Romos popiežiaus laidotuvių apeigynas

„Ordo Exsequiarum Romani Pontificis“ – tai oficialus Romos popiežiaus laidotuvių apeigynas, liturginis vadovas, kuriame išdėstyta kaip turi būti švenčiama popiežiaus mirtis, laidotuvių Mišios, paskutinioji rekomendacija (commendatio), laidotuvių procesija ir kapinių liturgija. Tai daugiau nei ritualas – tai teologinė išraiška apie tikėjimą Prisikėlimu, Bažnyčios vienybę ir popiežiaus kaip ganytojo misijos užbaigimą. Pirmasis apeigynas buvo parengtas 1998 … [Skaityti toliau…]

Kas yra Abraxas?

Abraxas (kartais lietuviškai vadinamas Abraksas) – tai vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausių dievinių vardų, sutinkamų senoviniuose gnostiniuose tekstuose. Tai vardas, kuris savyje sujungia dvi jėgas – gėrį ir blogį, šviesą ir šešėlį, gyvybę ir sunaikinimą. Tai ne Dievas kaip Tėvas ar Ganytojas, o Dievas kaip visa ko šaltinis – net ir to, kas mums atrodo negera. … [Skaityti toliau…]

Kas yra Barbelo?

Barbelo – vardas, kuris neskamba Biblijoje, bet atsiranda seniausiuose gnostiniuose tekstuose kaip pirmoji iš Dievo kilusi šviesa. Ji yra pirmavaizdis, pirmoji emanacija, pirmasis atspindys. Kai Vienis, aukščiausias ir neapibrėžtas Dievas, nusprendžia pasirodyti ne sau, bet kitam, gimsta Barbelo. Tai nėra asmuo įprasta prasme, bet neišskiriama iš dieviškos vienovės. Ji nėra Dievas, bet nėra ir kūrinys. … [Skaityti toliau…]

Kas yra El Šadajus?

El Šadajus – vienas seniausių Dievo vardų, randamas Biblijoje. Tai hebrajiškas junginys: „El“ reiškia Dievas, o „Šadajus“ turi keletą aiškinimų. Tradiciškai jis verčiamas kaip Visagalis, bet giliau pažvelgus galima rasti ir kitų prasmių: maitintojas, kalnų Dievas, globėjas. Hebrajų kalboje šaknis „šad“ siejama ir su motinos krūtimi – todėl kai kurie tyrinėtojai sako, kad Šadajus kalba … [Skaityti toliau…]

Monadė – pirmapradė vienovė

Monadė – tai ne daiktas, ne asmuo, ne vardas. Tai vienovė prieš viską, pirmapradė, besąlyginė, be formos. Iš graikiško žodžio monas („vienas“) kilęs terminas reiškia pradą, iš kurio kyla visa, kas yra. Filosofijoje šis žodis įgavo ypatingą reikšmę, ypač neoplatonizme ir gnosticizme, kur jis nusako dievišką, nedalomą vienybę, egzistuojančią prieš pasaulį, prieš laiką ir net … [Skaityti toliau…]

Kas yra archetipas?

Archetipas – tai ne šiaip simbolis ar vaizdinys, tai pirmavaizdis, pirminė idėja, iš kurios kyla visos mūsų gyvenimo formos: mintys, troškimai, elgesys. Žodis kilęs iš graikų kalbos – archē („pradžia“) ir typos („įspaudas“, „forma“). Archetipai yra tarsi Dievo minčių atspindžiai, glūdintys giliai žmogaus sieloje. Jie neįrašyti knygose. Jie – įrašyti mūsų širdyse. Carl Gustav Jung … [Skaityti toliau…]

Kas yra Nous?

Graikiškai Nous yra žodis, kuris reiškia „protas“, tačiau ne paprasta žmogišką racionalumą, o dieviškąją sąmonę, pirminę mąstančiąją būtybę. Tai ne mintis, o mąstymo šaltinis. Ne pažinimas, o pažinimo šviesa. Antikinėje filosofijoje „Nous“ atsirado kaip viena svarbiausių sąvokų, apibūdinančių tai, kas yra tarp Dievo ir pasaulio – tarpinė tikrovė, kuri sujungia amžinybę su laiku, dvasinį su … [Skaityti toliau…]

Mano Jėzus

Mano Jėzus – tai ne knygoje parašytas personažas, ne tik Bažnyčios skelbiama tiesa, o gyvas, kasdienis lydintis asmuo, kurio buvimą jaučiu tyliausiose savo valandose. Kiekvienas žmogus, net jei to nesuvokia, turi savo santykį su Dievu – jis gali būti tylus, maištingas, artimas ar ilgesingas, bet jis yra. Ir kai sakau „Mano Jėzus“, neturiu omenyje vien … [Skaityti toliau…]

Jobo drama

Kai Antanas Maceina 1950 m. parašė „Jobo dramą“, jis kalbėjo ne tik apie biblijinį veikėją, bet ir apie žmogų tremtyje, žmogų karo sūkuryje, žmogų, stovintį Dievo akivaizdoje – bet negaunantį atsakymo. Tai vienas subtiliausių ir jautriausių Maceinos kūrinių, parašytas ne kaip sausas komentaras, o kaip teologinė poema, kurioje Jobas tampa visos žmonijos simboliu. Šis veikalas … [Skaityti toliau…]

Prasmė ir būtis

Vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu parašytas Antano Maceinos veikalas „Prasmė ir būtis“ yra tarsi subrendęs vaisius, kurio kiekvienas kąsnis prasideda klausimu – kodėl esu? ką tai reiškia? Ir kur link visa tai veda? Tai ne filosofinis traktatas griežta akademine prasme, bet veikiau dvasinis kelionės žemėlapis, sukurtas žmogaus, kuris daug matė, daug tylėjo ir dar daugiau mąstė. Šiame … [Skaityti toliau…]

Niekšybės paslaptis

1946 metais, vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, lietuvių filosofas ir teologas Antanas Maceina ištarė tai, ko daugelis nedrįso suformuluoti – kodėl, Dievui esant, pasaulyje vis dar tvyro tiek daug tamsos, skausmo ir smurto? Jo veikalas „Niekšybės paslaptis“ – tai ne pamokslas ir ne kaltinimas, o gili, egzistenciškai sunki, bet dvasiškai atverianti meditacija apie blogio prigimtį. … [Skaityti toliau…]

Žemaičių vyskupystė

Kai 1848 metais pasirodė Motiejaus Valančiaus dviejų tomų veikalas „Žemaičių vyskupystė“, tai nebuvo tik knyga apie dvasininkus ar bažnytines datas. Tai buvo tarsi tyli revoliucija – istorinis pasakojimas apie Žemaitiją, parašytas lietuvių kalba tuo metu, kai kalba ir tauta dar tik ieškojo savo balso. Valančius, Žemaičių vyskupas, parodė, kad galima ne tik melstis, bet ir … [Skaityti toliau…]