nedorybės amžių, kiekvienam, kuris grįžta iš savo sugedimo kelio. Tą dieną, kai jis kalba su Daugelio Prižiūrėtoju, jie įrašys jį su sandoros priesaika, kurią Mozė nustatė su Izraeliu, sandora su[grįžti prie] Mozės įstatymo visa širdimi [ir visa] siela, prie to, kas buvo atrasta, kas turi būti praktikuojama visame n[edorybės amžiuje]. Bet niekas neturėtų supažindinti jo su įsakymais, kol jis neatsistos priešais Prižiūrėtoją, kad jis nepasirodytų esąs naivus, kai jį išbandys. Bet kai jis įsipareigos grįžti prie Mozės įstatymo visa savo širdimi ir visa savo siela[jie pareikalaus keršto] iš jo, jei jis nusidėtų. [Tuščia] Ir jei jis įvykdys visa, kas buvo apreikšta įstatymo [stovyklos] daugybei, Prižiūrėtojas turėtų jį mokyti ir duoti nurodymus dėl jo, kuriuos jis turėtų mokytis visus metus. Ir pagal (jo) žinias <jis priartės. Ir joks> kvailas ar pakrikusio proto asmuo (neturėtų įeiti); ir joks silpnaprotis [ir pamišėlis,] tie, kurių akys nereg[inčios, raišas ar tas, kuris klumpa, ar kurčiasis, ar nepilnametis berniukas, nė vienas iš jų] neturėtų įeiti[į bendruomenę, nes jos viduryje yra šventieji angelai.] […]… […]… […]…

XVI stulpelis
su jumis sandorą ir su visu Izraeliu. Todėl, žmogus įpareigos <savo> sielą grįžti prie Mozės įstatymo, nes jame viskas apibrėžta. [Tuščia] Ir tikslus jų amžių aiškinimas apie Izraelio aklumą visuose šiuose dalykuose, štai, jis yra apibrėžtas knygoje «apie laikotarpių padalijimus pagal jų jubiliejus ir jų savaites». Ir tą dieną, kurią žmogus pasižadės grįžti prie Mozės įstatymo, angelas Mastema nusisuks nuo ėjimo paskui jį, jeigu jis tesės savo žodį. Štai kodėl Abraomas apipjaustė save savo pažinimo dieną. [Tuščia] O dėl to, ką jis sakė: «Kas išeina iš tavo burnos, laikykis to ir vykdyk». Kiekvienos įpareigojančios priesaikos, kuria kas nors pasižadėjo vykdyti įstatymo raidę, jis neturėtų panaikinti, net ir mirties kaina. [Tuščia] Nieko, kuo jis galėtų pasižadėti nusigręžti n[uo įstatym]o, jis neturėtų vykdyti, net kai kaina yra mirtis. Dėl moters priesaikos. Kadangi jis sako: «Vyro reikalas yra panaikinti jos priesaiką», niekas neturėtų panaikinti priesaikos, jei jis nežino, ar jis turėtų ją įvykdyti […]. ar panaikinti ją. Jei tai reiškia pažeisti sandorą, jis turėtų ją panaikinti ir neturėtų jos vykdyti.[Tuščia] Ir šis nuostatas taikomas taip pat jos tėvui. Dėl nuostato laisvanoriškoms aukoms. Niekas neturėtų aukoti aukurui nieko, kas gauta neteisingu būdu. Taip pat ir kunigai neturėtų imti iš Izraelio (nieko, kas gauta neteisingu būdu). Niekas neturėtų paskelbti šventu maisto [iš savo burnos Diev]ui, nes štai ką jis sako: «Kiekvienas gaudo savo artimą anatema». [Tuščia] Ir niekas neturėtų paskelbti šventu nieko iš […] savo nuosavybės jis paskelbs šventu […] bus nubaustas, tas, kuris paaukoja […] tam, kad teistų […]

CD IX 17-XI 3

THE DAMASCUS DOCUMENT (Damasko dokumentas)

IX stulpelis
Kiekvienas žmogus, kuris pasmerkia kitą žmogų anatemai (prakeikimui), turi būti nubaustas mirtimi pagal pagonių įstatymus. O dėl to, kas pasakyta: „Nekeršyk ir negriežk danties ant savo tautos vaikų“ (Kun 19, 18): kiekvienas, įėjęs į sandorą, kuris pareiškia kaltinimą savo artimui, nebent tai būtų padaryta su priekaištu liudytojų akivaizdoje, arba kuris pareiškia jį būdamas piktas, arba pasakoja tai savo vyresniesiems, kad jie jo nekęstų, jis yra tas, „kuris keršija ir griežia dantį“. Argi neparašyta, kad tik Jis (Dievas) „keršija ir griežia dantį ant savo priešų“ (Nah 1, 2)? Jei jis tylėjo apie jį iš dienos į dieną arba apkaltino jį mirtinu nusikaltimu, jis paliudijo prieš save, nes neįvykdė Dievo įsakymo, kuris jam sako: „Barti subarsi savo artimą, kad dėl jo neužsitrauktum nuodėmės“ (Kun 19, 17).

Apie priesaiką. Dėl to, ką jis pasakė: „Nekurk teisingumo savo (paties) ranka“ (1 Sam 25, 26), taigi tas, kuris priverčia duoti priesaiką atvirame lauke, o ne teisėjų akivaizdoje ar jų įsakymu, įvykdė teisingumą sau savo paties ranka. Dėl kiekvieno dingusio daikto, apie kurį nežinoma, kas jį pavogė iš stovyklos, kurioje jis buvo pavogtas, nuosavybės – jo savininkas turi duoti prakeikimo priesaiką; tas, kuris ją girdi, jei žino ir nepasako, yra kaltas. Kiekvienas neteisėtas daiktas, kuris turi būti grąžintas ir neturi savininko – tas, kuris jį grąžina, turi prisipažinti kunigui, ir tai atiteks jam pačiam, neskaitant avino už nuodėmės auką. Lygiai taip pat kiekvienas pamestas daiktas, kuris buvo rastas ir neturi savininko, atiteks kunigams, nes tas, kuris jį rado, nežino jam taikomos taisyklės; jei jo savininkas neatsiranda, jie jį pasilieka.

Bet koks reikalas, kai žmogus nusideda įstatymui, ir jo artimas jį mato, ir jis yra vienas; jei tai yra mirtinas nusikaltimas, jis turi jį įskųsti Inspektoriui jo akivaizdoje, su priekaištu, o Inspektorius turi tai užrašyti savo ranka, kol šis vėl tai padarys kieno nors kito akivaizdoje, esant vienam, ir šis jį įskundžia Inspektoriui; jei jis pakartoja ir yra užtinkamas kieno nors vieno akivaizdoje, jo teismas yra baigtas; bet jei jie yra du (po vieną atskirai), kurie liudija apie skirtingą reikalą, žmogus turi būti atskirtas tik nuo tyro maisto su sąlyga, kad jie yra patikimi, ir kad tą pačią dieną, kurią jį matė, jis jį įskundžia Inspektoriui. O dėl turto, jie turi priimti du patikimus liudytojus. Ir vieną, kad atskirtų nuo švento maisto. Liudytojas neturi būti priimamas

X stulpelis
teisėjų tam, kad jo žodžiu pasmerktų mirti, jei jis nėra sulaukęs dienų, kad pereitų tarp tų, kurie yra pašaukti, ir nebijo Dievo. Nė vienu, kuris sąmoningai peržengė kokį nors priesaką, negalima pasitikėti kaip liudytoju prieš jo artimą, kol jis nebus apvalytas, kad galėtų sugrįžti.

O štai susirinkimo teisėjų taisyklė. Dešimt vyrų, išrinktų iš susirinkimo tam tikram laikotarpiui; keturi iš Levio ir Aarono giminės, o šeši iš Izraelio; išmanantys hagy knygą ir sandoros principus; nuo dvidešimt penkerių iki šešiasdešimties metų amžiaus. Ir niekas, vyresnis nei šešiasdešimties metų, neturėtų užimti susirinkimo teisėjo pareigų, nes dėl žmogaus nuodėmės jo dienos buvo sutrumpintos, o dėl Dievo rūstybės žemės gyventojams, Jis nusprendė atimti iš jų pažinimą, prieš jiems baigiant savo dienas.

Apie apvalymą vandeniu. Niekas neturėtų maudytis nešvariame vandenyje arba vandenyje, kurio yra mažiau nei reikia žmogui apsemti. Niekas neturėtų jame apvalyti indo. Ir kiekviena uolos ertmė, kurioje nėra apsemiančio vandens kiekio, jei prie jos prisilietė netyras asmuo, jis suteršė vandenį kaip indo vandenį.

Apie šabą, kaip jo laikytis pagal jo taisykles. Niekas neturėtų dirbti jokio darbo šeštąją dieną nuo tos akimirkos, kai saulės diskas yra per savo skersmenį nuo vartų, nes štai ką Jis sako: „Laikykis šabo dienos, kad ją švęstum“ (Įst 5, 12). Ir šabo dieną niekas neturėtų tarti nenaudingo ar kvailo žodžio. Jis neturi nieko skolinti savo artimui. Jis neturi aptarinėti turtų ar pelno. Jis neturi kalbėti apie darbo reikalus ar užduotis, kurios turi būti atliktos kitą dieną. Niekas neturi eiti į lauką dirbti darbo, kurį jis nori atlikti per šabą. Jis neturi nueiti toliau nei tūkstantį uolekčių už miesto ribų. Niekas neturi valgyti šabo dieną, išskyrus tai, kas buvo iš anksto paruošta; o iš to, kas pražuvo (rasta) lauke, jis neturėtų valgyti. Ir jis neturėtų gerti nieko kito, išskyrus tai, kas yra stovykloje.

XI stulpelis
Kelyje, jei jis nusileidžia išsimaudyti, jis turėtų gerti ten, kur stovi. Bet jis neturi vandens semti jokiu indu. Jis neturi siųsti svetimšalio, kad šis atliktų tai, ko jis nori šabo dieną. Niekas neturi vilkėti nešvarių drabužių arba drabužių, kurie yra skrynioje, nebent jie buvo išplauti vandeniu arba ištrinti smilkalais. Niekas neturėtų savo noru pasninkauti per šabą. Niekas neturėtų sekti paskui gyvulį, kad jį ganytų už savo miesto ribų toliau nei per tūkstantį uolekčių. Jis neturi pakelti rankos, kad smogtų kumščiu. Jei gyvulys yra užsispyręs, jis neturėtų jo išvesti iš savo namų. Niekas neturėtų nieko išnešti iš namų į lauką arba iš lauko į namus. Net jei jis yra lūšnelėje, jis neturėtų nieko iš jos išnešti ar ką nors į ją įnešti. Jis neturi atidaryti užantspauduoto indo per šabą. Niekas neturėtų kvėpintis kvepalais per šabą, eidamas iš namų ar grįždamas atgal. Savo būste niekas neturėtų kelti akmens ar dulkių. Žindyvė neturėtų kelti kūdikio, norėdama išeiti ar įeiti per šabą. Niekas neturėtų spausti prie darbo savo tarno, tarnaitės ar samdinio per šabą. {Ne} Niekas neturėtų padėti gyvuliui vesti per šabo dieną. O jei gyvulys įkrenta į šulinį ar duobę, jis neturėtų jo ištraukti per šabą. Niekas neturėtų pasilikti vietoje, esančioje arti pagonių per šabą. Niekas neturėtų išniekinti šabo turtais ar pelnu per šabą. Ir jokio gyvo žmogaus, kuris įkrenta į vandens telkinį ar į vietą <…>, niekas neturėtų ištraukti kopėčiomis, virve ar kokiu nors įrankiu. Niekas neturėtų nieko aukoti ant aukuro per šabą, išskyrus šabo auką, nes taip parašyta: „neskaitant jūsų šabo atnašų“ (Kun 23, 38). Niekas neturėtų siųsti ant aukuro aukos, atnašos, smilkalų ar malkų per žmogų, netyrą dėl kokio nors netyrumo, taip leidžiant jam suteršti aukurą, nes parašyta: „Nedorėlių auka yra pasibjaurėjimas, o teisiojo malda yra kaip maloni atnaša“ (Pat 15, 8). Ir kiekvienas, įeinantis į garbinimo namus, neturėtų įeiti su netyrumu, reikalaujančiu apsiplovimo; o kai suskamba susirinkimo trimitai, jis gali eiti pirmyn arba trauktis, bet visos pamaldos neturi sustoti…

XII stulpelis
tai yra šventa. Nė vienas vyras neturėtų miegoti su savo žmona šventyklos mieste, taip suteršdamas šventyklos miestą jų netyrumu. Kiekvienas vyras, kurį užvaldo Belialo dvasia ir jis skelbia atskalūnybę, bus teisiamas pagal taisykles, skirtas mirusiųjų dvasių iššaukėjui ar žyniautojui. Bet kiekvienas, kuris nuklysta išniekindamas šabą ir šventes, neturi būti baudžiamas mirtimi, nes jo saugojimas priklauso žmonėms; ir jei jis nuo to išgyja, jie jį saugos septynerius metus, o vėliau jis galės įeiti į susirinkimą. Jis neturi ištiesti savo rankos pralieti nė vieno pagonio kraują dėl turto ir pelno. Jis taip pat neturėtų imti nieko iš jų turtų, kad jie nepiktžodžiautų, nebent patarus Izraelio bendrijai. Niekas neturėtų parduoti gyvulio ar švaraus paukščio pagonims, kad jie jų nepaaukotų. Ir jis neturėtų jiems parduoti nieko iš savo svirno ar spaudyklos už jokią kainą. O savo tarno ir tarnaitės: jis neturėtų jų parduoti, nes jie kartu su juo įėjo į Abraomo sandorą. Niekas neturėtų suteršti savo sielos jokiu gyvu padaru ar ropliu, jį valgydamas, nuo bičių lervų iki kiekvieno gyvo padaro, kuris ropoja vandenyje. O žuvys: jie neturėtų jų valgyti, nebent jos buvo skrostos dar gyvos ir j[ų kraujas buvo iš]lietas. Ir visi skėriai, pagal jų rūšis, turi būti metami į ugnį arba į vandenį, kol jie dar gyvi, nes tokia yra taisyklė jų rūšiai. Ir visas medis, akmenys bei dulkės, kurios yra suterštos žmogaus netyrumo, dėl juose esančio aliejaus suteršimo, pagal jų netyrumą pavers netyru kiekvieną, kuris prie jų prisilies. Ir kiekvienas indas, {vinis} vinis ar kablys sienoje, kuris yra namuose kartu su mirusiuoju, bus netyras tokiu pat netyrumu kaip ir darbo įrankiai.

