George’o Edwardo Moore’o paradoksas, išreikštas teiginiu „Lyja, bet aš netikiu, kad lyja“, yra vienas iš klasikinių analitinės filosofijos galvosūkių, nagrinėjančių žinojimo, tikėjimo ir tikrovės santykį. Šis paradoksas, pavadintas XX a. britų filosofo vardu, kelia klausimus apie tai, kaip žmogaus įsitikinimai gali prieštarauti akivaizdžiai tikrovei ir ar tokie prieštaringi teiginiai yra logiškai įmanomi. Moore’o paradoksas kyla … [Skaityti toliau…]
George Edwardas Moore’as (1873–1958) – vienas iškiliausių XX a. britų filosofų, analitinės filosofijos pionierius, Kembridžo universiteto dėstytojas, draugas ir bičiulis tokių mąstytojų kaip Bertrand Russell ar Ludwig Wittgenstein. Moore’o idėjos ir jo garsieji paradoksai iki šiol aptariami tiek filosofijos auditorijose, tiek memuose apie kalbą ir sąmonę. Moore’o (Mooro, Moore’o, Mūro) paradoksai Moore’o vardu vadinami keli … [Skaityti toliau…]
IV Toledo Susirinkimas, įvykęs 633 m. gruodžio 5–25 d. Toledo mieste, Vestgotų Ispanijoje, yra vienas svarbiausių bažnytinių susirinkimų ankstyvųjų viduramžių Europoje. Šis sinodas, sušauktas Vestgotų karaliaus Sisenando iniciatyva ir vadovaujamas žymaus teologo bei Sevilijos vyskupo Šv. Izidoriaus Seviliečio, turėjo ilgalaikę įtaką ne tik Ispanijos Bažnyčiai, bet ir visai krikščioniškajai tradicijai. Susirinkimas sprendė tiek religinius, tiek … [Skaityti toliau…]
Toledo Susirinkimai (Concilium Toletanum) – tai svarbių bažnytinių ir politinių susitikimų serija, vykusi VI–VIII amžiuje Toledėje, tuometinėje Vizigotų karalystės sostinėje, dabartinėje Ispanijoje. Šie susirinkimai buvo kertiniai taškai tiek Ispanijos religinei, tiek politinei raidai. Jų metu buvo sprendžiami tikėjimo, drausmės, švietimo, teisės ir net politinės valdžios klausimai. Kiek jų buvo? Pagrindinės temos Įdomiausi susirinkimai Susirinkimų palikimas … [Skaityti toliau…]
Dvasinė kelionė – tai giliai asmeniškas, dažnai gyvenimą keičiantis procesas, kuriame žmogus ieško prasmės, ryšio su savimi, kitais ar transcendencija. Tai nėra vien religinis ar mistinis reiškinys; dvasinė kelionė gali apimti filosofinius ieškojimus, savirefleksiją, gamtos patirtis ar net kūrybą. Ji lydi žmogų per klausimus apie gyvenimo tikslą, vertybes ir vietą pasaulyje. Dvasinė kelionė suprantama kaip vidinis … [Skaityti toliau…]
Transcendencija – tai žodis, kuris skamba tarsi iš akademinių filosofijos vadovėlių ar religinių traktatų, bet iš tikrųjų slepia labai žmogišką troškimą peržengti kasdienybės ribas ir patirti kažką, kas „už“ arba „virš“ įprasto pasaulio. Transcendencija (lot. transcendere – peržengti, pakilti virš) reiškia bet kokį viršijimą, peržengimą, kai kažkas ar kažkas yra „anapus“ įprastos patirties, laiko, erdvės … [Skaityti toliau…]
Asmeninis Dievas – tai sąvoka, kuri kviečia gilintis į žmogaus santykį su transcendencija, tikėjimu ir savimi. Galima kelti klausimus: ar asmeninis Dievas yra tas pats, kurį garbina religinės bendruomenės, ar tai mūsų pačių sukurtas atspindys, atitinkantis mūsų vidinius poreikius, vertybes ir pasaulėžiūrą? Ar toks Dievo suvokimas yra „normalus“? Norint atsakyti, verta panagrinėti šią temą iš … [Skaityti toliau…]
Santa Maria – pavadinimas, kuris skamba visame pasaulyje, nuo mažų kaimelių iki didelių miestų, ypač katalikiškose šalyse. Šis vardas, reiškiantis „Šventoji Marija“ lotynų kalba, yra glaudžiai susijęs su krikščionybe, ypač su Mergelės Marijos kultu. Jo kilmė, reikšmė ir paplitimas parodo religinę, kultūrinę ir kolonijinę istoriją, o įvairios istorijos ir citatos, susijusios su šiuo pavadinimu, atskleidžia … [Skaityti toliau…]
„Trijų Marijų“ pavadinimas Biblijos tyrinėtojams ir menininkams jau daugybę šimtmečių kelia ir susižavėjimą, ir klausimus. Šis vardas apima ne tik tris moteris, kurios stovėjo prie Jėzaus kryžiaus ir anksti rytą atėjo prie Jo kapo, bet ir visą tradiciją, kuri išaugino unikalią moterų drąsos, ištikimybės ir tikėjimo ikonografiją. Naujajame Testamente Jėzaus mirties ir prisikėlimo istorijose minimos … [Skaityti toliau…]
Emausas – vardas, kurį galima išgirsti ne tik bažnyčiose ar teologinėse diskusijose, bet ir literatūroje, netgi šiuolaikinėje dvasinėje praktikoje. Nors šiandien apie tikslų Emauso miestelio buvimo tašką archeologai dar diskutuoja, pats vardas ir susijęs pasakojimas tapo amžinu vilties, ieškojimo ir netikėto susitikimo simboliu. Emausas minimas Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Luką. Tai miestelis, buvęs apie 60 … [Skaityti toliau…]
Delfai (graikiškai Δελφοί, Delfoi) – tai senovinis miestas centrinėje Graikijoje, garsėjęs kaip vienas švenčiausių viso heleniško pasaulio taškų. Jis įsikūręs Parnaso kalno papėdėje, žvelgdamas į Kastalijos šaltinį ir Templio slėnį. Senovės graikai tikėjo, kad tai – pasaulio centras, kur susikerta dangaus ir žemės linijos, o iš žemės gelmių veržiasi dieviškoji išmintis. Pasak mito, pats dievas … [Skaityti toliau…]
Ašos dėsnis yra vienas kertinių Zoroastrizmo mokymo principų, kuriuo remiasi visa Zaratustros pasaulėžiūra. Žodis Aša (avestiškai Aša Vahišta, „Geriausioji Tiesa“) reiškia ne tik moralinę tiesą, bet ir visatos tvarką, dvasinę darną bei teisų gyvenimo būdą. Tai dieviškoji tvarka, kuria grindžiama visa kūrinija, ir kartu moralinis kelias, kuriuo žmogus turi eiti, kad gyventų pagal Ahura Mazdos … [Skaityti toliau…]