Šv. Ambraziejus (lot. Sanctus Ambrosius), Bažnyčios Tėvas ir vienas iš didžiųjų IV amžiaus teologų, rašydamas apie Mergelę Mariją savo veikale De virginitate (Apie mergelystę), pateikė garsią mintį: „Marijos gyvenimas yra taisyklė visiems.“ (Vita Mariae disciplina est omnibus.) Tai reiškia, kad Marijos gyvenimas yra tarsi pavyzdinė trajektorija kiekvienam krikščioniui, nes jame atsiskleidžia, ką reiškia gyventi tikėjimu, … [Skaityti toliau…]
Šie Jėzaus žodžiai – „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš ir atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (Mt 9,12–13) – atveria vieną svarbiausių krikščioniškos teologijos ir dvasinės antropologijos principų: Dievo meilė nesiremia nuopelnais, bet poreikiu. Tai reiškia, kad Dievas ieško ne tobulybės, bet atviros širdies, kuri pripažįsta savo žaizdas. Tai filosofija, kuri apverčia pasaulio … [Skaityti toliau…]
Žmogaus širdyje glūdi troškimas, kurio niekas šioje žemėje negali iki galo numalšinti. Tai ne tik alkis duonai ar vandeniui – tai giluminė ilgesio būsena, nukreipta į Kūrėją. Didžiausia žmogaus laimė – būti su Dievu, pažinti Jo meilę, patirti Jo artumą. Ir vis dėlto ši laimė nėra pasiekiama vien žmogiškomis pastangomis. Tai slėpinys, į kurį galima … [Skaityti toliau…]
Meilės misijonierių ordino įkūrėja Motina Teresė (tikrasis vardas – Agnesë Gonxhe Bojaxhiu) gimė 1910 m. Skopjėje (dabar Šiaurės Makedonija) ir tapo vienu ryškiausių XX a. krikščioniškos meilės liudytojų. Būdama vos 18-os, ji įstojo į Loreto seserų vienuoliją Airijoje, o vėliau buvo išsiųsta į Indiją, kur dirbo mokytoja mergaičių mokykloje Kalkutoje. Tačiau jos gyvenimo kelias netikėtai … [Skaityti toliau…]
Duonos laužymas – tai gilus ir daugiasluoksnis veiksmas, kurį Kristus atliko ne tik rankomis, bet visa savo būtimi. Apaštalas Paulius rašo: „Vienas duonos kepalas, ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės ta viena duona.“ (1 Kor 10,17) Šioje vienoje eilutėje telpa ir mistika, ir bendrystė, ir auka. Kai Jėzus laužė duoną, Jis … [Skaityti toliau…]
ėzus kaip Duona ir Jėzus kaip Tarnas susilieja į vieną galingą simbolį – gyvybės dovanojimą iš meilės. Kristus yra Tėvo Duona, nes Jis pats save atiduoda pasauliui. Jis nesaugo gyvybės sau – Jis ją dalina, kaip duona dalijama alkaniems. Tokiu būdu Jėzus tampa ne tik siųstuoju, bet ir maistu tiems, kuriuos myli. Evangelijoje pagal Joną … [Skaityti toliau…]
Vienuolinis klusnumas nėra paprastas paklusimas nurodymams – tai gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo kelias, kuriuo žmogus laisvai pasirenka sekti Jėzumi, klusniu Tėvo valiai iki mirties ant kryžiaus. Kristus savo gyvenimu parodė, kad paklusnumas nėra nelaisvė, o priešingai – tai laisvė mylėti be savanaudiškumo, gyventi ne sau, o tam, kuris duoda gyvenimą. Kai vienuolis duoda klusnumo įžadą, … [Skaityti toliau…]
Sūniškos priklausomybės aktas – tai teologinis išsireiškimas, apibūdinantis Jėzaus Kristaus visišką, laisvą ir mylinčią valios atidavimą savo Tėvui, kurio kulminacija įvyko ant Golgotos kalno, kai Jis paaukojo savo gyvybę už žmonijos išgelbėjimą. Šis aktas nėra paprastas klusnumas ar nuolankumas. Tai meilės veiksmas, kuriame Sūnus – Jėzus – ne kaip vergas, bet kaip laisvas, mylintis Sūnus, … [Skaityti toliau…]
Golgota (arba Kalvarija) – tai nedidelis kalnelis Jeruzalės pakraštyje, kuris tapo vienu svarbiausių visos krikščionybės simbolių, nes būtent ten, ant to kalno, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Hebrajiškai „Golgotha“ reiškia „kaukolės vieta“, o lotyniškai „Calvaria“ – taip pat „kaukolė“. Kodėl toks pavadinimas? Kai kurie mano, kad kalno forma priminė kaukolę, kiti – kad tai buvo vieta, … [Skaityti toliau…]
Klusnioji laisvė krikščioniškame gyvenime, ypač einant evangelinių patarimų keliu, yra viena iš paradoksaliausių ir sykiu gražiausių tiesų. Ji reiškia, kad tikras paklusnumas nėra prievarta, bet meilės išraiška, o tikra laisvė neatsisako paklusti, nes supranta, kad klausyti Dievo – reiškia eiti keliu, kuris veda į gyvenimą, ne į nelaisvę. Jėzus per visą savo žemišką gyvenimą liudijo … [Skaityti toliau…]