Taisyklė Izraelio miestų susirinkimui. Laikantis šių taisyklių, atskirti netyrą nuo tyro ir atskirti tai, kas šventa, nuo to, kas pasaulietiška. Ir tai yra nuostatai Mokytojui, kad jis pagal juos elgtųsi su kiekviena gyva būtybe, vadovaudamasis taisyklėmis, skirtomis kiekvienam laikui. Ir pagal šią taisyklę elgsis Izraelio sėkla, ir ji nebus prakeikta. O štai s[to]vyklų susirinkimo taisyklė. Tie, kurie jomis vadovaujasi nedorybės laikais, kol iškils Aarono

XIII stulpelis
ir Izraelio Mesijas, jų turi būti mažiausiai dešimt, kad sudarytų tūkstančius, šimtus, penkiasdešimtukus ir dešimtukus. Ir ten, kur yra dešimt, neturi trūkti kunigo, išmanančio hagy knygą; ir jo valdžiai visi turi paklusti. O jei tarp jų visų nebūtų žinovo, bet vienas iš levitų būtų jų žinovas, tuomet burtas lėmė, kad visi stovyklos nariai turi išeiti ir įeiti jo valdžioje. Bet jeigu priimamas sprendimas prieš ką nors dėl raupsų įstatymo, kunigas turi užimti savo vietą stovykloje, o Inspektorius turi jį pamokyti tikslaus įstatymo aiškinimo. Net jei jis ir prastuolis, būtent jis turi jį izoliuoti, nes jam priklauso teismas.

O štai stovyklos Inspektoriaus taisyklė. Jis turi mokyti Daugelį Dievo darbų, mokyti juos Jo galingų stebuklų, ir pasakoti jiems amžinuosius įvykius su jų sprendimais. Jis turi jų gailėtis kaip tėvas savo sūnų ir išgydys visus paklydėlius (?) kaip piemuo savo kaimenę. Jis atriš visas juos saistančias grandines, kad jo susirinkime nebūtų nei engiamų, nei prispaustų. Ir kiekvieną, kuris prisijungia prie jo susirinkimo, jis turėtų ištirti dėl jo veiksmų, jo proto, jo jėgų, jo drąsos ir jo turtų; ir jie jį įrašys į jo vietą pagal jo būklę šviesos burtuose. Nė vienas iš stovyklos narių neturi turėti valdžios priimti ką nors į susirinkimą prieš stovyklos Inspektoriaus sp[rendimą]. Ir nė vienas iš tų, kurie įėjo į Dievo sandorą, „neturėtų nei imti nieko iš, nei duoti (nieko)“ duobės sūnums, išskyrus „iš rankų į rankas“. Ir niekas neturėtų sudaryti pirkimo ar pardavimo akto, nepranešęs stovyklos Inspektoriui ir nesudaręs sutarties; ir jis nėra […] … […] Taip pat ir tas, kuris išsiskiria (?); […] jie jam atsakys ir su užjaučiančia meile nelaikys pykčio prieš juos […] […] ir tas, kuris nėra pririštas […] […]

O štai stovyklų susirinkimas visoje […] […] jiems nepavyks gyventi toje žemėje […] [… Tai yra taisyklės ] Mokytojui, [kad jų laikytųsi…]

XIV stulpelis
„kokių nebuvo nuo tos dienos, kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo“; ir visiems tiems, kurie jomis vadovaujasi, Dievo sandora yra ištikima, kad išgelbėtų juos iš visų duobės tinklų, nes <jie ateis> staiga ir bus nubausti.

Visų stovyklų sesijos taisyklė. Visi turi būti įtraukti į sąrašus pagal savo vardus: pirmiausia kunigai, antra – levitai, trečia – Izraelio vaikai, o ketvirta – prozelitai; ir jie bus įrašyti pagal savo[var]dus, kiekvienas po savo brolio; pirmiausia kunigai, antra – levitai, trečia – Izraelio vaikai, o ketvirta – prozelitai. Ir taip jie sėdės, ir taip jie bus klausinėjami apie viską. Ir kunigas, kuris yra paskirtas Daugeliui [va]dovauti, turės būti nuo trisdešimties iki šešiasdešimties metų amžiaus, išmanantis [hagy] knygą ir visas įstatymo taisykles, kad galėtų jas skelbti pagal jų nuostatus. Ir Inspektorius, kuris yra paskirtas virš visų stovyklų, turės būti nuo trisdešimties iki šešiasdešimties metų amžiaus, žinantis kiekvieną žmonių paslaptį ir kiekvieną kalbą pagal jų šeimas. Jo valdžioje susirinkimo nariai įeis, kiekvienas savo eilės tvarka; ir kiekvieną reikalą, kurį bet kuris žmogus turi pasakyti Inspektoriui, jis turėtų išsakyti, kai tai susiję su bet kokiu ginču ar teismu.

O štai Daugelio taisyklė, kaip aprūpinti visus savo poreikius: mažiausiai dviejų dienų atlyginimas kiekvieną mėnesį. Jie perduos tai į Inspektoriaus ir teisėjų rankas. Iš to jie duos našlaičiams ir tuo sustiprins skurstančiojo bei vargšo ranką, ir senoliui, kuris [mi]ršta, ir klajūnui, ir svetimos tautos belaisviui, ir merginai, kuri neturi gynėjo, ir netek[ėjusiai moteriai], kuri neturi piršlio; ir visiems bendrijos darbams, ir[bendrijos namai nebus palikti be lėšų].

Ir tai yra tikslus[Daugelio] sesijos aiškinimas, [ir tai yra pamatai,][kuriuos padeda susirinkimas.] Ir tai yra tikslus aiškinimas taisyklių, pagal kurias[jie bus valdomi], [kol iškils] Aarono ir Izraelio [Mesijas]. Jis atlygins už jų nuodėmes [… atleidimas, ir kaltė] […] turtuose, nors ir žino, ir […] […] jis bus nubaustas šešioms dienoms. Ir tas, kuris kal[ba…] […] be pateisinimo, [bus nubaustas] metus […]

Damascus Document^b (CD-b)

XIX stulpelis(= CD-A VII, 5-10; VIII, 2-21)
yra garantija jiems, kad jie gyvens tūkstantį kartų. Kaip parašyta: „Jis išlaiko sandorą ir ištikimybę tiems, kurie Jį myli ir laikosi Jo įsakymų per tūkstantį kartų“ (Įst 7, 9). Ir jei jie gyvena stovyklose pagal krašto taisyklę, kaip buvo nuo senovės laikų, ir ima žmonas pagal įstatymo paprotį, ir gimdo vaikus, jie gyvens pagal įstatymą. Ir pagal mokymų nuostatus, pagal įstatymo taisyklę, kuri sako: „/Tarp/ vyro ir jo žmonos, ir tarp tėvo ir jo sūnaus“ (Sk 30, 17).

Bet (ant) visų tų, kurie niekina priesakus ir potvarkius, tebus išlieta nedorėlių bausmė, kai Dievas aplankys žemę, kai išsipildys žodis, užrašytas pranašo Zacharijo ranka: „Pabusk, kalavije, prieš mano piemenį ir prieš vyrą, kuris yra mano bendražygis, – tai Dievo ištarmė, – ištik piemenį, ir kaimenė išsisklaidys, ir aš atgręšiu savo ranką prieš mažuosius“ (Zch 13, 7). Tie, kurie Jam ištikimi, yra vargdieniai iš kaimenės. Šie išsigelbės aplankymo amžiuje; bet tie, kurie liks, bus atiduoti kalavijui, kai ateis Aarono ir Izraelio Mesijas. Kaip nutiko pirmojo aplankymo amžiuje, kaip {Ezechielis} pasakė per Ezechielio ranką: „{paženklinti} Paženklinti tau ženklu kaktas tų, kurie dūsauja ir dejuoja“ (Ez 9, 4). Bet tie, kurie liko, buvo atiduoti kalavijui, kuris įvykdo sandoros kerštą. Toks bus teismas visų, kurie įėjo į Jo sandorą, bet neliko ištikimi šiems priesakams; jie bus aplankyti sunaikinimui nuo Belialo rankos. Tai diena, kai Dievas atliks aplankymą, kaip Jis sako: „Judo kunigaikščiai bus kaip tie, kurie perkelia ribą, ant jų Jis išlies savo įniršį kaip van[denį]“ (Oz 5, 10). Nes jie įėjo į atsivertimo sandorą, bet neatsilaikė atokiau nuo išdavikų kelio ir susiteršė pasileidimo keliais bei nedoru turtu, keršydami, kiekvienas grieždamas dantį ant savo brolio, kiekvienas neapkęsdamas savo artimo ir kiekvienas niekindamas savo kraujo giminaitį; jie priartėjo prie ištvirkavimo ir išdidžiai manipuliavo dėl turto bei pelno {…} Kiekvienas darė tai, kas buvo teisinga [jo] akyse, ir kiekvienas pasirinko savo širdies užsispyrimą. Jie neatsiskyrė nuo tautos ir nuo jos nuodėmių. Ir jie įžūliai [maiš]tavo, vaikščiodami nedorėlių keliu, apie kuriuos Dievas sako: „Jų vynas yra gyvačių nuodai ir žiaurių, nuožmių angių galva“ (Įst 32, 33). Gyvatės yra tautų karaliai, o vynas – jų keliai, o angių galva yra Graikijos karalių galva, kuri ateina įvykdyti jiems kerštą. Tačiau sienos statytojai nesuprato visų šių dalykų, nei tie, kurie tepa kalkėmis, dėl to, kuris sukelia audras ir skelbia melą žmogui, tam, prieš kurio susirinkimą užsiliepsnojo Dievo rūstybė.

Ir tai, ką Mozė sako Izraeliui: „Ne dėl savo teisumo ir ne dėl savo širdies tiesumo eini paveldėti šių tautų, bet todėl, kad Jis pamilo tavo tėvus ir laikosi priesaikos“ (Įst 9, 5; 7, 8). Toks yra ir [teis]mas atsivertusiųjų iš Izraelio, kurie nusisuko nuo tautos kelio dėl Dievo meilės. Jis myli pačius pirmuosius, kurie paliudijo prieš tautą, sekdami Dievu, ir tuos, kurie eina po jų, nes jiems priklauso tėvų sandora. O Dievas nekenčia ir bjaurisi sienos statytojais, ir Jo rūstybė dega prieš juos bei prieš visus, kurie jais seka. Ir kaip šis teismas bus teismas visų, kurie atmeta Dievo priesakus {…} ir juos apleidžia, ir nusisuka vedami savo širdies užsispyrimo. Ir taip visi vyrai, kurie įėjo į naująją sandorą Damasko žemėje, bet nusisuko, išdavė ir pasitraukė nuo gyvojo vandens šulinio, nebus įskaityti į tautos susirinkimą ir nebus įrašyti į jų [sąraš]us nuo tos dienos, kai posėdžiavo {tas, kuris mo<ko> / mokytojas}

XX stulpelis
išskirtinis Mokytojas, kol iškils Aarono ir Izraelio Mesijas. Toks pat yra ir teismas kiekvieno, kuris įeina į tobulo šventumo vyrų susirinkimą, bet atsainiai vykdo teisiųjų nurodymus. Tai yra žmogus, kuris yra lydomas tiglyje. Kai jo darbai tampa akivaizdūs, jis bus išmestas iš susirinkimo kaip tas, kurio dalia neatiteko tarp Dievo mokinių. Pagal jo nusižengimą visi pažinimo vyrai jam priekaištaus iki tos dienos, kai jis sugrįš užimti savo vietos tobulo šventumo vyrų sesijoje {nes jo dalia nėra tarp}. Bet kai jo darbai yra akivaizdūs, pagal tikslų įstatymo, kuriuo vadovavosi tobulo šventumo vyrai, aiškinimą, niekas neturėtų su juo bendrauti turtu ar darbu, nes visi Aukščiausiojo šventieji jį prakeikė. Ir (elkitės) pagal šį teismą su visais, kurie niekina, tiek tarp pirmųjų, tiek tarp paskutiniųjų, nes jie savo širdyje pasistatė stabus {ir pasistatė} bei vaikščiojo vedami savo širdies užsispyrimo. Jiems nebus jokios dalies įstatymo namuose.

Jie bus teisiami pagal jų bendražygių teismą, kurie nuklydo kartu su įžūliais vyrais, nes jie kalbėjo melą apie šventas taisykles ir paniekino {Dievo} sandorą bei paktą, kurį jie sudarė Damasko žemėje, o tai yra pirmoji sandora. Nei jiems, nei jų šeimoms nebus jokios dalies įstatymo namuose. Nuo išskirtinio Mokytojo paėmimo dienos iki visų karo vyrų, kurie nusisuko kartu su melo žmogumi, sunaikinimo praeis apie keturiasdešimt metų. Ir šiame amžiuje Dievo rūstybė užsiliepsnos prieš Izraelį, kaip Jis sako: „Nebus karaliaus, nebus kunigaikščio, nebus teisėjo, nebus nieko, [kas] teisingai priekaištautų“ (Oz 3, 4). Bet atsivertusieji iš [Ja]kūbo nuodėmės, tie, kurie laikosi Dievo sandoros, tada kalbės, kiekvienas savo artimui, kiekvienas norėdamas padaryti savo brolį šventu, kad jų žingsniai taptų tvirti Dievo kelyje, ir Dievas atkreips dėmesį į jų žodžius. Ir Jis išklausys; ir tai bus užrašyta atminimo knygoje [prieš Jį] tiems, kurie bijo Dievo ir mąsto apie Jo vardą, kol išganymas ir teisingumas bus apreikšti tiems, kurie bijo[Dievo. Ir jie vėl atskirs] teisųjį nuo nedorėlio, tą, kuris tarnauja Dievui, nuo to, kuris Jam netarnauja. Jis rodo gailestingumą [tūkstančiams,] tiems, kurie Jį myli ir kurie Jam ištikimi, per tūkstantį kartų.

[… tie iš] Pelego namų, kurie paliko šventąjį miestą ir rėmėsi Dievu Izraelio neištikimybės amžiuje; tačiau jie suteršė šventyklą ir kai kuriuose dalykuose grįžo į tautos ke[lią]. Visi šie, kiekvienas pagal savo dvasią, bus teisiami šventoje taryboje. Ir visi iš tų, kurie įėjo į sandorą, peržengdami įstatymo ribas, kai Dievo šlovė apsireikš Izraeliui, bus iškirsti iš stovyklos tarpo, o su jais ir visi nedori Judo vyrai apsivalymų dienomis.

Bet visi tie, kurie išlieka ištikimi šioms taisyklėms, įeidami ir išeidami pagal įstatymą, ir klausosi Mokytojo balso, ir išpažįsta prieš Dievą: „Tikrai nusidėjome mes, tiek mes, tiek mūsų tėvai, elgdamiesi priešingai sandoros nuostatams; teisingumas ir tiesa yra Tavo sprendimai prieš mus“; ir jie nepakelia rankos prieš Jo šventas taisykles bei teisingus sprendimus ir Jo teisingus nuostatus; ir jie yra pamokomi pirmųjų potvarkių, pagal kuriuos buvo teisiami Išskirtinio (Mokytojo) vyrai; ir jie atidžiai įsiklauso į Teisumo Mokytojo balsą; ir neatmeta šventų taisyklių, kai jas išgirsta; jie džiūgaus ir linksminsis, ir jų širdis bus stipri, ir jie nugalės visus pasaulio sūnus. O Dievas atlygins už juos (sutaikys juos), ir jie matys Jo išganymą, nes jie rado prieglobstį Jo šventajame varde.

