Samuelis (hebrajiškai שְׁמוּאֵל – Šmū’ēl, graikiškai Σαμουήλ – Samouēl, lotyniškai Samuel, arabiškai صموئيل – Ṣamū’īl) – vienas iš žymiausių Senojo Testamento pranašų, teisėjų ir dvasinių vadovų. Jo vardas reiškia „Dievo išklausytas“ arba „Tą, kurį Dievas išgirdo“.
Samuelio istorija prasideda ypatingai – jo motina Ona ilgai buvo bevaikė, bet karštai meldėsi Dievui, pažadėdama, kad jei sulauks sūnaus, atiduos jį tarnauti Viešpačiui. Dievas išklausė Onos maldų, ir ji pagimdė Samuelį, kuris dar mažas buvo atiduotas tarnystei prie Šilojės šventyklos pas kunigą Elį.
Samuelis tapo paskutiniuoju „teisėju“ Izraelyje – tai reiškia, kad buvo dvasinis, politinis ir teisinis tautos lyderis laikotarpiu prieš monarchijos įvedimą. Nuo mažens Samuelis girdėjo Dievo balsą, todėl buvo pranašas, skelbiantis Dievo žinią ir sprendimus.
Vienas svarbiausių Samuelio darbų – jis patepė pirmajį Izraelio karalių Saulių, vėliau – Dovydą, kuris tapo garsiausiu karaliumi. Samuelis taip pat nuolat primindavo tautai būtinybę paklusti Dievo įstatymams ir perspėdavo dėl nuodėmių, ypač dėl stabmeldystės.
Samuelis dažnai sprendė konfliktus, meldėsi už tautą, vedė ją per sunkumus. Biblijoje pabrėžiama, kad jis buvo sąžiningas, nesavanaudiškas vadovas, visą gyvenimą likęs ištikimas Dievo pašaukimui.
Samuelis išsiskiria kaip žmogus, kurio gyvenimas buvo nepertraukiamas pokalbis su Dievu – nuo vaikystės iki mirties. Jo pavyzdys tapo idealu visiems, kurie ieško Dievo valios, nori būti ištikimi pašaukimui ir geba išgirsti Dievo balsą net kasdienybėje.
Citatos:
– „Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso.“ (1 Samuelio knyga 3,10)
– „Paklusnumas yra geriau už auką, klusnumas geriau už avinų taukus.“ (1 Samuelio knyga 15,22)
Samuelis gerbiamas judaizme, krikščionybėje ir islamo tradicijoje. Korane jis žinomas kaip Ṣamū’īl ir laikomas išminčiumi bei Dievo pasiuntiniu.
Samuelis liko kaip teisumo, drąsos ir ištikimybės Dievui pavyzdys. Jis tapo tiltu tarp Izraelio „teisėjų“ laikotarpio ir karalių epochos. Jo vardas dažnai minimas maldose, ypač kai ieškoma aiškaus Dievo vedimo. Samuelio istorija rodo, kad nuoširdus ryšys su Dievu gali pakeisti ne tik asmeninį, bet ir visos tautos likimą.
Kitas mažai žinomas faktas yra tai, kad Samuelis nebuvo tik pranašas. Biblijoje minima, kad jis buvo ir muzikantas, vadovavęs giedotojų grupėms, kurios šlovino Dievą. Tai rodo, kad dvasinis vadovavimas apėmė ir meną. Be to, nors jis patepė Saulių ir Dovydą, Biblija pasakoja, kad Samuelis iš pradžių nenorėjo, jog Izraelis turėtų karalių, nes tai reikštų, jog jie atmeta Dievą kaip vienintelį valdovą. Jis vykdė Dievo valią, nors ji jam pačiam nebuvo miela. Samuelis buvo tas, kuris pasakė Sauliui, kad paklusnumas yra geresnis už aukas.