Žalgirio mūšis, žinomas kaip Battle of Grunwald anglų kalboje, Bitwa pod Grunwaldem lenkų kalboje ir Žalgirio mūšis lietuvių kalboje, įvyko 1410 m. liepos 15 d. netoli Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, dabartinėje Lenkijoje. Ši kova, viena didžiausių viduramžių Europos mūšių, tapo lemiama Lenkijos ir Lietuvos sąjungos, vadovaujamos karaliaus Jogailos ir didžiojo kunigaikščio Vytauto, pergale prieš Kryžiuočių … [Skaityti toliau…]
Žodis ligūras yra kilęs iš lotyniško Ligur, kuris žymi Ligūrijos – istorinio regiono šiaurės vakarų Italijoje – gyventoją. Lotyniškai šis vardas rašomas Ligur, daugiskaita Ligures. Regiono pavadinimas – Liguria. Senovėje Ligūrijos gyventojai buvo žinomi kaip atskira tauta, kurią minėjo jau romėnų istorikai, pavyzdžiui, Livijus ir Plinijus Vyresnysis. Ligūrai gyveno Viduržemio jūros šiaurės vakarinėje pakrantėje, dabartinės … [Skaityti toliau…]
Italija yra viena iš svarbiausių religinių centrų pasaulyje. Nuo seniausių laikų ši teritorija buvo įvairių tikėjimų ir dvasinių praktikų sankirta. Senovės romėnai garbino daugybę dievų, o jų religija buvo glaudžiai susijusi su valstybės gyvenimu. Šventyklos, aukojimai ir ritualai buvo neatsiejama visuomenės dalis, o Romos imperatoriai neretai buvo laikomi dieviškais. Krikščionybės plitimas Italijoje prasidėjo dar pirmaisiais … [Skaityti toliau…]
Nunciatūra – tai Šventojo Sosto (Vatikano) diplomatinė atstovybė tam tikroje šalyje. Tai tarsi Vatikano „ambasada“, kurios vadovas – apaštalinis nuncijus – yra ne tik popiežiaus diplomatinis atstovas valstybei, bet dažnai ir ryšių palaikytojas su vietiniais vyskupais. Nunciatūra jungia žemiškąją politiką su dvasine misija: jos tikslas – ne tik palaikyti santykius su valstybėmis, bet ir rūpintis … [Skaityti toliau…]
„Lituanorum gente“ – tai 1926 m. balandžio 4 d. apaštališkoji konstitucijaAutorius: popiežius Pijus XIOficialus pavadinimas: Constitutio Apostolica „Lituanorum gente“ Tai vienas reikšmingiausių Katalikų Bažnyčios dokumentų, susijusių su modernios Lietuvos istorija. Šiuo aktu popiežius Pijus XI oficialiai įsteigė nepriklausomą Lietuvos bažnytinę provinciją, suformavo naujas vyskupijas ir pripažino Lietuvos politinį savarankiškumą Bažnyčios struktūros lygmeniu. Nors lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatas buvo pažymėtas išskirtiniu dėmesiu Centrinės ir Rytų Europos tautoms, jų kančioms sovietmečiu ir krikščioniško paveldo įprasminimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio dokumentų išsiskiria du laiškai, skirti Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir visos istorinės „Rusios“ krikščionims. 1. „Omnium ecclesiarum sollicitudo“ (1972 m.) Tai – popiežiaus Pauliaus VI (ne Jono Pauliaus II!) apaštališkas laiškas, … [Skaityti toliau…]
Konstantino ediktas (Milano ediktas), paskelbtas 313 m. Jį išleido du Romos imperatoriai – Konstantinas Didysis ir Licinijus – susitikę Milane po pergalės prieš Maksencijų. Lotyniškai žinomas kaip „Edictum Mediolanense“, o lietuviškai vadinamas „Milano ediktas“, „Konstantino ediktas“ arba „Ediktas dėl religijos laisvės“. Pavadinimas „Konstantino ediktas“ pabrėžia pagrindinį veikėją – imperatorių Konstantiną Didįjį. Būtent jis buvo ryškiausia … [Skaityti toliau…]
Nigromantija (lot. nigromantia) – tai viduramžiškas terminas, kilęs iš klaidingo graikiško žodžio nekromantija („pranašystė per mirusiuosius“). Viduramžiais jis susipynė su lotynišku niger („juodas“), todėl įgavo reikšmę „juodoji magija“ ir buvo vartojamas apibūdinti pavojingą, „velnišką“ burtų meną. Nigromantija atsirado kaip lotyniškas terminas viduramžių Europoje. Iš pradžių tai buvo tik klaidinga graikiško žodžio necromantia transkripcija, reiškianti „mirusiųjų … [Skaityti toliau…]
Mažoji Biblija, arba Izaijo knyga, yra viena iš svarbiausių Senojo Testamento dalių, dažnai vadinama „penktąja evangelija“ dėl savo gilių mesianistinių pranašysčių ir teologinės reikšmės. Ši knyga, priskiriama pranašui Izaijui, gyvenusiam apie VIII a. pr. Kr. Judėjoje, yra ne tik religinis, bet ir literatūrinis šedevras, kurio poetinė kalba, vizijos ir mokymai daro įtaką judaizmo, krikščionybės ir … [Skaityti toliau…]
Abraomas (hebrajiškai אַבְרָהָם, arabiškai إبراهيم – Ibrahimas) yra viena svarbiausių figūrų žydų, krikščionių ir islamo religijose. Jo vardas pažodžiui reiškia „daugelio tautų tėvas“ – šį pavadinimą jis gavo pagal Dievo pažadą. Abraomas gimė senovės Mesopotamijoje, tradiciškai – Uro mieste (dabartinis Irakas), kažkur apie XIX–XVIII a. pr. Kr. Abraomas buvo Teracho sūnus. Biblija pasakoja, kad Dievas … [Skaityti toliau…]
Pranašas – tai žmogus, kuris, kaip tikima, gauna dievišką žinią ar įkvėpimą ir perduoda ją žmonėms. Pranašai dažniausiai laikomi dvasiniais mokytojais, perspėjančiais apie ateitį, skelbiančiais moralines vertybes ar dievišką valią. Skirtingose religijose pranašai suvokiami nevienodai, bet juos vienija pagrindinis bruožas: jie nesiekia valdžios ar asmeninės naudos, o tampa „tiltu“ tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulio. Pranašo … [Skaityti toliau…]
Civilinės dvasininkijos konstitucija – 1790 (pranc. Constitution civile du clergé; liet. dar vartojama: Dvasininkų civilinė konstitucija, Dvasininkijos civilinė konstitucija, Dvasininkijos pasaulietinė konstitucija) Ši konstitucija buvo priimta Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos 1790 m. liepos 12 d., pačiame Prancūzijos revoliucijos įkarštyje. Iniciatoriai – revoliucijos šalininkai ir Asamblėjos nariai, kurie siekė pertvarkyti Katalikų Bažnyčios santykį su valstybe pagal naujos … [Skaityti toliau…]