B Kopijos iš 4-osios olos

4QDamascus Document^a (4Q266 [4QD^a])

1 fragmentas (= 4Qd^a 11, 1-6; CD-A I, 1-11)
[….] paskutinės [kartos.] Argi ne, galbūt…[…]? […] tai yra jo pradžia ir tai – jo pabaiga […] […kol] ant jų užeis, dėl … […] […nes nėra jokio] „prieš“ ar „po“ Jo šventėse […] Argi Jis galbūt nenustatė rūs[tybės laiko tiems, kurie nežino] […] valios, tiems, kurie tyrinėja Jo priesakus ir [vaikšto tobulu] keliu ir[… ir tyrinėja paslėptus dalykus bei atveria savo ausis ir [girdi gilius dalykus] ir supranta viską, kas nutinka, kai tai juos užklumpa.

[…] Taigi dabar klausykitės manęs, visi jūs, kurie žinote teisingumą, ir supraskite [Dievo] darbus[; nes Jis turi ginčą su visu kūnu,] ir įvykdys teismą visiems tiems, kurie Jį niekina. Nes kai jie buvo neištikimi ir][Jį apleido, Jis paslėpė savo vei]dą nuo Izraelio [ir] nuo savo šventovės, ir atidavė] juos [kalavijui. Bet kai Jis prisiminė] [pačių] pirmųjų [sandorą,] Jis išsaugojo l]ikutį Izraeliui ir [neatidavė jų sunaikinimui.] [Ir rūstybės akimirką,] praėjus trims šimtams devyn[iasdešimt me]tų[po to, kai atidavė juos į Nebukadnecaro,] [Babilo]no [karaliaus,] rankas, Jis aplankė juos ir išau[gino iš Izra]elio bei iš Aar[ono] sodin[uko a]tžalą, [kad paveldėtų][Jo žemę ir penėtųsi gėrybė]mis iš Jo dirvos. Ir jie supr[ato savo nu]odėmę bei žinojo, kad ji[e][yra kalti vyrai; bet jie buvo kaip aklieji ir kaip tie, kurie ieško] kel[io apgraibomis daugiau nei dvidešimt metų. Ir][Dievas įvertino jų darbus, nes jie ieškojo] Jo[tobula širdimi, ir iškėlė jiems Teisumo Mokytoją]

2 fragmentas (= CD-A XIV, 2-6)[ir (visiems) tiems, kurie pagal jas vaikšto, Dievo sandora yra ištikima, kad išgelbėtų juos iš vi]sų[duobės tinklų, nes (jie užklumpa) staiga ir /… / Visų stovyklų sesijos taisyklė. Visi turi būti įt]raukti į sąrašus[pagal jų vardus: pirmiausia kunigai, antra – levitai, Izraelio vaikai tre]čia, [o prozelitai ketvirta; ir jie bus įrašyti pagal savo var]dus,[kiekvienas po savo brolio; pirmiausia kunigai,] levitai[antra, Izraelio vaikai trečia, o prozelitai ketvirta. Ir taip jie sėdės, ir ta]ip jie bus klausinėjami apie

3 fragmentas
]…švent[asis(ieji)

4QDamascus Document^b (4Q267 [4QD^b])

1 fragmentas
[…šviesos sū]nums pasitraukti nuo […] ke[lių…] […] iki aplankymo laiko pabaigos […] […] visus jų darbus. Liepsnos […] … [… vi]sus tuos, kurie perkelia ribą, ir Jis įvykdys sunaikinimą […] piktas […] … ir Jis duos jiems pažinti … […] baisus […] Jo stebuklas (?), Jis jiems pasakys […] žmogaus […] dangus, kuris gyvena … […] […] gelmėse […] antspaudas […] […] prie[sakuose…] atnašoje […] Mozės balsas […] jis šmeižia Dievo įstatymus ir priesakus […] mažas ir didelis … […] Taigi mes parodome […] jis tave sunaikino […] tu atsikelsi ir suprasi […] […] jie atmes […mes esame dulkės] ir pelenai, ir tas, kuris […ne]supranta […] […]

2 fragmentas, 1 skiltis (= 4QDS 1, 2-8; CD-A I, 1-20)[tai yra jo pradžia ir tai yra jo pabaiga…] kol [ant jų užeis, dėl …] nes nėra jokio Jo švenčių paankstinimo ar atidėjimo. […] Argi Jis galbūt nenustatė pykčio laiko tiems, kurie nežino [… valios, tiems, kurie ty]rinėja Jo priesakus ir vaikšto tobulu keliu [… ir tyrinėja paslėptus dalykus bei] atveria savo ausis ir girdi gilius dalykus bei supranta [viską, kas nutinka, kai tai juos užklumpa.]

Taigi dabar klausykitės, visi jūs, kurie žinote teisingumą, ir supraskite [Dievo] veiksmus[; nes Jis turi ginčą su] visu kūnu ir įvykdys teismą visiems tiems, kurie [Jį] atstūmė[. Nes kai jie buvo neištikimi Jį apleisdami,] Jis paslėpė savo vei[dą nuo Iz]raelio bei nuo savo šventovės ir atidavė juos kalavijui. Tačiau kai Jis prisiminė pačių pirmųjų sandorą, Jis išgelbėjo lik[utį] Izraeliui ir neatidavė jų sunaikinimui. Ir rūstybės akimirką,] praėjus trims [šimtams devyniasdešimt metų] po to, kai atidavė juos į Ne[bukadne]caro, Babilono karaliaus, rankas, Jis aplankė juos [ir išaugino iš Izraelio] bei iš Aar[ono] sodi[ni]nko atžalą, kad paveldėtų[Jo žemę ir penėtųsi gėrybėmis iš Jo dirvos. Ir jie suprato savo nu]odėmę bei žinojo, kad jie yra kalti vyrai; [bet jie buvo kaip aklieji ir kaip tie, kurie ieško] kelio apgraibomis daugiau nei dvidešimt [metų. Ir Dievas įvertino jų[darbus, nes jie ieškojo Jo tobula širdimi, ir iškėlė jiems Teisumo Mokytoją,] kad nukreiptų juos Jo širdies keliu.[Ir kad duotų pažinti paskutinėms kartoms tai, ką] Jis padarė paskutiniajai kartai, išdavikų susirinkimui. Tai jie yra tie, kurie nuklysta nuo kelio. Tai laikas, apie kurį buvo parašyta: „Kaip paklydusi telyčia, taip paklydo Izraelis“ (Oz 4, 16), kai pakilo „šaipū[nas“, kuris išlaistė melo vandenis ant Izraelio ir] privertė juos klaidžioti po dykumą be kelio, sulygindamas amžinąsias [aukštumas, nukrypdamas nuo teisingumo takų ir] pašalindamas ribą, kuria pirmieji pažymėjo[savo paveldą, kad Jo sandoros prakeiks]mai [prikibtų prie jų,] idant atiduotų juos kalav[ijui, vykdančiam sandoros kerštą.] Nes jie ieškojo] lengvų aiškinimų, pasirinko iliuzijas,[ieškojo spragų, pasirinko gražų] kaklą, išteisino[kaltąjį ir pasmerkė teisųjį, sulaužė sandorą, pažeidė priesaką,] susimokė kartu prieš[teisaus žmogaus gyvybę, jų siela bjaurėjosi visais, kurie vaikšto tobulume, jie medžiojo juos kalaviju ir išprovokavo tautos ginčą.]

2 fragmentas, II skiltis (= CD-A I, 21-II, 21)
Ir užsiliepsnojo Dievo rūstybė prieš Jo susirinkimą,[nuniokodama visą jo didelį skaičių, nes jų darbai buvo netyri] Jo akyse. Taigi dabar klausy[kitės manęs visi, kurie įeinate į sandorą, ir aš atversiu jūsų ausis nedorėlių keliams] ir nuo visų n[uodėmės] takų[aš jus nukreipsiu. Dievas myli pažinimą; išmintį ir patarimą] Jis pastatė priešais save; apdairu[mas ir pažinimas Jam tarnauja; Jo yra kantrybė ir gausybė atleidimų, kad atlygintų (sutaikytų)] už tuos, kurie nusigręžia nuo nedor[ybės…] be jokios tarnystės[… Nes Dievas neišsirinko jų] pasaulio pradžioje,[ir dar prieš jiems atsirandant, Jis žinojo jų darbus, ir bjaurėjosi kartomis dėl kraujo,] ir paslėpė savo vei[dą nuo krašto… iki jų išnykimo. Ir Jis žinojo jų egzistavimo metus,] ir skaičių bei detales[jų amžių, visų tų, kurie egzistuoja per šimtmečius, ir tų, kurie dar egzistuos,] kol tai įvy[ks jų amžiuose per visus amžinuosius metus. Ir visuose juose Jis iškėlė sau] garsią tau[tą, kad paliktų likutį kraštui ir kad pripildytų visatos veidą] jų palikuonimis. Ir Jis mok[ė juos per pateptųjų ranką, per savo šventąją dvasią ir per tiesos regėtojus.] Tiksliai jų vardai[buvo nustatyti. Bet tuos, kurių Jis nekenčia, Jis priverčia klaidžioti. Taigi dabar, mano sūnūs, klausykitės] manęs[ir aš atversiu jūsų akis, kad galėtumėte matyti ir suprasti Dievo darbus, kad galėtumėte pasirinkti tai,] kas Jam[patinka, ir atmesti tai, ko Jis nekenčia… kad galėtumėte vaikščioti] tobulai visais Jo keliais[ir neleistumėte savęs patraukti kaltų troškimų mintims bei geidulingoms akims. Nes daugelis nuklydo dėl šių dalykų;] drąsūs didvyriai pasidav[ė dėl jų, nuo senovės laikų iki dabar. Nes vaikščiodami savo širdžių užsispyrime] Dangaus[Sargai krito; dėl to jie buvo sugauti, nes nesilaikė Dievo priesakų; lygiai taip pat krito ir jų sūnūs, kurių ūgis buvo kaip kedrų] [ir kurių kūnai buvo kaip] kalnai.[Visas kūnas, kuris buvo sausoje žemėje, supuvo ir tapo] tarsi jo niekada nebūtų[buvę, nes jie tenkino savo troškimus ir nesilaikė savo Kūrėjo priesakų, kol] Jo rūstybė [užsiliepsnojo prieš juos. […]

3 fragmentas, I skiltis (= CD-A IV, 8-10)[įstatymas, kuriame patys pirmieji buvo pamokyti, kol] [šių metų] laikotarpis[bus baigtas. Pagal sandorą, kurią Dievas sudarė su pačiais] pirmaisiais, kad atlygintų[už jų nuodėmes, taip Dievas atlygins ir už juos. Bet kai baigsis laikotarpis,] atitinkantis [skaičių]

3 fragmentas, II skiltis (= CD-A V, 12-VI, 7)[Dievo sandorą, sakydami: „jie nepagrįsti“. Jie kalba bjaurastį prieš] juos. [Jie visi yra ugnies uždegėjai,][liepsnų kurstytojai; voro tinklai yra jų tinklai, o jų kiaušiniai yra an]gių kiauš[iniai. Kas yra arti][jų, neliks nenubaustas; juo labiau, jei kaltė didesnė, nebent jis buvo pri]verstas. Nes nuo senovės [laikų Dievas lankė] [jų] darbus,[ir Jo rūstybė užsiliepsnojo prieš jų veiksmus, „nes tai tauta,] kurioje nėra išmanymo“, [jie yra tauta,] [ne]tekusi patarimų,[nes juose nėra išmanymo. Nes senovės] laikais iški[lo Mozė] [ir Aa]ronas, vedami šv[iesų kunigaik]ščio rankos,[o Belialas iškėlė Ja]nę ir [jo brolį] su savo [gudrumu] [nedorybės metu] per pirmąjį Izraelio išvadavimą.] Ir[krašto suniokojimo amžiuje] [išk]ilo tie, kurie perkelia ribą[ir privertė Izraelį klaidžioti. Ir jie nuniokojo kaimo vietoves, nes jie kalbėjo][apie maištą prieš] Dievo priesakus, duotus per[Mozės, o taip pat ir per šventųjų pateptųjų ranką. Jie pranašavo klastą,] [kad at]itrauktų Izraelį nuo sekimo[Dievu. Bet Dievas prisiminė pačių pirmųjų sandorą, ir iš] [Aarono] iškėlė pažinimo vyrus /o iš Izraelio iš[mintingus vyrus], ir privertė juos klau[sytis.] /kaip Mozė sa[ko: „… ] [… su kas]tuvu“. Šulinys yra[įstatymas. Ir tie, kurie jį iškasė, yra Izraelio atsivertėliai,][kurie paliko] Judo žemę ir gyveno [Damasko žemėje, kuriuos visus Dievas pavadino] [kunigaikščiais, nes jie ieškojo Jo, ir jų šlovė] nebuvo[atmesta kieno nors lūpose.]

