Natanas (hebrajiškai נָתָן – Nātān, graikiškai Νάθαν – Nathan, lotyniškai Nathan, arabiškai ناثان – Nāthān) – Senojo Testamento pranašas, žinomas kaip Dovydo karaliaus rūmų patarėjas, sąžinės balsas ir išmintingas Dievo žinios skelbėjas. Jo vardas reiškia „Jis davė“ arba „Dievo duotas“.
Natanas gyveno X a. pr. Kr., karaliaus Dovydo ir jo sūnaus Saliamono laikais. Jis buvo artimas Dovydui ir dažnai lankėsi karaliaus rūmuose kaip Dievo pasiuntinys bei dvasinis patarėjas. Natanas išsiskyrė drąsa kalbėti tiesą, net kai ji buvo karčiai nemaloni valdovui.
– Natanas išpranašavo Dovydui, kad jo namai bus tvirti ir iš jo kilmės gims Mesijas (vadinamoji Dovydo sandora).
– Vienas garsiausių epizodų – kai Dovydas nusidėjo su Batšeba ir nužudė jos vyrą Uriją, Natanas, pasiųstas Dievo, pasakė karaliui garsiąją palyginimo istoriją apie vargšą ir turtingą vyrą, taip viešai priversdamas Dovydą atgailauti (2 Samuelio knyga 12 sk.).
– Natanas taip pat padėjo užtikrinti, kad būtent Saliamonas, o ne kiti Dovydo sūnūs, paveldėtų sostą.
Natanas vaidino esminį vaidmenį formuojant Izraelio karališkosios giminės teologinę sampratą: jis paskelbė, kad Dievas statys Dovydui „namus“, t. y. jo giminė niekada neišnyks, o vėliau iš jos gims Dievo išrinktasis karalius.
Judaizme ir krikščionybėje Natanas gerbiamas kaip ištikimas pranašas, kuris nebijojo stovėti prieš galingiausius valdovus. Islamo tradicijoje taip pat minimas kaip Dievo pasiuntinys.
Citatos:
– „Tu esi tas žmogus!“ (2 Samuelio knyga 12,7) – Natanas Dovydui, kai šis suprato savo kaltę.
– „Aš išaukštinsiu tavo sėklą po tavęs… ir tavo sostas bus tvirtas amžinai.“ (2 Samuelio knyga 7,12–16; Dovydo sandora per Nataną)
Natanas liko kaip sąžinės balsas, dvasinis vedlys ir drąsos simbolis. Jo vardas iki šiol laikomas teisingumo, tiesos ir ištikimybės Dievo žodžiui ženklu. Natanas primena, kad net ir didžiausiems žmonėms reikia priminti apie atsakomybę ir atgailą, o tikrasis pranašo pašaukimas – ne glostyti valdovų ausis, o skelbti tiesą, net jei ji kainuoja brangiai.
Įdomu ir tai, kad Natanas suteikė vardą vienam iš Dovydo sūnų, o pats Saliamonas gavo antrą vardą Jedidja, kuris reiškia Dievo mylimas, ir šį vardą Saliamonui per Nataną perdavė pats Kūrėjas. Vėliau, kai kilus neramumams seniui Dovydui grėsė netekti sosto, būtent Natanas kartu su kunigu Zadoku išmintingai suorganizavo Saliamono patepimą naujuoju karaliumi ant Gihono šaltinio kranto.
Nors Natanas buvo rūmų žmogus, jis niekada nepataikavo valdovams, o jo dvasinė drąsa tapo pavyzdžiu visiems vėlesniems pranašams. Jo palikuonys vėliau minimi Naujajame Testamente, Jėzaus Kristaus genealogijoje per Mariją. Šios mažiau žinomos detalės atskleidžia, jog paprastu patarėju vadintas Natanas padarė milžinišką įtaką visai išganymo istorijai ir paliko giliais šaknis įsiskverbusią dvasinę palikimo sėklą.