Visatos subtilus suderinamumas ir Dievas

2025 m. straipsnis „Visatos subtilus suderinamumas ir Dievas“ buvo paskelbtas akademiniame leidinyje, orientuotame į mokslo ir religijos dialogą. Autorius, dr. Adam D. Hincks, yra Kanados Britų Kolumbijos universiteto astrofizikas ir jėzuitų kunigas, žinomas dėl savo darbų kosmologijos ir teologijos sankirtoje. Straipsnis nagrinėja vadinamąjį „fine-tuning“ (subtilaus suderinamumo) argumentą, kuris teigia, kad visatos fizinių konstantų tikslus suderinamumas, … [Skaityti toliau…]

Geri darbai siejami su religingumu

2024 m. straipsnis „Geri darbai siejami su religingumu“ buvo paskelbtas per mokslinį leidinį The Debrief. Tyrimą atliko dr. Colin Holbrook, Kalifornijos universiteto Mercedo (UC Merced) psichologijos ir kognityvinių mokslų docentas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš UC Merced Socialinės psichologijos laboratorijos. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip visuomenė suvokia ryšį tarp moralinio elgesio ir religingumo, ypač atsižvelgiant į stereotipus, … [Skaityti toliau…]

Malda ir smegenų veikla: neuroteologinis požiūris

2024 m. straipsnis „Malda ir smegenų veikla: neuroteologinis požiūris“ buvo paskelbtas Tarptautiniame mokslo ir tyrimų archyve. Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Andrew Newbergo, Harvardo universiteto neuroteologijos eksperto, ir dr. Ingos Griškovos-Bulanovos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkės. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip intensyvios maldos ir meditacijos praktikos veikia smegenų veiklą, pasitelkiant neuroteologinį požiūrį, kuris … [Skaityti toliau…]

Galime melstis ne tik Dievui

Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kai kalbama apie katalikų maldos praktiką, yra toks: kodėl meldžiamasi ne tik Dievui, bet ir šventiesiems, ypač Mergelei Marijai? Ar tai nėra Dievo vietos užėmimas? Ar nepažeidžiama pirmoji Dekalogo nuostata – „neturėk kitų dievų“? Į šį klausimą aiškiai ir autoritetingai atsakė Tridento Susirinkimas, įvykęs XVI a. kaip atsakas į Reformaciją. Tridento … [Skaityti toliau…]

Kas yra rožinio popiežius?

Popiežius Leonas XIII, valdęs nuo 1878 iki 1903 metų, pelnė išskirtinį vardą – „Rožinio popiežius“. Šį titulą jis užsitarnavo ne atsitiktinai, o dėl savo nuoseklios, atkaklios ir dvasiniu požiūriu gilios meilės Švč. Mergelės Marijos Rožinio maldai. Per savo pontifikatą jis paskelbė net vienuolika enciklikų apie Rožinį, kas iki šiol yra unikalus atvejis visoje Bažnyčios istorijoje. … [Skaityti toliau…]

Kas yra masonija?

Masonija, arba laisvoji mūrininkija (lot. franc-maçonnerie, angl. freemasonry), yra tarptautinis, istoriškai slaptas judėjimas, kuris formavosi kaip brolijos tinklas su savita simbolika, ritualais ir filosofija. Ji dažnai apibūdinama kaip etinių principų, brolybės ir saviugdos siekiančių vyrų bendruomenė, tačiau per šimtmečius masonai buvo siejami tiek su švietimu, tiek su politinėmis permainomis, tiek su samokslais, o kartais – … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus valstybė (Stato Pontificio)

Popiežiaus valstybė (Stato Pontificio, dar vadinama Ecclesiastical States arba Patrimonium Petri) – tai buvusi katalikų popiežiaus valdoma pasaulietinė valstybė, gyvavusi daugiau nei 1100 metų (nuo VIII a. iki 1870 m.), apėmusi didelę dalį centrinės Italijos. Ji buvo unikalus reiškinys: dvasinis vadovas valdė realią teritoriją, turėjo armiją, diplomatiją, mokesčius, teisės sistemą ir netgi kalėjimus. Popiežiaus valstybės … [Skaityti toliau…]

Kas yra Laterano susitarimai?

Laterano susitarimai (it. Patti Lateranensi) – tai trys 1929 metų sutartys tarp Šventojo Sosto ir Italijos karalystės, kurios galutinai užbaigė ilgus dešimtmečius trukusį konfliktą tarp popiežių ir Italijos valstybės. Šiais susitarimais buvo įtvirtinta Vatikano miesto valstybės nepriklausomybė, o popiežius Pijus XI išėjo iš vadinamosios „Vatikano kalinio“ būsenos. „Laterano“ – nurodo Laterano rūmus (Palazzo del Laterano) … [Skaityti toliau…]

Kas yra Vatikano kalinys?

Terminas „Vatikano kalinys“ (it. prigioniero del Vaticano) istorijoje turi labai konkrečią reikšmę – taip buvo vadinamas popiežius Pijus IX (ir jo įpėdiniai), kai 1870 metais neteko pasaulietinės valdžios ir užsidarė Vatikane, protestuodamas prieš Italijos karalystės įvykdytą Popiežiaus valstybės okupaciją. Iki XIX a. pabaigos popiežiai turėjo ne tik dvasinę valdžią, bet ir pasaulietinę – jie valdė … [Skaityti toliau…]

Kas yra bausmė?

Kasdienėje kalboje žodis „bausmė“ dažnai siejamas su baime, kerštu ar atpildu už padarytą pažeidimą. Tačiau teologinėje perspektyvoje, ypač katalikų doktrinoje, bausmė turi visai kitokią prasmę. Tai nėra Dievo rūstybės proveržis, o veikiau natūrali nuodėmės pasekmė, kuri išlieka net ir tada, kai Dievas savo gailestingumu žmogui jau yra atleidęs. Suvokti bausmę teologiškai reiškia suprasti skirtumą tarp … [Skaityti toliau…]

Ar laisva valia egzistuoja, jei viską lemia priežastys ir dėsniai?

Tai klausimas, kuris verčia persvarstyti ne tik filosofiją, bet ir kasdienį gyvenimo jausmą: ar aš renkuosi, ar tiesiog stebiu, kaip mano smegenų laidai žaidžia savo scenarijų? Neurofiziologija pateikia įdomų iššūkį: eksperimentai, kuriuos pradėjo Benjaminas Libet, rodė, kad smegenyse sprendimo „žygiai“ prasideda keliasdešimt ar net šimtą milisekundžių anksčiau nei sąmoningas suvokimas apie apsisprendimą. Tai paskatino idėją, … [Skaityti toliau…]

Kas yra kaltė?

Kaltė – tai vidinis žmogaus suvokimas, kad jis padarė ką nors blogo ar neteisingo – tiek Dievo, tiek kito žmogaus, tiek savo paties atžvilgiu. Krikščioniškoje teologijoje kaltė laikoma nuodėmės pasekme, kuri atskiria žmogų nuo Dievo malonės. Ji gali būti tiek objektyvi (kai pažeidžiamas Dievo įstatymas), tiek subjektyvi (kai žmogus pats jaučia, kad pasielgė blogai). Kaip … [Skaityti toliau…]