3 fragmentas, III skiltis (= CD-A VI, 9-17)[kuriuos kastuvas nustatė, kad pagal juos vaikščiotų per visą nedorybės amžių, ir be ku]rių jie[to nepasieks, kol iškils tas, kuris moko teisingumo dienų pabaigoje.] Bet visi tie, kurie buvo įvesti [į san]dorą, neturi[įeiti į šventyklą, kad veltui kurtų Jo aukurą.] Jis yra tas, kuris uždaro duris, kaip Dievas[pasakė: „Kas iš jūsų uždarys jos duris, kad veltui nekur]tumėte mano aukuro!“ (Mal 1, 10). [Ne]bent[jie būtų atidūs] [elgtis pagal tikslų įstatymo aiškinimą nedo]rybės [am]žiui: [būti atskirtiems] nuo [duo]bės sūnų;[susilaikyti nuo nedoro turto, kuris suteršia, ar tai būtų per] pažadą, ar per [įžadą, ir nuo][šventyklos turto, ir nuo vogimo iš tautos vargšų, darant jų na]šles savo gro[biu, ir našlaičius]

3 fragmentas, IV skiltis (= CD-A VII, 11-VIII, 9)
o dėl to, ką Jis sa[ko: „Ateis ant tavęs, ant tavo tautos ir ant tavo tėvo namų dienos, kokios] nebuvo atė[jusios nuo tos dienos, kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo“ (Iz 7, 17). Kai atsiskyrė dveji Izraelio namai,] visi[atskalūnai buvo atiduoti kalavijui…] […] […][Karalius yra susirinkimas; [o atvai]zdų [pjedestalai] yra pranašų kny[gos], kurių žo[džius Izraelis paniekino. O žvaigždė] yra įstatymo Aiškin[tojas], [kuris ateis] į Damaską, kaip parašyta: „[Žvaigždė] išeina [iš Jokūbo] [ir skeptras paki]la iš Izraelio“ (Sk 24, 17). Skeptras yra[viso susirinkimo] kunigaikštis, [ir kai jis pakils, jis sunaikins] visus Seto sūnus. Ši[e išsigelbės] p[irmojo aplankymo amžiuje.] O atskalūnai bus [atiduoti] kalavijui. [Toks bus teis]mas[visų tų, kurie įe]ina į Jo sandorą, [bet nelieka tvir]ti [šiuose dalykuose;] jie bus [aplankyti sunaikinimui] nuo[Belialo] rankos. Tai diena, kai [Dievas] atliks aplankymą, kaip [Jis sako:] „Šiandien […]“ diena, kai […] visi maištininkai[tiek, kiek jie nepaliko išdavikų kelio ir susiteršė pasileidimo keliais][ir nedoru turtu, ir keršydami, ir kiekvienas grieždamas dantį ant savo brolio, ir] kiekvienas [neapkęsdamas savo] artimo,[ir kiekvienas niekindamas savo kraujo giminaitį;] jie priartėjo[prie ištvirkavimo ir išdidžiai manipuliavo dėl turto][ir pelno. Kiekvienas darė tai, kas buvo teisinga jo aky]se, ir kiekvienas pasirin[ko savo širdies užsispyrimą.][Jie neatsiskyrė nuo tautos ir maištavo pakelta ranka] vaikščiodami nedorėlių keliu]

4 fragmentas (= CD-B XX, 33-34)
[ir jie džiūgaus] ir jų širdis[bus stipri, ir jie dominuos (nugalės) virš visų pasaulio sūnų.] [O Dievas atlygins už juos (sutaikys juos), ir jie] matys Jo išgan[ymą, nes jie rado prieglobstį Jo šventajame varde.] […] ir jie sustiprins

5 fragmentas
[… taisyklės […] … […] visiems tiesiaširdžiams Izraelyje […] Jo teisingumo taisyklės […] […] … […]

6 fragmentas, I skiltis
[…] ir jie atstato jėgas raupsuose […][šven]ti vyrai, kurie yra sustiprinti Jo šven[tojo] vardo […][ir jis įsipareigoja sugrįžti…]… nes Jude […] […] Izraelis, kai jis pakils […] pamokyti […tai]kos. Ir visi tie [iš Izraelio], kurie yra [likę…] [… kad] kiekvienas [prisiartintų prie jo pagal savo] dvasią […] nes […] … jie pasitrauks pagal Inspektoriaus [nurodymą…] […] jais [vaikščios] visi Izraelio atsivertėliai […] […] Cadoko sūnūs, kunigai. Štai, […][… tikslus] paskutiniojo įstatymo [aiškinimas]. Ir tai yra potvarkiai Mo[kytojui…] […] juose visam Izraeliui, nes […] ne […]… vaikščioti … […]

6 fragmentas, II skiltis
[…] Ir kiekvienas, kuris[kalba silpnai arba drebančiu balsu], [neatskirdamas] savo žodžių, kad jo[balsas] būtų girdimas, [neturėtų skaityti] [Toros][knygoje], kad nesuklaidintų mirtinai svarbiame reikale […] […] savo broliams, kunigams, tarnystėje. [… Ir kiekvienas] iš Aarono sūnų, kuris buvo belaisvis tarp pagonių, [… neturėtų įeiti,] kad nesuterštų jos savo netyrumu. Jis neturėtų artintis prie tarnystės […] uždangos namuose, ir neturėtų valgyti iš švenčiausiųjų dalykų […] Kiekvienas iš Aarono sūnų, kuris emigruoja ta[rnauti …] su juo tautos taryboje, o taip pat išduoti …[… Ir kiekvienas iš] Aarono [sūnų], kuris privertė tiesos vardą kristi [… vaikščiodamas] savo širdies užsispyrime, kad valgytų iš šventų […] Izraelio Aarono sūnų taryba … […] tas, kuris valgo, užsitrauks kraujo kaltę […] genealogijoje (?). Ir tai yra sesijos taisyklė […] šventumo jų [stovyklose ir] jų miestuose vi[suose — ] […] ses[ija …]

7 fragmentas
[…] kraujo […] […] žmogaus ant ga[lvos…] […] kaimenė viename […] […] jo akys […] […] … […]

8 fragmentas
[…] sunaikina […] jo išdavystė. Niekas neturėtų laikyti […] teisaus žmogaus suspaudimo išbandyme. Ne […] […] … […]

9 fragmentas, I skiltis[…Bet jei auglys] ar bėrimas [yra gilesnis] [už odą …] ir kunigas mato jame tarsi gyvą mėsą arba tarsi […] […] tai yra [rau]psai, kurie apėmė gyvą odą. Ir pagal šią taisyk[lę], […] Kunigas apžiūrės tai septintąją dieną; jei kas nors gyva buvo pridėta [prie negyvo,] tai yra piktybiniai raupsai. O taisyklė dėl galvos ar barzdos dedervinės (grybelio): [… kunigas apžiūrės ją, ir] jei dvasia įeina į galvą ar barzdą vienu bloku […] po plaukais ir pakeičia savo išvaizdą į gelsvą – nes tai yra kaip augalas, po kuriuo yra kirminas: nukirsk jo šaknį ir jo vaisius pabąla – . O dėl to, ką Jis pasakė: „Kunigas lieps jiems nusiskusti galvą, bet neskusti dedervinės“ (Kun 13, 33), tai yra tam, kad kunigas galėtų suskaičiuoti negyvus ir gyvus plaukus, ir pamatyti: jei gyvi (plaukai) buvo pridėti prie negyvųjų per septynias dienas, jis yra netyras; bet jei gy[vi] (plaukai) nebuvo pridėti prie negyvųjų ir arterija yra pilna kraujo, ir gyvybės dvasia eina aukštyn ir žemyn per ją, ta liga[yra išgydyta]. Tai yra raupsų įstatymo taisyklė Aarono sūnums, kad jie galėtų atskirti […] Taisyklė asmeniui, sergančiam gonorėja. Kiekvienas, kuris […] […]…[…]

9 fragmentas, II skiltis
[…] … […] … […] ji turi netyrumą; ir jei, vis dėlto, yra matoma, ir ji ne […] septynias dienas. Ji neturėtų valgyti nieko švento ir eiti į šventyklą iki saulėlydžio aštuntąją dieną. Ir moteris, kuri yra nėš[čia] ir pagimdo berniuką, [ji bus netyra] septynias[dienas].

10 fragmentas
[…] atskirti; ir jei […] […] jis išsiplaus savo drabužius […]

11 fragmentas
[…] jai […] […] ji nevalgys […] […] mirties bausmė […] […] žindyvė savo nety[rume …] […] Jei jos ištekliai nesiekia (nepakanka) [iki purplelių (balandžių)…] […] … […]

12 fragmentas
[…]…[…][… kuris gėrė] apvalymo vandenį […Tai bus amžinas priesakas] [Iz]raelio[sūnums]. […].[…] Ir vyn[medžio] kekės: [iki dešimt uo]gų iš ke[kės] […] ir viskas, kas išdygsta[…iki vienos seos bušeliui], kuriame nėra sėklos[, bus šventa atnaša, ir] kekė, nukritusi[nuo vynmedžio] […] ir ant jos šakelės, iki dešimties uo[gų, o ant] alyvmedžio [šakos… kai šaka yra pilna…] jūs įeisite į ją. Jei [jūs minate][lauke, paimkite iš to tik vieną iš trijų, ir vi]skas, kas […]

13 fragmentas
vyn[medžio] sodinukas[, ir kiekvie]nas [vaismedis], ir kiekvienas lau[ko] medis […] pagal jam skirtą taisyklę. [Tai yra] šventa atna[ša] gyvenamoje žemėje, o po to jie juos parduos, kad nu[pirktų…] O jei žmogus sodina trečiaisiais metais […] jis tai pašvęs […] tai, kas jį dengia […] […] … […] ir jis prie to pridės […]

15 fragmentas
[…] kiekviena stovykla […] […] jos ketvirtadalis. […] […] … […] […] kuris […] ne […] Kiekvienas, kuris […]

16 fragmentas
[…] stovykla. […] […] aiškina … […] […] kurį jis atmeta […]

17 fragmentas, I skiltis (= CD-A XV, 10-17)[visame nedo]rybės [am]žiuje.[Bet niekas neturėtų jam rodyti priesakų, kol] jis neatsistos prieš Inspektorių, kad atrodytų paprastas (neišmanantis) jo mokyme. Bet kai jis įpareigos jį sugrįžti prie Mozės įstatymo visa savo širdimi ir visa savo siela, jie atkeršys [jam], jei jis nusidėtų. Ir jei jis įvykdo viską, kas buvo apreikšta iš įstatymo stovyklos daugumai, Mokytojas turėtų jį mokyti ir duoti nurodymus dėl jo, o jis turėtų mokytis ištisus pilnus metus. Ir pagal (jo) pažinimą jis priartės (bus priimtas). Ir niekas, kas yra kvailas ar pamišęs, neturėtų įeiti; ir joks silpnaprotis ar beprotis, tie, kurių akys neregės (akli), [ir] raišas, ar tas, kuris klumpa, ar kurčias žmogus, ar nepilnametis berniukas, nė vienas[iš] jų [neįeis] į susirinkimą, nes šven[ti] angelai[yra jo viduryje].

17 fragmentas, II skiltis (= CD-A XVI, 16-20 + IX, 1-2)[…jo nuosavybė, paskelbti šventa…] taip pat ir ši taisyklė [… bus nubaustas tas, kuris paskiria …] šeštąją dalį pinigų, kuri atitinka […] {pagal taisyklę} […][Teisėjams,] kad jie teistų teisin[gai…] už […] jis yra nelaimingo atsitikimo auka iki … ir [smurtas] yra visiškas, jei jis nesako tiesos savo artimui, – ir kol [jis neatsivers …] […] kaip tas, kuris ne […] O dėl to, ką Jis pasakė: „[Kiekvienas žmogus, kuris pasmerkia anatemai] žmogiškąją būtybę“ (Kun 27, 29),[turi būti nubaustas mirtimi] pagal pa[gonių] įstaty[mus.] Ir tas reikalas: „[Nekeršyk ir negriežk danties ant savo tautos vaikų]“ (Kun 19, 18)

17 fragmentas, III skiltis (= CD-A X, 1-12)[jis nėra sulaukęs dienų, kad pereitų tarp tų, kurie yra pašaukti, ir nebijo Dievo. Nė vienu negalima] pasitikėti[kaip liudytoju prieš jo artimą,][kuris sąmoningai peržengė kokį nors priesaką, k]ol [jis nebus apvalytas], kad sugrįžtų. […] […] O [tai yra susirinkimo teisėjų taisyklė.] [Dešimt vy]rų, išrinktų iš susirinkimo tam tikram laikotarpiui; ke[turi iš Levio ir Aa]rono giminės, o [šeši iš Iz]raelio; [išma]nantys hagy knygą ir sandoros principus; nuo] dvidešimt penkerių iki šešiasdešimties metų amžiaus. Ir niekas, vyresnis nei[šešiasdešimties metų, neturėtų už]imti [susirinkimo] teisėjo pareigų, [n]es dėl žmogaus nuodėmės [jo dienos buvo sutrumpintos,[ir dėl Dievo rūstybės žemės gyventojams, Jis nusprendė at]imti[iš jų pažinimą, prieš jiems baigiant][savo dienas. Apie apvalymą vandeniu. Niekas neturėtų maudytis nešvariame vandenyje arba vandenyje, kurio yra ma]žiau[nei reikia žmogui apsemti. Niekas neturėtų jame apvalyti indo. Ir kiekviena uolos ertmė,] kurioje nėra

18 fragmentas, I skiltis (= CD-A XII, 14-22)[j]ų krauj[as]. Ir visi skėriai, pagal jų rūšis, turi būti metami į ugnį arba į van]denį, kol jie dar [gyvi,][nes tokia yra taisyklė jų rūšiai. Ir visas medis, akme]nys bei dulkės, kurios[yra suterštos žmogaus netyrumo, dėl juose esančio aliejaus suteršimo, pagal jų ne]tyrumą pavers[netyru kiekvieną, kuris prie jų prisilies. Ir kiekvienas indas, vinis ar kablys sienoje, kuris y]ra kartu su[mirusiuoju namuose, bus netyras tokiu pat netyrumu kaip ir darbo įrankiai. Taisyklė Izraelio miestų susiri]nkimui.[Laikantis šių taisyklių, atskirti netyrą nuo tyro, ir] atskirti[tai, kas šventa, nuo to, kas pasaulietiška. Ir tai yra nuostatai Mokytojui,] kad jis vadovautųsi[jomis su kiekviena gyva būtybe, vadovaudamasis taisyklėmis, skirtomis kiekvienam laikui. Ir pagal šią taisyklę elgsis Iz]raelio [sėkla].

18 fragmentas, II skiltis[Ir niekas neturėtų] daryti[…] [na]rys, nebent […] kas yra stovy[kloje…] ir jie neklys. Ir taip su visais tais, kurie […] ir jis stovi taryboje [ir taip] Ir taip […] jis pamokys savo sūnus […] neturto dvasia[je] ir su[…] Jis nelaikys pykčio prieš juos […] su jų nusižengimais […] jų sprendimuo[se] […]…[…]

18 fragmentas, III skiltis (= CD-A XIV, 8-21)
[ir visose] įstatymo[taisyklėse, kad skelbtų] jas pagal jų nuostatus. Ir] Inspektorius, kuris yra paskirtas virš [visų stovyklų, turės būti nuo] trisdešimties iki šešiasdešimties [metų amžiaus, žinantis] kiekvieną[žmonių] paslaptį [ir] kiekvieną kalbą[pagal jų šeimas. Jo valdžioje susirinkimo nariai įeis, [kiekvienas savo eilės tvarka;] ir kiekvieną rei[kalą, kurį] bet kuris [žmogus] turi pasakyti susirinkimui, [jis turėtų jį išsakyti Inspektoriui,] kai tai susiję su bet kokiu gin[ču ar teismu.] Tai yra Daugelio taisyklė, kaip aprūpinti visus [savo poreikius: mažiausiai] dviejų[dienų atlyginimas]. Jie perduos tai į Inspektoriaus ir teisėjų [rankas].[Iš to jie duos] sužei[stiesiems, ir tuo] sustiprins skurstančiojo bei vargšo ranką, [ir senoliui,] kuris miršta, ir klajūnui, ir svetimos tautos belaisviui, [ir merginai, kuri] neturi gynėjo, ir nete[kėjusiai moteriai], kuri neturi piršlio; ir visiems[bendrijos darbams,] ir bendrijos namai nebus palikti be lėšų. Tai yra tikslus [taisyklių,] pagal kurias jie bus valdomi, kol iškils Aarono ir Izraelio Mesijas, aiškinimas. [Jis atlygins už jų nuodėmes … atlei]dimas, ir kaltė […]. [… turtuose, nors ir žino, … ir jie atskirs jį] nuo [tyro mais]to […]

