Archetipas – tai ne šiaip simbolis ar vaizdinys, tai pirmavaizdis, pirminė idėja, iš kurios kyla visos mūsų gyvenimo formos: mintys, troškimai, elgesys. Žodis kilęs iš graikų kalbos – archē („pradžia“) ir typos („įspaudas“, „forma“). Archetipai yra tarsi Dievo minčių atspindžiai, glūdintys giliai žmogaus sieloje. Jie neįrašyti knygose. Jie – įrašyti mūsų širdyse. Carl Gustav Jung … [Skaityti toliau…]
Graikiškai Nous yra žodis, kuris reiškia „protas“, tačiau ne paprasta žmogišką racionalumą, o dieviškąją sąmonę, pirminę mąstančiąją būtybę. Tai ne mintis, o mąstymo šaltinis. Ne pažinimas, o pažinimo šviesa. Antikinėje filosofijoje „Nous“ atsirado kaip viena svarbiausių sąvokų, apibūdinančių tai, kas yra tarp Dievo ir pasaulio – tarpinė tikrovė, kuri sujungia amžinybę su laiku, dvasinį su … [Skaityti toliau…]
Mano Jėzus – tai ne knygoje parašytas personažas, ne tik Bažnyčios skelbiama tiesa, o gyvas, kasdienis lydintis asmuo, kurio buvimą jaučiu tyliausiose savo valandose. Kiekvienas žmogus, net jei to nesuvokia, turi savo santykį su Dievu – jis gali būti tylus, maištingas, artimas ar ilgesingas, bet jis yra. Ir kai sakau „Mano Jėzus“, neturiu omenyje vien … [Skaityti toliau…]
Kai Antanas Maceina 1950 m. parašė „Jobo dramą“, jis kalbėjo ne tik apie biblijinį veikėją, bet ir apie žmogų tremtyje, žmogų karo sūkuryje, žmogų, stovintį Dievo akivaizdoje – bet negaunantį atsakymo. Tai vienas subtiliausių ir jautriausių Maceinos kūrinių, parašytas ne kaip sausas komentaras, o kaip teologinė poema, kurioje Jobas tampa visos žmonijos simboliu. Šis veikalas … [Skaityti toliau…]
Vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu parašytas Antano Maceinos veikalas „Prasmė ir būtis“ yra tarsi subrendęs vaisius, kurio kiekvienas kąsnis prasideda klausimu – kodėl esu? ką tai reiškia? Ir kur link visa tai veda? Tai ne filosofinis traktatas griežta akademine prasme, bet veikiau dvasinis kelionės žemėlapis, sukurtas žmogaus, kuris daug matė, daug tylėjo ir dar daugiau mąstė. Šiame … [Skaityti toliau…]
1946 metais, vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, lietuvių filosofas ir teologas Antanas Maceina ištarė tai, ko daugelis nedrįso suformuluoti – kodėl, Dievui esant, pasaulyje vis dar tvyro tiek daug tamsos, skausmo ir smurto? Jo veikalas „Niekšybės paslaptis“ – tai ne pamokslas ir ne kaltinimas, o gili, egzistenciškai sunki, bet dvasiškai atverianti meditacija apie blogio prigimtį. … [Skaityti toliau…]
Kai 1848 metais pasirodė Motiejaus Valančiaus dviejų tomų veikalas „Žemaičių vyskupystė“, tai nebuvo tik knyga apie dvasininkus ar bažnytines datas. Tai buvo tarsi tyli revoliucija – istorinis pasakojimas apie Žemaitiją, parašytas lietuvių kalba tuo metu, kai kalba ir tauta dar tik ieškojo savo balso. Valančius, Žemaičių vyskupas, parodė, kad galima ne tik melstis, bet ir … [Skaityti toliau…]
Tomo Akviniečio veikalas, originaliai pavadintas „Summa Contra Gentiles“, anglų kalboje vadinamas „Summa Against the Gentiles“, o lietuviškai – „Veikalas prieš pagonis“. Šis monumentalus darbas, parašytas XIII a., apie 1259–1265 m., yra vienas reikšmingiausių viduramžių teologijos ir filosofijos tekstų. Autorius – šventasis Tomas Akvinietis, dominikonų vienuolis, filosofas ir teologas, kurio mintys formavo Vakarų krikščionybės intelektualinę tradiciją. … [Skaityti toliau…]
Kai 1530-ieji baigėsi su nesėkminga Augsburgo išpažintimi (nesėkminga Augsburgo išpažintis (1530 m.) – tai protestantų tikėjimo santrauka, kuri buvo pateikta imperatoriui Karoliui V siekiant taikaus susitarimo su katalikų bažnyčia, tačiau buvo atmesta, taip dar labiau pagilinant religinį skilimą Šventojoje Romos imperijoje.), protestantiškos Vokietijos žemės buvo vis labiau spaudžiamos katalikiškos Šventosios Romos imperijos. Skirtingos protestantų srovės … [Skaityti toliau…]
Marburgo straipsniai (vok. Marburger Artikel) yra 15 teologinių punktų, suformuluotų 1529 m. spalio 1–4 d. per Marburgo kolokviumą, kuriame Martynas Liuteris, Ulrichas Cvinglis, Martinas Buceris ir kiti reformatoriai diskutavo dėl protestantų doktrinų. Straipsniai buvo parengti siekiant rasti bendrą pagrindą tarp liuteronų ir šveicarų reformatorių, tačiau Eucharistijos klausimas liko neišspręstas. Žemiau pateikiami visi 15 straipsnių su … [Skaityti toliau…]
Martinas Buceris (Martin Bucer, kartais rašomas Butzer) buvo vienas svarbiausių XVI a. Reformacijos veikėjų, žinomas kaip Strasbūro reformatorius ir diplomatiškas tarpininkas, siekęs sutaikyti skirtingas protestantizmo sroves. Jo darbai Strasbūre, teologiniai raštai ir pastangos suvienyti Martyno Liuterio bei Ulricho Cvinglio šalininkus padarė jį reikšminga figūra formuojant protestantizmo raidą Europoje. Martinas Buceris gimė 1491 m. lapkričio 11 … [Skaityti toliau…]
Vormso seimas (vok. Reichstag zu Worms) – 1521 m. sausio 28 d. – gegužės 25 d. Vormse (dabartinė Vokietija) vykęs Šventosios Romos imperijos susirinkimas, kuriame imperatorius Karolis V ir imperijos kunigaikščiai sprendė politinius, religinius ir administracinius klausimus. Šis seimas ypač išgarsėjo dėl Martyno Liuterio pasirodymo ir jo reformacinių idėjų pasmerkimo, todėl laikomas vienu svarbiausių Reformacijos … [Skaityti toliau…]