Lotynų kalba, kadaise buvusi didingosios Romos imperijos širdimi, šiandien gyvuoja tarsi šešėlyje – jos neskambina nei turgaus prekeiviai, nei vaikai kiemuose. Tačiau nepaisant to, ši „mirusi kalba“ vis dar gyva, ypač religijoje, moksle ir simbolikoje. Kaip tai įmanoma? Kur pradingo kalba, kurią kalbėjo imperatoriai, kariuomenė, rašytojai ir mąstytojai? Lotynų kalba kilo Latiumo regione – ten, … [Skaityti toliau…]
Kryžiuočių ordinas, oficialiai vadinamas Teutonų riterių ordinu (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum Hierosolymitanorum), buvo viduramžių krikščionių karinis vienuolių ordinas, įkurtas XII a. pabaigoje. Šis ordinas, sudarytas iš riterių, kunigų ir brolių, siekė ginti krikščionybę, dalyvauti kryžiaus žygiuose ir plėsti krikščionių įtaką pagoniškose teritorijose. Kryžiuočių ordinas ypač išgarsėjo savo veikla Baltijos regione, kur atliko svarbų … [Skaityti toliau…]
Dešimtinė – tai senas kaip Biblija paprotys, kai žmogus atiduoda vieną dešimtąją savo turto ar pajamų Viešpačiui. Tai ne šiaip mokestis ar labdara – dešimtinė visų pirma reiškė, kad žmogus pripažįsta Dievą kaip tikrąjį visko davėją. Duodamas dalį, jis iš tiesų liudijo: viskas mano – bet nė vienas dalykas nėra tik mano. Pirmą kartą apie … [Skaityti toliau…]
Kūno teologija – tai gili, plati ir novatoriška šv. Jono Pauliaus II teologinė mokykla, skirta žmogaus kūnui, lytiškumui, meilei ir santuokai. Ji kilo iš jo katechezių ciklo, sakyto 1979–1984 m., ir iki šiol laikoma vienu svarbiausių XX a. Katalikų Bažnyčios indėlių į žmogaus ir meilės sampratą. Tai ne teorija apie kūną, o būdas suprasti visą … [Skaityti toliau…]
Preliudija – tai žodis, kuris reiškia įžangą, pradžią, pasiruošimą kažkam svarbesniam, dažniausiai naudojamas muzikoje, literatūroje, teatre ar net gyvenimo situacijose. Tai, kas eina prieš, kad atvertų duris tam, kas dar tik prasidės. Žodis kilo iš lotynų kalbos: prae- („prieš“) + ludere („žaisti“). Pažodžiui – „pažaisti prieš pagrindinį veiksmą“. Muzikos istorijoje tai iš pradžių buvo improvizuota … [Skaityti toliau…]
„Orientalium Ecclesiarum“ – tai Vatikano II Susirinkimo dekretas apie Rytų Katalikų Bažnyčias, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d., drauge su dogmatine konstitucija Lumen Gentium ir dekretu apie ekumenizmą (Unitatis Redintegratio). Tai vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Bažnyčia iš naujo įvertino Rytų Katalikų tradicijų vertę, pripažindama jų savitumą, orumą ir teisėtą vietą visuotinės Bažnyčios gyvenime. Dekretą … [Skaityti toliau…]
Karališkoji funkcija (munus regale) – tai viena iš trijų pagrindinių Kristaus misijos pusių: pranašiškoji (mokymo), kunigiškoji (aukojimo) ir karališkoji (valdymo). Kiekvienas krikščionis per Krikštą ir Sutvirtinimą tampa šių trijų „funkcijų“ dalininku, ne tik simboliškai, bet ir iš tikrųjų – kviečiamas įgyvendinti jas savo gyvenime. Karališkoji funkcija nereiškia viešpatavimo jėga ar autoritetu – ji reiškia tarnystę, … [Skaityti toliau…]
Teologinis modernizmas – tai kryptis Katalikų Bažnyčios viduje, kilusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kuri siekė suderinti krikščioniškąją tikėjimo tradiciją su modernios epochos mąstymu: istorinės kritikos metodu, mokslo atradimais, filosofiniu racionalizmu ir individualizmo dvasia. Tai buvo mėginimas perinterpretuoti tikėjimo turinį, kad jis atitiktų šiuolaikinį žmogų. Modernistai teigė, kad Bažnyčia turi atsinaujinti iš vidaus, … [Skaityti toliau…]
Filosofinis reliatyvizmas – tai požiūris, kad tiesa, gėris, pažinimas ar vertybės nėra absoliučios ir visiems vienodai galiojančios, bet priklauso nuo konteksto: kultūros, epochos, individo, tikėjimo ar nuomonės. Kitaip tariant, nėra vienos objektyvios tiesos, o tai, kas laikoma tiesa ar teisinga, yra sąlygota. Ši laikysena senesnė nei gali pasirodyti. Jau sofistai senovės Graikijoje teigė, kad „žmogus … [Skaityti toliau…]
Poligenizmas – tai žodis, kilęs iš graikų kalbos: poly- reiškia „daug“, o genesis – „kilmė, pradėjimas, gimimas“. Terminas reiškia „kilmė iš daugelio“ arba „daugialypė kilmė“. Jis naudojamas kalbant apie teoriją, jog žmonių rasės ar tautos kilo iš kelių nepriklausomų protėvių, o ne iš vieno bendro protėvio. Poligenizmo idėja pasirodė ypač XIX amžiuje, kai kai kurie … [Skaityti toliau…]
„Bažnyčios Motina“ (Mater Ecclesiae) – tai trumpa, bet simboliškai svarbi kalba (allocutio), kurią popiežius Paulius VI pasakė 1964 m. lapkričio 21 d. Vatikano II Susirinkimo Tėvams, uždarant III susirinkimo sesiją. „Mater Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios Motina“. Šis titulas išreiškia, kad Marija ne tik Jėzaus Motina, bet ir visų tikinčiųjų motina, nes ji dalyvavo Kristaus išganymo darbe … [Skaityti toliau…]
„Paenitemini“ – tai apaštalinė konstitucija apie krikščionišką atgailą, paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1966 m. vasario 17 d. Ji buvo skirta atnaujinti ir peržiūrėti Bažnyčios mokymą bei praktiką dėl atgailos, ypač pasninko ir abstinencijos srityse, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo naują Bažnyčios santykio su pasauliu supratimą. Dokumentą paskelbė Paulius VI, vienas iš svarbiausių popiežių XX amžiuje, … [Skaityti toliau…]