18 fragmentas, IV skiltis[jis bus nubaustas dviems šim]tams dienų, ir jis bus nubaustas dešimčiai dienų. O jei, mirtinai svarbiame reikale, jis laiko pyktį ir neatgailauja [… Ir kiekvienas, kuris] įžeidžia savo artimą, kuris nėra taryboje, jie jį atskirs vieneriems metams, ir jis bus nubaustas šeš[iems mėnesiams;] ir kiekvienas, kuris ištaria beprasmį žodį savo burna, bus nubaustas dešimčiai[dienų, ir jie jį atskirs] trims mėne[siams.] Ir kiekvienas, kuris kalba pertraukdamas savo ar[timo žodžius, bus izoliuotas[ir bus nubaustas dešimčiai] dienų. Ir kiekvienas, kuris atsigula ir miega per Dau[gelio susirinkimą…] [bus atskirtas] trisdešimčiai dienų ir bus nubaustas dešimčiai dienų. [Ir taip jie elgsis su kiekvienu,] kuris išeina,[kuris] nėra Daugelio taryboje, be priežasties, iki trijų kar[tų] per sesiją, [bus nu]baustas dešimčiai dienų; jei jis vėl išeis [iš sesijos][jis bus nubaustas trisdešimčiai dienų. Ir kiekvienas, kuris vaikšto [nuogas] priešais savo ar[timą… ir kiekvienas, kuris vaikšto nuogas] priešais kūrinius, bus atskirtas šešiems[mėnesiams… Ir kiekvienas,] kuris ištraukia {ranką} „savo ranką“ iš po savo drabu[žių…] dienų, ir bus nubaustas dešimčiai; ir tas, kuris lenkiasi [nepadoriai, priversdamas savo] balsą[būti girdimą, bus atskirtas] trisdešimčiai dienų ir bus nubaustas penkioms[dienoms. Ir tas, kuris ištraukia] savo kairę ranką, kad ja gestikuliuotų, bus nubaustas [dešimčiai dienų.] Ir kiekvienas, kuris vaikšto šmeiždamas savo artimą [bus atskirtas nuo tyro Daugelio maisto vieneriems metams…]

18 fragmentas, V skiltis
apie Daugelį, ir jis gaus savo teismą pagal savo nuopelnus, kaip Jis sako per Mozės ranką apie asmenį, kuris nusideda per neapsižiūrėjimą: „jie turėtų atnešti savo nuodėmės atnašą arba savo kaltės atnašą“ (Kun 4, 27); ir apie Izraelį parašyta: „Aš nueisiu į dangaus pakraščius, ir aš neužuosiu jūsų malonių kvapų aromato“ (Kun 26, 31); ir kitoje vietoje /ir kitoje vietoje parašyta: „Perplėškite savo širdį, o ne drabužius“ (Jl 2, 13)/ parašyta: „sugrįžti pas Dievą su ašaromis ir pasninku“ (Jl 2, 12). Ir kiekvienas, kuris niekina šias taisykles pagal visus priesakus, kurie yra randami Mozės įstatyme, nebus įskaitytas tarp visų Jo tiesos sūnų, nes jo siela yra prakeikta tų, kurie yra drausminami teisingumo. Maište jis bus išmestas iš Daugelio akivaizdos. Ir kunigas, kuris valdo Daugelį, kalbės jam; jis pradės kalbėti, sakydamas:

„Palaimintas Jis, kuris yra viskas,
ir kurio rankose yra viskas,
ir Jis daro viską,
kuris įkūrė dangus pagal jų šeimas,
ir pagal jų skirtumus,
ir pagal jų klases,
ir Jis privertė jas vaikščioti per bedugnę be takų.
Tu pasirinkai mūsų tėvų palikuonis
ir davei jiems savo teisingas taisykles
ir savo šventus priesakus,
kad žmogus galėtų juos vykdyti ir gyventi,
ir Tu nustatei mums ribas,
ir Tu prakeiki tuos, kurie jas peržengia.
O mes esame Tavo išpirkimo tauta
ir Tavo ganyklos kaimenė.
Tu prakeiki tuos, kurie jas peržengia,
bet mes save išaukštinome“.

Ir tas, kuris buvo išmestas, išeis, o žmogus, kuris valgo iš jo turtų, ir tas, kuris ieško jo ramybės, {tas, kuris buvo išmestas} ir tas, kuris su juo sutinka. Ir jo nuosprendis bus užrašytas Inspektoriaus ranka… ir jo teismas bus baigtas. Levio sūnūs ir stovyklų vyrai susirinks trečiąjį mėnesį ir prakeiks kiekvieną, kuris linksta į dešinę [arba į kairę nuo] įstatymo. Ir tai yra tikslus taisyklių, kurių jie turi laikytis kiekviename amžiuje, aiškinimas, […kurie] išliko tvirti visais rūstybės amžiais ir savo žingsniuose, visiems tiems, kurie[gyvena jų stovyklose ir jų miestuose. Ir taigi, visa] tai yra susiję su tiksliu įstatymo aiškinimu.

4QDamascus Document^e (4Q268 [4QD^e])

1 fragmentas, I skiltis
[…] su pinigais […] […] … išsiuntė […] darbą […] […] ir jis neatleis […] jo nuodėmių. Ne […] […] vienas, nes tai yra pasibjaurėjimas, o dėl to, ką Jis pasakė: „Jei [jūs parduodate] [artimui arba perkate iš savo] artimo [rankos], niekas neturi skriausti savo artimo“ (Kun 25, 14). Ir tai yra tikslus aiškini[mas…] […] visame kame, ką jis žino, kad buvo rasta… [Jis ne]duos […] ir jis žino, kad tame yra pelnas, žmoguje ar gyvulyje. Ir jei […Žmogui, kuris prisijungia prie] bet ko išvis, tai bus jam įskaityta. Štai kodėl [prakeikimo] teismas kris ant jo,[kaip Jis sako: „Prakeiktas], kas suklaidina akląjį iš kelio“ (Įst 27, 18), ir taip pat: „Jis neturi atiduoti, nes jis jai nepasiruošęs“, nes [jis … du skirtingi dalykai… kaip] jautis ir asilas, ir vilnoniai bei lininiai drabužiai kartu.

Niekas neturėtų įeiti […], kas moka atlikti darbą {dykumos} žodžiu, ir kas moka [atlikti darbą savo tėvo] namuose, arba našlė, kuri parsidavinėja (ištvirkauja) po to, kai tampa našle. Ir kiekvienos[moters, kuri turėjo] blogą reputaciją savo mergystės metu savo tėvo namuose, niekas neturėtų imti, nebent [patikrinus moterys yra] patikimos ir neabejotinas yra Inspektoriaus, kuris yra paskirtas [Daugelio sesijai], sprendimo žinojimas; [jis neturi] jos imti, o jei jie ją paima, jis turėtų elgtis pagal taisyklę […]

1 fragmentas, II skiltis
[…] klojimo (kūlimo vietos) nuleis dešimtadalį hom[ero ir efos] […] efa ir batas {…} abu yra tas pats matas, ir šeštadalis [homero] [yra hinas…] mediena, kurią žmogus atneša iš kalnų; iš galvijų, vienas iš kiekvieno šimto […Nie]kas neturėtų valgyti […] ir iš sodo. Prieš tai [kuni]gai išties savo rankas […] pirma […] kas parduoda … […] ir jei jis yra laisvas nuo […] ir […] užstatytas laukas […] vienas tris kartus. Niekas neturėtų įnešti[mėsos… su pagonių aukų krauju…] į jos tyrumą. Ir iš jokio aukso bei sidabro,[ir vario, ir] alavo, ir švi[no, iš kurių pagonys daro atvai]zdus (stabus), niekas neturėtų jų įnešti į tyrumą […] Kiekvienas iš […] įeina. [… Niekas neturėtų įnešti] jokios odos, ar drabužio, ar jokio indo […jie dir]bo su jais darbą, kuris suteršia[žmogaus] sielą. [Ir jei jie buvo apšlakstyti pagal taisyklę…] Ir tai yra] susirinkimo [taisyklė] nedorybės amžiuje. Kiekvienas[… ir kiekvienas beprotis], [kuris užstato … n]es jų dienos išsipildė pereiti prie […]

2 fragmentas, I skiltis
[…] teisėjai 8-10 […] […] Izraelis […] amžius

2 fragmentas, II skiltis (= CD-A XVI, 1-18)
[…]…[…] ir sandora…] sandora; ir apie sandorą […]. sakant: [„pagal šiuos žo]džius Aš sudariau su jumis sandorą ir su[visu Izraeliu“. Dėl to žmogus įsipareigos] sugrįžti [prie] Mozės [įstatymo], {nes} nes jame viskas yra apibrėžta. Ir tikslus jų amžių aiškinimas apie Izraelio aklumą visuose šiuose dalykuose, štai, [tai yra apibrėžta] knygoje[„Apie laikotarpių padalijimus pagal jubiliejus ir jų savaites“].

Ir tą dieną, kurią [žmogus] įsipareigoja [sugrįžti prie] Mozės[įstatymo], [angelas] Mastema nustos jį sekęs, jei jis laikysis savo žo[džių. Štai kodėl Abraomas apipjaustė save tą] dieną,[kai įgijo pažinimą. O tai, ką] Jis sako: „Kas išeina iš tavo lūpų, laikykitės to ir įvykdykite“ (Įst 23, 24). Kiekvienos privalomos priesai[kos, kuria kas nors įsipareigo]jo įvykdyti įstatymo raidę, jis neturėtų [išpirkti] net ir mirties kaina. [To, kuo jis įsipar]eigojo nusisukti nuo įstatymo, jis neturėtų įvyk[dyti], net ir tuomet, kai kaina yra mirtis.[Apie moters priesaiką. Dėl to, ką] Jis pasakė: „Vyras turi panaikinti jos priesaiką“ (Sk 30, 8-9), niekas neturėtų panaikinti prie[saikos, jei jis nežino], ar jis turėtų ją patvirtinti, ar panaikinti. Jei tai pažeidžia sandorą, jis turėtų ją panaikinti[ir neturėtų jos patvirtinti. Ir ši taisyklė taip pat taikoma] tėvui.

Apie taisyklę savanoriškoms atnašoms. Niekas neturėtų pašvęsti [nieko, gauto neteisėtais būdais, au]kurui. Taip pat ir kunigai neturėtų imti iš Izraelio. Niekas neturėtų paskelbti šventu [savo burnos mai]sto [Dievui, nes] štai ką Jis sako: „Kiekvienas gaudo savo artimą anatema (prakeikimu)“ (Mch 7, 2). Ir niekas neturėtų pa[skelbti šventu nieko iš…] ir jei tai yra iš jo lau[ko…][… jo nuosavybė, kurią jis paskelbia šventa…] taip pat ir ši taisyklė […] tas, kuris paskiria [… bus nubaustas].

3 fragmentas, I skiltis (= CD-A XI, 3-XII, 6)[skrynioje, nebent jie buvo išpl]auti vandeniu arba ištrinti smilkalais. [Niekas] neturėtų savo noru pasninkauti [per šabą. Nie]kas neturėtų sekti paskui gyvulį, kad jį ganytų už savo miesto ribų, išsky[rus per tūkstantį] uolekčių. [Jis neturi pakelti] savo rankos, kad smogtų kumščiu. Jei jis (gyvulys) yra užsispyręs,[jis neturėtų jo išve]sti [iš savo namų. Niekas neturėtų išnešti] nieko iš namų į lauką arba iš lauko į namus. Net[jei jis yra lūšn]elėje, [jis neturėtų nieko iš jos išnešti] ar ką nors į ją įnešti. Jis neturi atidaryti užantspauduoto indo per šabą.[Nie]kas neturėtų kvėpintis [kvepalais, eidamas] iš namų ar grįždamas atgal per šabą. Niekas neturėtų spausti (prie darbo) savo tarno, [arba savo tarnaitės, arba savo samdinio per šabą. Nie]kas neturėtų padėti gyvuliui vesti per šabo dieną.

Ir jei jis (gyvulys) įkrenta į šulinį[ar duobę, jis neturėtų jo ištraukti per ša]bą. Niekas neturėtų pasilikti vietoje, esančioje arti pagonių per šabą.[Niekas neturėtų išniekinti ša]bo turtais ar pelnu per šabą. Ir jokio gyvo žmogaus, kuris įkrenta [į vandens telkinį ar šuli]nį, niekas neturėtų ištraukti kopėčiomis, virve ar kokiu nors įrankiu. Niekas neturėtų nieko aukoti [ant aukuro per šabą, išskyrus šabo auką, nes ta]ip parašyta: „neskaitant jūsų šabo atnašų“ (Kun 23, 38). Niekas neturėtų siųsti[ant aukuro aukos, atnašos, smilkalų] ar malkų per žmogų, [netyrą dėl be]t kokio netyrumo, taip leidžiant jam [suteršti aukurą, nes] parašyta: „Nedorėlių auka yra pasibjaurėjimas, [o teisiojo malda] yra kaip maloni [atnaša]“ (Pat 15, 8).[Ir kiekvienas, įeinantis į] garbinimo namus, neturėtų įeiti su netyrumu, reikalaujančiu apsiplovimo; o kai [suskamba susirinkimo trimitai,] jis gali eiti pirmyn arba trauktis, bet visos pamaldos neturi sustoti. [Visi][šabai yra šventi.] Nė vienas vyras neturėtų miegoti su savo žmona šventyklos mieste, suteršdamas [šventyklos miestą][jų netyrumu. Kiekvi]eną vyrą, kurį užvaldo Belialo dvasia ir jis skelbia atskalūnybę, bus teisiamas pagal [taisykles,][skirtas mirusiųjų dvasių iššaukėjui ar žyniautojui.] Bet kiekvienas, kuris nuklysta išniekindamas šabą ir šven[tes,][neturi būti nubaustas mirtimi, nes] jo saugojimas [priklauso žmo]nėms; ir jei jis nuo to išgyja, jie jį saugos [septynerius][metus, o vėliau jis į]eis į susirinkimą. Niekas neturi ištiesti savo rankos pralieti [kraują…]

4QDamascus Document^d (4Q269 [4QD^d])

1 fragmentas
[…] … […] Jei […] tu pakeli [ir tu pastatai…] […jie atmes… Ir m]es esame dulkės ir pelenai […] jie nesupranta […] ir jūsų burnose […] visas kūnas ir bū[tybė]

2 fragmentas (= CD-A V, 17-VI, 7)[Nes senovės laikais iškilo Mozė ir Aaronas, vedami švi]esų kunigaikščio [rankos,] [o Belialas] su savo gudrumu [iškėlė Ja]nę ir jo brolį per pir[mąjį] [Izraelio] išvadavimą. […] [Ir krašto suniokojimo amžiuje iškilo] tie, kurie perkelia ribą ir privertė Izraelį klaidžioti.[Ir jie nuniokojo kaimo vietoves, nes jie kalbėjo apie maištą prieš Dievo priesakus per] [Mo]zės, o taip pat ir šventųjų pateptųjų ranką. Jie pranašavo klastą, kad atitrauktų [Izra]elį nuo sekimo Dievu. Bet Dievas prisiminė pačių pirmųjų sandorą, ir iškėlė[iš Aarono pažinimo vyrus ir iš Izraelio išmintingus vyrus, [ir privertė juos klau]sytis. Ir jie iškasė šulinį: „Šulinys, kurį kunigaikščiai iškasė, kurį [tautos] didžiūnai iškirto su kastuvu“ (Sk 21, 18). Šulinys yra įstatymas. [Ir tie, kurie jį iškasė] yra Iz[raelio] atsivertėliai, kurie paliko Ju[do] žemę[ir gyveno Damasko žemėje, kuriuos visus Dievas pavadino kunigaikščiais, nes[jie ieškojo Jo, ir jų šlovė nebuvo atmesta kieno nors lūpose.[Ir kastuvas yra įstatymo aiškintojas], […]

