Joelis (hebrajiškai יוֹאֵל – Yo’el, graikiškai Ἰωήλ – Ioēl, lotyniškai Joel, arabiškai يويل – Yuwil) – vienas iš vadinamųjų „mažųjų pranašų“ Senojo Testamento knygoje. Jo vardas reiškia „Viešpats yra Dievas“ (hebrajiškai „Jahvė yra Dievas“).
Apie Joelį beveik nieko nežinoma asmeniškai: jo tėvas vadinamas Petueliu, o jo knygos datos tiksliai nenustatytos – spėjama, kad jis galėjo gyventi apie VI–IV a. pr. Kr., kai žydų bendruomenė jau buvo sugrįžusi iš tremties. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Joelis galėjo veikti dar prieš tremtį, nes jo tekstuose minimos nelaimės, kurios galėjo įvykti bet kuriuo laikotarpiu.
Joelio pranašystės prasideda apokaliptiniu regėjimu – pasakojama apie baisią skėrių invaziją, kuri sunaikina visą derlių ir atneša didžiulį badą Izraeliui. Skėriai Joelio knygoje tampa Dievo teismo simboliu, bet pranašas kviečia tautą atgailauti, gręžtis į Viešpatį ir tikėtis atnaujinimo.
Svarbiausia Joelio žinia – ne tik apie bausmę, bet ir apie Dievo gailestingumą: Joelis skelbia, kad jei tauta sugrįš prie Dievo, Jis atsiųs atgaivą, o paskui „išlies savo dvasią ant kiekvieno žmogaus“. Ši vieta Joelio knygoje tapo itin reikšminga krikščionims – apaštalų Petro pamoksle Sekminių dieną cituojama būtent Joelio pranašystė apie Šventosios Dvasios išliejimą (plg. Joel 3,1–5).
Citatos:
– „Gręžkitės prie manęs visa širdimi, pasninku, verksmu ir rauda.“ (Joelio knyga 2,12)
– „Aš išliesiu savo Dvasią ant kiekvieno kūno.“ (Joelio knyga 3,1)
– „Kas šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.“ (Joelio knyga 3,5)
Joelis – vienas iš pranašų, kurie pabrėžė Dievo gailestingumą ir atgailos galią. Jo knyga tapo svarbia ne tik judaizme, bet ir krikščionių tradicijoje, kur Šventosios Dvasios pažadas laikomas išsipildžiusiu per Sekmines. Joelio žinia šiandien primena, kad net didžiausios nelaimės metu visada įmanoma nauja pradžia, jei širdis atvira Dievo kvietimui.
Įdomu tai, kad Joelio knygoje nėra aiškių nurodymų apie konkrečius ritualus ar šventyklos atstatymą, kas būdinga vėlesniems pranašams. Tai leidžia manyti, kad Joelis akcentavo vidinį atgailos procesą, o ne išorinę religinę tvarką. Jo kalba yra labai poetiška, pilna ryškių paveikslų, pavyzdžiui, saulės pavirtimas krauju ir mėnulio pavirtimas krauju, kurie yra ne tik apokalipsės ženklai, bet ir priminimas apie Senojo Testamento pranašystes, susijusias su didžiosiomis Viešpaties dienomis. Joelis pabrėžė, kad Dievo teismas ateis, bet kartu ir Jo gailestingumas bus didelis tiems, kurie nuoširdžiai atsigręš.