4 fragmentas, II skiltis (= 4QD^a 6 I)
[…ir jie at]stato jė[gas raupsuose ]…šven[ti] vy[rai, kurie yra sustiprinti Jo šven[tojo vardo…] […] ir jis įsipareigoja sugrįžti [… nes Jude…] [Izra]eliui, kai pakils […] [pamo]kyti… […tai]kos. […] Ir visi tie[iš Izraelio], kurie li[ko… kad kiekvienas prisiartintų prie jo][pagal savo dvasią […]

5 fragmentas, III skiltis (= 4QD^a 6 II, 1-5)
[…] … […] […] arba […] Ir kiekvienas, kuris [kalba silpnai arba] su[drebančiu] balsu, ir neatskiria savo žodžių, kad[jo balsas būtų girdimas, neturėtų skaityti][Toros knygoje, kad nesuklaidintų mirtinai svarbiame reikale …] […]…[… savo broliams,][kunigams, tarn]ystėje. Ir ne […] [Ir kiekvienas iš A]arono [sūnų],[kuris buvo belaisvis tarp pagonių…]

9 fragmentas (= 4QD^a 12:2-9)
[…]…[Tai bus amžinas priesakas Izraelio sūnums. Ir vynmedžio kekės:] iki dešimties uogų iš kekės[… ir viskas, kas išdygsta …iki vienos seos bušeliui], kuriame nėra sėklos, bus šventa atnaša, […] [… Jei jūs minate lauke, paimkite iš] to tik vieną iš trijų. Ir vi[skas, kas … lauke], arba jūs sudeginsite tai ugnimi, ir tai bus atskirta[… iki vienos seos bušeliui bus dešimtinė, ir] jei kas nors ją surenka

10 fragmentas (= CD-A, IX, 5-14)[Jis keršija savo priešams ir griežia dantį ant savo priešų“. Jei jis tylėjo apie jį] iš vieno mėnesio į kitą,[arba apkaltino jį mirtinu nusikaltimu, jis paliudijo prieš save, nes ne]įvykdė Dievo įsakymo,[kuris jam sako: „Barti subarsi savo artimą, kad dėl jo neužsitrauktum] nuodėmės“ (Kun 19, 17).[Apie priesaiką. Dėl to, ką jis pasakė: „Nekurk teisingumo savo (paties) ranka“ (1 Sam 25, 26): t]as, kuris priverčia duoti priesaiką[atvirame lauke, o ne teisėjų akivaizdoje ar jų įsakymu, įvykdė teisingumą sau savo paties] ranka. Kiekvieno[dingusio daikto, apie kurį nežinoma, kas jį pavogė iš stovyklos, kurioje jis buvo pavogtas, nuosavybės – ] jo savininkas turi duoti prakeikimo[priesaiką; tas, kuris ją girdi, jei žino ir nepasako, yra kaltas. Kiekvienas] neteisėtas daiktas,[kuris turi būti grąžintas ir neturi savininko – tas, kuris jį grąžina, turi prisipažinti kunigui, ir tai atiteks jam pačiam,] neskaitant avino

11 fragmentas, I skiltis (= CD-A XIII, 4-14)[jo žodžiu visi stovyklos nariai. Bet jei priimamas sprendimas prieš ką nors dėl] raupsų [įstatymo],[kunigas turi užimti savo vietą stovykloje, o Inspektorius turi jį pamokyti] tikslaus įstatymo aiškinimo. [Net jei][jis ir prastuolis, būtent jis turi jį izoliuoti, nes jam priklauso] teismas. […][O štai stovyklos Inspektoriaus taisyklė. Jis turi mokyti Daugelį] Dievo [dar]bų,[ir mokyti juos] [Jo galingų stebuklų, ir pasakoti jiems amžinuosius] įvykius su jų sprendimais. Jis turi jų gailėtis[kaip tėvas savo sūnų ir išgydys visus pakly]dėlius (?) kaip piemuo savo kaimenę. Jis atriš [visas juos saistančias grandines, kad] jo susirinkime nebūtų nei engiamų, nei prispaustų.[Ir kiekvieną, kuris prisijungia prie jo susirinkimo, jis turėtų ištirti] dėl jo veiksmų, jo proto, [jo jėgų,][jo drąsos ir jo turtų; ir jie jį įrašys į jo vietą pagal jo paveldą tiesos burtuose.] Nė[vienas iš stovyklos narių neturi turėti valdžios] priimti ką nors į susirinkimą[prieš] stovyklos Inspektoriaus [sprendimą]. Ir nė vienas iš tų, kurie įėjo į Dievo san[dorą], „neturėtų

11 fragmentas, II skiltis (= CD-A XIII, 22-XIV, 10)[… Tai yra taisyklės Mokytojui, kad jomis vadova]utųsi.[Kai Dievas aplankys] žemę, išsi[pildys] žodis, kuris sako: „Ateis[ant tavęs dienos, koki]ų nebuvo nuo tos dienos, kai Efraimas atsiskyrė nuo [J]udo“ (Iz 7, 17); ir visiems tiems, kurie jomis vadova[ujasi, Dievo sandora yra ištikima,[kad išgelbėtų juos iš visų] duobės [tin]klų, nes jie praeis staiga ir bus nubausti. [Visų stovyklų sesijos taisyklė.] Kiekvienas turi būti įtrauktas į sąrašus pagal savo vardą: kunigai [pirma, levitai] antra, Izraelio vaikai trečia; ir jie bus įrašyti[pagal savo vardus, kiekvienas po savo brolio: kunigai [pir]ma,[levitai antra, Izraelio] sūnūs trečia [o pro]zelitai ketvirta. Taip jie sė[dės, ir taip jie bus klausinėjami] apie viską. Ir kunigas, kuris[yra pa]skirtas [Dau]gelio priekyje, [turės būti nuo] trisdešimties iki šešiasdešimties [metų amžiaus,] išmanantis hagy [knygą], ir visas įstatymo taisykles, kad galėtų jas skelbti /žodžiais/ [pagal] jų nuostatus. O [Inspektorius, kuris] yra virš visų stovyklų, turės būti nuo tris[dešimties me]tų iki šešiasdešimties [metų amžiaus, žinantis kiekvieną] žmo[nių] pasla[ptį ir kiekvieną kalbą

12 fragmentas[bus nubaustas šešioms dienoms…] Ir tas, kuris[niekina Daugelio sprendimą, turės išeiti ir] niekada [nebegrį]žti. […][O tas, kuris valgo savo maistą ne pagal taisykles, turi jį grąžinti tam,[iš kurio jį paėmė…]. Tas, kuris artinasi prie [savo žmonos] iš geismo, [ne pagal taisykles, turės išeiti ir] niekada [nebegrį]žti.

4QDamascus Document^e (4Q270[4QD^e])

1 fragmentas (= CD-A II, 16-18)[kaltų troškimų mintims] ir geidulingoms akims. […][Nes daugelis nuklydo dėl šių] dalykų; drą[sūs] didvyriai[pasidavė dėl jų, nuo senovės laikų iki dabar. Nes vaikščiodami][savo širdžių] [užsispyrime dan]gaus Sargai krito; dėl to jie buvo[sugauti, nes nesilaikė Dievo priesakų.]

2 fragmentas (= CD-A III, 14)
[paslėpti dalykai,] kuriuose [visas Izraelis] nuklydo[: …] [Jo šventi šab]ai ir Jo šlov[ingos šventės…]

4 fragmentas (= CD-A IV, 6-8)[Tai yra patys pirmieji, už kuriuos Dievas atlygino ir kurie paskelbė teisų žmogų teisiu, o nedo]rėlį – nedoru,[ir visi tie, kurie įėjo po jų, kad elgtųsi pagal tikslų įstatymo aiškinimą, kuriame] patys pirmieji[buvo pamokyti

5 fragmentas (= 4QD^c 1 I, 8-14)
[…] Žmogui, kuris prisijungia prie[bet ko išvis, tai bus jam įskaityta. Štai kodėl] prakeikimo [te]ismas[kris ant jo, kaip Jis sako: „Prakeiktas, kas suklaidina akląjį iš kelio“ (Įst 27, 18), ir taip pat: „Jis neturi atiduoti,][nes jis nepasiru]ošęs jai“, nes jis [du skirtingi dalykai… kaip] jautis ir asilas, ir vilnoniai bei lininiai drabužiai kartu.] […] [Niekas] neturėtų įeiti […] šventasis, [kas ži]no, kaip atlikti darbą[žodžiu, ir kas žino, kaip atlikti] darbą [savo tė]vo [namuose], arba našlė, kuri parsidavinėja (ištvirkauja) po to, kai tampa našle… Ir kiekvi]ena [moteris, kuri] turėjo blogą reputaciją savo mergystės metu savo tėvo namuose, niekas neturėtų imti jos, [ne]bent patikrinus moterys[yra patikimos ir neabejotinas yra Inspektoriaus sprendimo žinojimas]

6 fragmentas (= 4QD^a 12:2-9)
[…] tai […] […] […] […] dienos, o saulė, derlius, laukas […] kuris gėrė [apvalymo vandenį] […Tai bus amžinas priesakas Izraelio vaikams.][… Ir vyn]medžio [ke]kės: iki dešim[ties uogų iš] ke[kės… ir viskas, kas išdygsta …] iki vienos seos bušeliui, kuriame nėra sėklos, bus šventa atna[ša, ir] kekė, nukritusi nuo vynmedžio …] ir ant jos šakelės, iki dešimties uo[gų,][ir ant] alyvmedžio [ša]kos […] kai rinkimas baigtas […] [jūs įei]site [į jį.] Jei jūs minate lauke,[paimkite iš to tik vieną iš tri]jų, ir viskas [tai, kas…][lauke, arba jūs sudeginsite ugnimi, ir tai bus atskirta…] iki vienos seos bušeliui bus dešimtinė, ir jei kas nors ją surenka […] ir surenka vieną iš jų pirmąją dieną, dešimtoji dalis bus šventa atnaša […] šventosios atnašos papločiai bus visiems Izraelio namams, kurie valgo duoną […] kartą per metus dešimtinė bus jų nuosavybė […] […] tai bus užbaigta Izraeliui kartą[per metus.] Kiekvienas vyras

7 fragmentas (= 4QD^c 1 II, 8-10)
[mėsos… su pagonių aukų krauju… į jos ty]rumą. Ir iš jokio aukso bei [sidabro][ir vario, ir alavo, ir švino, iš kurių] pagonys daro atvaizdus, niekas neturėtų jų įnešti į tyrumą

8 fragmentas
[… Ir jei] vyras nuvilioja moterį, kad ją prakeiktų […] tas, kuris žiūri, jei mato moterį iš […] … […] … ir jei jos kraujas tekėtų […] kunigai, ir atriš […] … ir jis duos gerti […Jis] neturėtų imti iš jo rankos jokio […] šventieji[… Jis] turėtų duoti bet kam […] […] karaliams […] su moterimi […] /nupirkta/ tarnaite, nebent […] sako: „ […] ne […] jis ją paims […] […] … […] […] jo duona […] [… Jis neturėtų] gulėti su

9 fragmentas, I skiltis
[…] jis praeis ar pasiųs […] saulė […] dienos, ar jis pasitars su mirusiųjų dvasių iššaukėju ar žyniautojais […] kuris keikia vardą […] […] jauna mergina namuose […] [… Jis neturėtų] gulėti su ja po[…Jis neturėtų artintis prie savo žmo]nos dieną […] ar kuris […] […] […] viskas

9 fragmentas, II skiltis
dėl […] į […] vietoje […] […] […] į kalnus […] Aarono sūnūs, plantacija […] [… ir jis duos] viską, kas yra jiems, ir dešimtąją dalį galvijų ir kaimenių, ir išpirką už [švarų][gyvulį], ir įvertinimų pinigus jų sielų išpirkimui. […] negrąžinant to, ir ant viršaus penktadalį arba […] jų vardais, kad suterštų Jo šventąją dvasią […] ar užkrėstas raupsų liga ar tas, kuris turi nety[rą] išskyrimą. [Ir kiekvienas, kuris] atskleidžia savo tautos paslaptį pagonims, ar keikia, ar [skelbia] maištą prieš pateptuosius šventumo dvasia ir klaidina [savo tautą, ar nepaklūsta] Dievo žodžiui, ar paskerdžia gyvulį, nešiojantį gyvą vaisių, [ar] nėščią moterį […] moters lovoje […] įrašytas juose, kad priverstų savo sū[nų] pereiti … Ir kaip, paklausykit manęs, visi jūs, kurie žinote teisingumą ir vyk[dote] įstatymą. Aš[duosiu] jums gyvybės kelius, bet kelius į duobę atversiu[nedorėliams ir jų darbams.] Jūs nebūsite paimti į nelaisvę ir […] mano darbų supratime iš kartos į kartą.

10 fragmentas, I skiltis (= CD-A XV, 3-5)[sandoros, jis turėtų tai padaryti prieš teisėjus. Jei jis nusižengtų, jis bus kaltas ir turės prisipažinti bei atlyginti,] bet ne[bus apkrautas nuodėme ir nemirs. Kas įeina į sandorą, kuri yra visam Izraeliui amžinam įstatymui], jo sūnūs

10 fragmentas, II skiltis (= CD-A XV, 13-18; XVI, 3-8)
[atkeršys už] jį, jei jis nusidėtų. Ir jei [jis įvykdo] viską, kas[buvo apreikšta iš įstatymo stovyklos daugumai,] [Mokytojas turėtų jį pamokyti ir] duoti nurodymus dėl jo, kurių jis turėtų mokytis[ištisus pilnus metus. Ir pagal (jo) pažinimą jis priartės. Ir niekas][kvailas ar pamišęs neturėtų įeiti; ir bet] koks silpnaprotis ar beprotis, ir[tie, kurių akys neregės, raišas, ar tas, kuris klumpa,] [ar kurčias žmogus, ar nepilnametis berniukas, nė vi]enas iš jų[neturėtų įeiti į susirinkimą, nes šventi angelai yra jo viduryje.] […] … antrasis […] […] … vyras […] […] [knygoje] „Apie[laikotarpių] padalijimus pagal jų jubiliejus [ir jų savaites]“. Ir tą dieną, kurią žmogus įsipareigojo [sugrįžti] prie [Mozės] įstatymo, angelas Mastema [nusisuks (nustos) jį sekęs], jei jis laikysis savo žodžio. Štai kodėl Abraomas apipjaustė save savo pažinimo dieną. O dėl to, ką] jis pasakė: „Kas išeina[iš tavo lūpų, laikykitės to ir įvykdykite“ (Įst 23, 24). Kiekvienos privalomos priesaikos, kuria kas nors įsipareigojo įvykdyti įstatymo raidę, jis neturėtų panaikinti, net ir mirties kaina. Bet k]o, kuo[jis galėtų įsipareigoti nusisukti nuo įstatymo, jis neturėtų įvykdyti, net ir mirties kaina.

10 fragmentas, III skiltis (= CD-A XVI, 18-24; IX, 1-7)[… tei]sėjams, kad teistų[teisingai… jis yra nelaimingo atsitikimo auka iki] […] ir smurtas yra visiškas, jei jis nesako tie[sos savo ar]timui, kol [jis neatsivers …] […kaip] tas, kuris ne … […] O dėl to,[ką Jis sako…] […Kiekvienas žmogus, kuris pasmerkia žmo]gų iš žmonių tarpo anatemai, turi būti nubaustas mirtimi pagal pagonių įstatymus. Ir dėl to, ką Jis pasakė: „Nekeršyk ir negriežk danties ant savo tautos vaikų“ (Kun 19, 18) – kiekvienas, įėjęs į san[dorą, kuris parei]škia [kaltinimą] savo artimui, [nebent tai būtų padaryta su priekaištu] liudytojų akivaizdoje, arba pareiškia jį būdamas piktas, arba pasakoja tai[savo vyresniesiems], kad jie jo nekęstų, jis yra „tas, kuris keršija ir griežia dantį“.] [Argi neparašyta, kad t]ik „Jis (Dievas)[keršija] savo priešams ir griežia dantį ant savo priešų“ (Nah 1, 2)? Jei jis tylėjo apie jį iš vienos dienos į kitą, arba savo pykčio įkarštyje [prieš jį…] reikalą. Taip […]

10 fragmentas, IV skiltis (= CD-A IX, 10-12; IX, 20-X, 13)[arba jų įsakymu, įvykdė teisingumą sau] savo ranka.[Dėl kiekvieno dingusio daikto, apie kurį nežinoma, kas jį pavogė iš stovyklos, kurioje jis buvo pavogtas][jo savininkas turi duoti prakeikimo priesai[ką; tas, kuris ją girdi, jei žino ir nepasako, yra kaltas.] […][esant vienam, jo teismas yra baigtas; bet jei jie yra du (po vieną atskirai), kurie liudija apie skirtingą reikalą,] žmogus [turi būti atskirtas tik nuo tyro maisto,][su sąlyga, kad jie yra patikimi, ir kad tą pačią dieną, kurią jį matė, jis jį įskundžia Inspektoriui. O dėl tur]tų, jie turi priimti du patikimus liudytojus. [Ir] vieno liudijimu, kad atskirtų nuo švento maisto. L[iudytojas neturi būti priimamas] teisėjų tam, kad jo žodžiu pasmerktų mirti, [jei jis nėra] sulaukęs dienų, kad pereitų [tarp tų, kurie yra pašaukti, ir nebijo] Dievo. Negalima pasitikėti [kaip liudytoju] prieš savo artimą, niekuo,[kuris sąmoningai peržengė] kokį nors priesaką,[kol jis nebus apvalytas, kad galėtų sugrįžti. Ir tai] yra susirinkimo teisėjų taisyklė. Dešimt vyrų, išrinktų[iš susirinkimo, tam tikram laikotarpiui; [keturi] iš Levio ir Aarono giminės ir[šeši iš Izraelio;] išmanantys hagy knygą [ir sandoros principus;[nuo] dvidešimt penkerių iki [šešiasdešimties] metų. Ir niekas, vyresnis nei šešiasdešimties metų, neturėtų užimti susirinkimo[teisėjo] pareigų, nes dėl [žmogaus] nuodėmės jo dienos[buvo sutrumpintos, ir dėl Dievo rūstybės žemės gyventojams,[Jis nusprendė atimti] iš [jų] pažinimą prieš [jiems baigiant savo] dienas. Apie apvalymą vandeniu. Niekas[neturėtų maudytis nešvariame vandenyje arba vandenyje, kurio yra mažiau nei reikia žmogui apsemti] Niekas neturėtų jame apvalyti indo.[Ir kiekviena uolos ertmė, kurioje nėra apsemiančio vandens kiekio, jei prie jos prisilietė netyras asmuo,]

10 fragmentas, V skiltis (= CD-A X, 13-19; XI, 7-19)[jis suteršė vandenį kaip indo vandenį. Apie šabą, kaip jo laikytis pagal jo taisykles. Niekas neturėtų dirbti dar]bo [šeštąją dieną, nuo][tos akimirkos, kai saulės diskas yra per savo skersmenį nuo vartų, nes t]ai yra, ką Jis pasa[kė: „Laikykis šabo dienos, kad ją švęstum“ (Įst 5, 12). Ir šabo dieną niekas neturėtų tarti] nenaudingo ar kvailo žodžio.[Jis neturi nieko skolinti savo artimui. Jis neturi aptarinėti turtų ar pelno. Jis neturi kalbėti apie dar]bo [reikalus] ar užduotis, kurios turi būti at[liktos] […] Niekas neturėtų iš]nešti [nieko iš namų į lauką arba iš lauko į namus. Net jei] jis yra lūšnelėje, jis neturėtų nieko iš jos išnešti ar ką nors[į ją įnešti. Jis neturi atidaryti užantspauduoto indo per šabą. Niekas neturėtų kvėpintis] kvepalais per šabą, eidamas iš namų ar grįždamas atgal.[Savo būste niekas neturėtų kelti akmens ar dulkių.] [Žindyvė neturėtų] kelti kūdikio[norėdama išeiti ar įeiti per šabą.] Niekas neturėtų spausti prie darbo] savo tarno, tarnaitės ar samdinio per šabą.[Niekas neturėtų padėti gyvuliui vesti per šabo dieną.] O jei jis įkrenta į šulinį ar duobę,[jis neturėtų jo ištraukti per šabą. Niekas neturėtų išniekinti šabo] turtais ar pelnu per šabą. Ir jokio gyvo žmogaus,[kuris įkrenta į vandens telkinį ar į vietą,] niekas neturėtų ištraukti kopėčiomis, virve ar kokiu nors įrankiu. Nie[kas neturėtų nieko aukoti ant aukuro per šabą, išskyrus šabo auką, nes taip] parašyta: „neskaitant jūsų šabo atnašų“ (Kun 23, 38).[Niekas neturėtų siųsti ant aukuro aukos, atnašos, smilkalų ar malkų per]

11 fragmentas, I skiltis (= 4QD^a 18 IV, 9-15; V, 1-7)
[…] namuose ar lauke, vaikšto nu[ogas priešais kūrinius, bus atskirtas šešiems mėnesiams.] [Ir kiekvienas, kuris ištraukia] „savo ranką“ iš po savo drabužių ir […][dienų, ir bus nubaustas dešimčiai; ir tas, kuris lenkiasi žem]yn nepadoriai, priversdamas [savo balsą] būti girdimą,[bus atskirtas trisdešimčiai dienų ir bus nubaustas penkioms][dienoms. Ir tas, kuris ištraukia savo kairę ran]ką, kad ja gestikuliuotų, bus nu[baustas dešimčiai dienų. Ir kiekvienas, kuris][vaikšto šmeiždamas savo artimą, bus atskirtas] nuo tyro maisto vieneriems metams […] […ir] [ne]begrįš vėl […] ir ne […] ir tas, kurio[dvasia] yra sutrikusi […] apie […] … [bus nu]baustas šešioms[dienoms…] [ir kiekvienas, kuris] niekina Daugelio sprendimą, išeis ir[nebegrįš vėl. Ir tas, kuris valgo] savo maistą ne pagal taisykles, grąžins jį tam, iš kurio jį paėmė […] Kiekvienas, kuris artinasi prie savo žmonos iš geismo, ne pagal taisykles, išeis ir nebegrįš vėl. […] apie tėvus, [išeis iš] susirinkimo ir nebegrįš [vėl. Bet jei tai] apie motinas, jis bus nubaustas dešimčiai dienų, nes motinoms nėra jokio maišymosi (?) vi[duryje][susirinkimo… Ir tai yra] taisyklės, [kuriomis vaikščios] visi drausminamieji ir kiekvienas, kuris [… ir kiekvienas, kuris] įeina, praneš kunigui, kuris yra Daugelio prie[kyje, ir jis gaus savo teismą pagal savo nuopelnus, kaip Jis] sako per Mozės ranką apie asmenį, kuris nusi[deda per neapsižiūrėjimą: „jie turėtų atnešti] savo nuodėmės atnašą arba savo kaltės atnašą“ (Kun 4, 27); ir apie Izraelį parašyta: „Aš nueisiu į dan[gaus pakraščius, ir aš neužuosiu jūsų ma]lonių kvapų aromato“ (Kun 26, 31); ir ki[toje vietoje parašyta:] „Perplėškite savo širdį, o ne drabužius“ (Jl 2, 13), ir parašy[ta: „sugrįžti pas Dievą su ašaromis ir pasninku“ (Jl 2, 12).] Ir kiekvienas, kuris nie[kina šias taisykles] pagal visus priesakus, kurie yra randami[Mozės įstatyme, nebus įskaitytas tarp visų Jo tiesos sū]nų,[nes jo siela yra prakeikta] tų, kurie yra drausminami teisingumo. Ir vi[si…]

11 fragmentas, II skiltis (= 4QD^a 18 V, 16-20)
[Levio sūnūs ir stovyklų vyrai susirinks] trečiąjį mėnesį ir pra[keiks][kiekvieną, kuris linksta į dešinę arba į kairę nuo įstatymo. Ir t]ai yra tikslus taisyklių, kurių[jie turi laikytis kiekviename amžiuje … ] kurie išliko tvirti visais rūstybės amžiais ir savo žingsniuose, visiems tiems, kurie gyvena jų stovyklose ir visiems […] jų miestuose. Ir taigi, visa tai yra susiję su paskutiniu [įstatymo] aiškinimu.

4QDamascus Document^f (4Q271[4QD^f])

1 fragmentas (= CD-A II, 4-6)[ir gausybė] atleidimų,[kad atlygintų (sutaikytų) už tuos, kurie atgailauja nusigręždami nuo nedorybės; tačiau jėga ir galia, ir didelis pyktis su ugnies liepsnomis] [per visų][sunaikinimo] angelų [ranką…]

2 fragmentas (= CD-A III, 6-11)[ir jie valgė kraują, ir jų vyrai buvo iškirsti. Jis kalbėjo jiems Kadeše: „Eikite ir] paveldėkite[žemę“ (Įst 9, 23)…. ] [… bet jie neklausė] ir neatvėrė savo ausių [savo Kūrėjo] [balsui],[priesakams, kurių Jis juos išmokė, ir murmėjo savo palapinėse. Ir Dievo rūstybė] užsiliepsnojo prieš jų susirinkimą. Ir jų sūnūs[mirė nuo jos, ir nuo jos jų karaliai buvo iškirsti, ir jų didvyriai pražuvo] nuo jos, ir nuo jos jų žemė buvo nuniokota. [… Nuo jos] patys pirmieji, įėję į sandorą,[tapo kalti ir buvo atiduoti kalavijui, nes apleido Dievo sandorą ir pasirinko] savo įgeidžius ir sekė

3 fragmentas (= CD-A IV, 19-21)
[jis yra] pamokslininkas,[kaip pasakyta: „Tikrai jis pamokslaus“ (Mch 2, 6) – jie sugaunami dvigubame] [ištvirk]avime: im[dami dvi žmonas savo gyvenime…]

4 fragmentas, I skiltis (= CD-A V, 20-VI, 2)[Ir krašto suniokojimo amžiuje iškilo tie, kurie perkelia ribą ir privertė Izraelį klaidžioti. Ir jie nuniokojo] žemę, nes jie kalbėjo apie maištą prieš Dievo priesakus per Mozės, o taip pat ir šventųjų pateptųjų ranką.] Jie pranašavo[klastą, kad atitrauktų Izraelį nuo sekimo Dievu. Bet Dievas prisiminė pačių pirmųjų sandorą, ir iškė]lė

4 fragmentas, II skiltis (= CD-A VI, 20-VII, 3)
pagal jų tikslų aiškinimą; mylėti, [kiekvienam savo brolį kaip save patį;] sustiprinti vargšo, skurstančiojo ir svetimšalio ran[ką; ieškoti,] kiekvienam savo brolio ramybės [ir nenusidėti savo kraujo giminaičiui;][susilaikyti nuo ištvirkavimo pagal taisykles; pataisyti (sudrausminti)] kiekvienam[savo brolį pagal priesaką, nelaikant pykčio iš vienos dienos į kitą;] laikytis at[okiau nuo kiekvieno netyrumo pagal jų taisykles…]

5 fragmentas (= CD-A VII, 16-20)[puolusią Dovydo Sukatą“. Karalius yra susirinkimas; ir atvaiz]dų [pjedestalai] [yra][pranašų knygos, kurių žodžius Izraelis paniekino.] O žvaigždė [yra][įstatymo Aiškin]tojas,[kuris ateis į Damaską, kaip parašyta: „Žvaigždė] išeina iš [Jokūbo][ir skeptras pakila iš Izraelio“ (Sk 24, 17). Skeptras yra vi]so [susirinkimo] [kunigaikštis…]

7 fragmentas (= 4QD^a 9 II, 1-4)
[…]… ir jei bėrimas yra medžio žaizda[arba akmens, ar bet kokia žaizda dėl dvasios atėjimo, kuri ap]ima arteriją ir kraujas grįžta [aukštyn arba žemyn, ir arterija …] už kraujo[Kunigas apžiūrės odą, gyvą ir] ne[gyvą…] […] septynias [dienas…] […] sako, ir bė[rimas… Jei negyva (oda) nėra gilesnė už gyvą (odą)] [jis izoliuos jį kol] užaugs mėsa. Kunigas apžiūrės jį [sep]tintą [dieną;][jei gyvybės dvasia eina aukštyn] [ir] eina žemyn ir mėsa [užaugo… yra išgydyta… bėrimas.][Kunigas neapžiūrės] mės[os] odos[…][Bet jei auglys ar bėrimas yra gilesnis už odą …] [ir kunigas mato jo]je tarsi [gyvos mėsos formą…][tai yra raupsai, kurie apėmė] gyvą odą. [Ir pa]gal šią taisyklę] […] Kunigas [apžiūrės ją septintą dieną…]

9 fragmentas (= 4QDf 1 II, 8–14)
[bet kas, tai bus įskaityta jam. Štai kodėl prakeiksmo teismas ateis ant jo,] kaip jis sako: 2 [Įst 27, 18 «Prakeiktas, kas klaidina akląjį kelyje», taip pat: «Jis neturi duoti, nes jis nėra jai pasirengęs»,] nes jis, du skirtingi dalykai 3 [. . . kaip jautis ir asilas, ir vilnonis bei lininis drabužis kartu.] 4 [Niekas neturėtų įeiti . . .] šventasis, kuris [žino, kaip atlikti darbą] 5 [žodžiu, ir kuris žino, kaip atlikti darbą namuose] jos tėvo, arba našlė, kuri 6 [parsidavinėja po to, kai tampa našle. . . Ir kiekviena moteris, kuri] turėjo] blogą reputaciją savo mervystės metu 7 [savo tėvo namuose, niekas neturėtų jos imti, nebent po patikrinimo (kai) moterys yra patikimos]

10 fragmentas (= 4QDᵉ 1 II, 7–13) 1 [vieną] tris kart[us. Nie]-kas [neturėtų įnešti mėsos. . .] su pagonių [aukų . . .] krauju 2 [jo grynumu. Ir bet kokio aukso bei] sidabro [ir vario, ir alavo, ir švino], iš kurių pagonys daro at[vaizdus,] 3 [niekas neturėtų jų įnešti į grynumą . . .] iš jo naują [. . .] Niekas neturėtų įnešti jokios [odos,] 4 [ar drabužio, ar bet kokio indo. . . jie dirb]o su j[ais, kas sutepa] žmogaus sielą. Ir jei jie buvo apšlakstyti pagal reglamentą] 5 […Ir tai yra bendruomenės taisyklė] nedorybės [amžiuje ir] kiekvienas nesveiko proto asmuo, kuris užstato

12 fragmentas (= CD-A xv, 4–7) / [Jei jis nusižengia, jis bus kaltas ir turės prisipažinti] bei atsilyginti [tačiau jis nebus atsakingas už nuodėmę ir nemirs.] 2 [Kiekvienas, įeinantis į sandarą visam Izraeliui pagal amžiną įstatymą, jis turi uždėti savo sū]nums, kurie [pavyksta pereiti tarp tų, kurie yra įrašyti] 3 [sandaros priesaiką. Ir toks yra] reglamentas, [per visą nedorybės amžių, kiekvienam, kas]

13 fragmentas (= CD-A xiv, 1–22) 1 [Ir tai yra tikslus Daugio pasisėdėjimo aiškinimas, ir tai yra pamatai, kurie sudaro susirinkimą] Ir tai yra tikslus aiškinimas 2 [reglamentų, pagal kuriuos jie bus valdomi, kol iškils] Aarono ir Izraelio [mesijas.] 3 [Jis atpirks jų nuodėmes … atleidimas ir kaltė…] 4 […turtuose, nors jis žino, ir … ir jie laiko jį atskirai] nuo gryno maisto 5 [. . . jis bus nubaustas] šešioms 6 [dienoms…. bus nubaustas] dešimčiai

4QDamasko dokumentasᵍ (4Q272 [4QDᵍ])

Frag. 1 stulp. 1 (= 4QDᵍ 9 I, 1–12) 1 [. . . auglys,] arba bėrimas, arba [balta dėm]ė [. . .] 2 [ir bėrimas yra žaizda medžio ar] akmens, arba bet kokia žaizda per atėjimą dvasios[, kuri užvaldo] 3 [arteriją ir kraujas grįžta] aukštyn arba žemyn, ir arterija […] 4 […] … […] 5 [Kunigas apžiūrės odą,] gyvą ir [mirusią. Jei] mirusi [oda nėra giliau] nei 6 [gyvoji (oda), jis uždarys jį, kol] užaugs kūnas. / [kol] kraujas sugrįš į arteriją, ir po to jis palygins. / Kunigas apžiūrės jį 7 [septintąją dieną: jei] gyvybės dvasia kyla [ir leidžiasi, ir] kūnas užaugo 8 [jis yra išgydytas. . .] bėrimas. Kunigas neturi apžiūrėti kū[no] odos 9 [. . .] Bet jei auglys arba bėrimas yra giliau 10 [nei oda ir kunigas mato jame] tarsi gyvo kūno formą […] 11 [tai yra raupsai, kurie užvaldė] gyvą odą. Ir pagal šį reglamentą 12 [. . . Kunigas apžiūrės tai] [sept]intąją dieną; jei kažkas [gyvo] buvo pridėta prie 13 [mirusio. . . tai yra pik]tieji [raupsai.] Tuščia 14 [Ir reglamentas dėl galvos ar barzdos raupsų: …] kunigas apžiūrės tai, 15 [ir jei dvasia įeina į galvą ar barzdą vienu bloku …] po plaukais 16 [ir pakeičia savo išvaizdą į gelsvą, nes tai tarsi au]galas, po kuriuo yra kirminas: 17 [nupjauk jo šaknį ir jo vaisius nublanksta.] O dėl to, ką jis sa[kė: Kun 13, 33 «Kunigas įsakys jiems nusiskusti] 18 [savo galvą, bet] neskusti [savo raupsų»,] tai yra tam, kad kunigas galėtų suskaičiuoti 19 [mirusius ir gyvus plaukus, ir pamatyti: jei] kažkiek gyvų (plaukų) [buvo pridėta] prie mirusių 20 [per septynias dienas, jis yra netyras; bet jei] gyvų (plaukų) [nebuvo pridėta [prie mirusių]

Frag. 1 stulp. II (= 4QDᵍ 9 I, 12–16) 1 ir arterija pilna kraujo, ir gyvybės dvasia kyla ir leidžiasi [per ją,] 2 ši opa [yra išgydyta.] Tai yra [reglamentas Aarono sū]nums, [kad jie atskirtų …] 3 Ir reglamentas žmogui su go]nor[ėja. Viskas, kas . . .] 4–6 [. . .] 7 ir jis išskalbs savo drabužius […] 8 jame. Tas, kuris paliečia […] 9 kraujo ar sė[klos…] ištekėjimą 10 septynias dienas […] 11 tas, kuris paliečia […] 12 ir … […] 13 jūs nugramdysite […] 14 vanduo […] 15 […] 16 gyvas […] 17 jo ranka […] 18 [. . .]

Frag. 1 stulp. II (= 4Q17 1 I, 6–15) 1 …[…] 2 sako [. . .kol užaugs kūnas. Ir] 3 kunigas [apžiūrės jį] septintąją [dieną: jei gyvybės dvasia kyla ir leidžiasi] 4 [ir] kūnas užaugo, jis yra išgydytas nuo [. . .Kunigas neturi apžiūrėti] 5 [kūno] odos [. . .] 6 ar bėrimo jame [. . . ir kunigas mato jame tarsi formą] 7 [gyvo] kūno […] 8 […] 9 jei kažkas gyvo buvo pridėta prie [mirusio…] tai yra [piktieji raupsai] 10 Ir reglamentas dėl gal[vos ar barzdos] raupsų […] 11 kunigas [apžiūrės tai,] ir jei dva[sia] įeina į [galvą ar barzdą. . .]

Frag. 2 1 […].. . ir ji uždengia […] 2 […]… savo netyrime … nes ji [. . .] 3 [. . .] yra [. . .] amžini. Niekas neturėtų imti [. . .] 4 [. . .] … ir jis suskaičiuos . . . […] iki […]

C Kopijos iš kitų urvų 5QDamasko dokumentas (5Q12 [5QD])

Frag. 1 (= CD-A ix, 7–10) 1 …[…] 2 kuris sako jam: Kun 19, 17 «Tu turi papriekaištauti savo artimui, kad neužtrauktum sau nuodėmės dėl jo». 3 Dėl priesaikos. O dėl to, ką [jis sakė: 1 Sam 25, 26 «Nedaryk teisingumo savo (paties) ranka», – tas, kuris verčia duoti priesaiką] 4 atvirame lauke, [ne teisėjų akivaizdoje ar jų įsakymu, padarė teisingumą sau savo paties ranka.] Tuščia Kiekvienas pa[simetęs] daiktas

6QDamasko dokumentas (6Q15 [6QD])

Frag. 1 (= CD-A iv, 19–21) 1 [Sienos statytojai, kurie] eina [paskui Zaw-Zaw, yra pamokslininkas 20 kaip sakoma:] 2 [Mch 2, 6 «Tikrai jis pamokslaus» – yra] sugauti [dukart paleistuvystėje: paimant dvi žmonas] 3 [savo gyvenime, nors kū]rimo principas yra Pr 1, 27 «vyrą [ir moterį jis sukūrė juos.]»

Frag. 2 (= CD-A v, 13–14) 1 [Jie visi yra ugnies] įžiebiėjai, liepsnų [kurstytojai; voratinkliai yra jų tinklai, o jų kiaušiniai yra] 2 [angi]s [kiaušiniai.] Kas yra arti jų [neliks nenubaustas; kuo daugiau jis tai daro, tuo kaltesnis jis bus, nebent jis buvo priverstas.]

Frag. 3 (= CD-A v, 18 – VI, 2) 1 [Nes senovėje iškilo Mozė ir] Aaronas, per [šviesos princo ranką, o Belialas iškėlė] 2 [Janą ir jo brolį su savo klast]a per [pirmąjį Izraelio išlaisvinimą. O krašto nusiaubimo amžiuje] 3 [iškilo tie, kurie perstūmė ribas ir] privertė Izraelį nuklysti. Ir jie nusiaubė [kraštą, nes kalbėjo apie maištą] 4 [prieš Dievo įsakymus per Moz]ės [ranką] ir ta[ip pat] per šventuosius pateptuosius. [Jie pranašavo apgaulę, kad nusuktų] 5 [Izraelį nuo sekimo Diev]u. Bet Dievas atsiminė pačių pir[mųjų] sandarą [ir iš Aarono iškėlė žinančius vyrus …]

Frag. 4 (= CD-A vi, 20 – VII, 1) 1 šventos [dalys] pagal jų tikslų aiškinimą; kiekvienam mylėti savo brolį] 2 kaip save patį; stiprinti [vargšo, stokojančio ranką] 3 [ir ateivio;] kiekvienam siekti [savo brolio ramybės ir nedaryti nuodėmės] 4 [kiekvienam prieš savo krauj]o giminaitį;] [susilaikyti nuo paleistuvystės …]

Frag. 5 1 2 […Kas] guli su […] 3 […Niekas neturėtų gulėti su] vyru kaip gulima [su moterimi . ..] 4 […]… priversti praeiti […] 5 […] Dievo sandara jų širdyse […]

3 Kitų taisyklių fragmentai
4QSerek Damasko taisyklė (4Q265 [4QSD])

Frag. 1 stulp. I 1 2 [.. .] dienos. Tuščia […] 4 […] trisdešimt dienų [• • •] 5 iki pusės savo duonos, penkiolikfai. . .] 6 jis bus nubaustas trims mėnesiams [• • •] 7 savo artimui tai, kas parašyta priešais jį, bus laikomas atskirai […]# juose iki pusės savo duonos. Tuščia Ir kas [. . .] 9 trisdešimt dienų. Tuščia Ir kas apgaudinėja žfinodamas …] 10 mėnesius ir bus nubaustas juose iki pusės savo duonos […] 11 žinodamas bet kokiame reikale, bus nubaustas trisdešimčiai dienų. […] 12 ži[nodamas,] bus laikomas atskirai šešiems mėnesiams. Tuščia […]

Frag. 1 stulp. II 1 […] Daugio pasisėdėjime, bus nubaustas trisdešimčiai dienų . . .] 2 [. . .] jis suskaičiuos tą, kuris miega iki trijų kartų; ir jei [. . .] 3 [. . .Ir] kas įeina į [. . .] [bendruomenės tarybą [. . .] 4 [. . .] Daugį, jei tai tenka jam […] jie instruktuos jį ir aiškins metus [• • •] 5 [•••] Daugis klausinės jį. Tuščia Ir jei […] nėra ran[dama . ..] 6 […] Daugio prižiūrėtojas […] įstatymas ir ne […] 7 […] dar kitus pilnus metus. [Ir kai] metai [. . .] [pasibaigia […]$[…] Daugio prižiūrėtojas [. . .] 9 [. . .] jis įeis [. . .]

Frag. 2 stulp. I 1 ir [. . .] 2 šabo dieną. Niekas neturėtų [. . .] nešvarių [drabužių] 3 [• ■ ■] Ir kas (eina) su nešvariais drabužiais [arba] ant kurių yra dulkių, arba [••■] 4 [• ••] šabas. Tuščia Niekas neturėtų išnešti iš savo palapinės indo ar maisto 5 šabo Tuščia dieną. Niekas neturėtų ištraukti gyvulio, kuris įkrito 6 [į] vandenį šabo dieną. Tuščia Bet jei tai žmogus, kuris įkrito į vandenį 7 šabo dieną, jo drabužis turi būti numestas jam, kad jį ištrauktų su juo. Niekas neturėtų nešti indo 8 [. . .] šabas. Ir jei . . . [. . .]

Frag. 2 stulp. II /[…] [šabo] dieną […] 2 […] šabas. Ir […] ne […] 3 [■ ■ ■] Kas bijo [. . .] 4 [. . .tai yra] didi diena ir pasninkas(-as). Tą dieną […] 5 [■■■] gyvulys eis du tūkstančius uolekčių […] 6 […nuo šven]tyklos, trisdešimt stadijų. Neišfkelkite. . .] 7 [. . .] bus bendruomenės taryboje penkiolika […] 8 [Ir] kai bendruomenės taryba yra įsteigta [… tie, kurie pasirinkti jos] 9 valia, ir tai bus malonus kvapas atpirkti už kraštą [. . .] 10 pasibaigs nedorybės laikų teisme [. . .] 11 Tuščia Pirmąją savaitę […] 12 nes jis neįėjo į Edeno sodą. Ir jų taryba [. . .] 13 [. . .] kol . . . ne […]/,#[…] šventas Edeno sodas. Ir kiekvienas tėvas, kuris yra jame, bus šventas [. . .] bus netyras septynias dienas, kaip menstruacijų netyrumo dienomis, bus netyras. Ir trisdešimt . . .] 16 jos apsivalymo. Bet jei ji pagimdo kūdikį mergaitę, ji bus netyra […] 17 [. . .] savo apsivalymo kraujyje. Visame tame, kas šventa [. . .]

5QRule (5Q13)

Frag. 1 1 2 […] visų Dievas […] 3 […] ir jis įkūrė ant […] 4 [] lobynai […] 5 […] jiems vieniems, nes jis padarė […] 6 […] tu pasirinkai iš dievų sūnų […] 7 […] ir su Nojumi, savo išrinktuoju, tu sunaikinai [. . .] 9 [. . .] suprasti tavo darbus [. . .] 10 [. . .] . . . tarnystė [. . .] 11 [. . .] … tu įsakei jam [. . .] 12 [. . .] kiekvienas Izraelio vyras [. . .]

Frag. 2 1 […]… 2–3 […] 4[…} per amžius 5 […] su Abraomu 6 [.. .] tu parodei save Jokūbui Betelyje 7 [. . .] ir Levį [tu padarei šv]entą ir paskyrei panaikinti [] tu pasirinkai Levio sūnus išeiti 9 [. . .] savo dvasioje tavo akivaizdoje 10 [..J ir po dviejų 11 […] priesaika ant 12 […] prie

Frag. 4 1 [. . .jis] stovi prieš Prižiūrėtoją [. . .] 2 [. . .] ir netaps grynas per atpirkimą, [. . .] 3 [. . .] Netyras, netyras jis bus visas dienas [] šiuos dalykus jie darys, metai po metų vi[sas dienas …]

Frag. 5 1 […] jo atlygis …[…] 2 […] per Belialo ranką, ir ne [. . .] 3 [. . .] Izraelis, kai […] iškilo