Marburgo disputas (Marburgo kolokviumas) buvo viešas teologinis debatų forumas, surengtas 1529 m. spalio 1–4 d. Marburgo pilyje, Heseno žemėje, Vokietijoje. Jo tikslas buvo suvienyti dvi pagrindines Reformacijos sroves – Martyno Liuterio vadovaujamą liuteronų judėjimą Vokietijoje ir Huldrycho Cvinglio vadovaujamą reformatų judėjimą Šveicarijoje. Disputą organizavo Heseno landgrafas Pilypas I, kuris siekė politinio ir karinio protestantų aljanso … [Skaityti toliau…]
Anarchosindikalizmas – tai politinis-socialinis judėjimas, jungiantis anarchizmo idėjas su darbininkų profesinių sąjungų (sindikatų) veikla. Esmė paprasta, bet radikali: darbininkai turi patys valdyti fabrikus, miestus ir visą ekonomiką, o ne pasikliauti vyriausybėmis ar partijomis. Tai ne tik kova už geresnį atlyginimą – tai kova už visai kitokią visuomenę, kurioje nelieka nei bosų, nei politikų, nei valstybės … [Skaityti toliau…]
Kantonai – tai laikini, dažnai savavališki vietiniai politiniai darinių dariniai, dažniausiai atsiradę revoliucijų ar pilietinių neramumų metu. Jie dažniausiai reiškėsi kaip vietinės valdžios atskilimas nuo centrinės valdžios, kai tam tikras miestas ar regionas paskelbdavo, jog pats valdys save pagal savus principus. Tai buvo maišto forma, kurioje telkėsi revoliucinės idėjos – laisvė, lygybė, tiesioginė liaudies valdžia. … [Skaityti toliau…]
Oras nuo seniausių laikų buvo laikomas ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu elementu – jungtimi tarp žemės ir dangaus, kūno ir sielos, žmogaus ir dievybės. Visose didžiosiose religijose jis simbolizuoja gyvybę, kvėpavimą, dvasinį buvimą, o dažnai ir patį Dievo veikimą pasaulyje. Jau Filonas Aleksandrietis veikale „De Opificio Mundi“ („Apie pasaulio sukūrimą“, skyriai 28–30) aiškino, kad … [Skaityti toliau…]
Vandalų persekiojimai Afrikoje – tai vienas skaudžiausių ankstyvųjų krikščionybės epizodų, vykęs V a. viduryje, kai germanų vandalų karalystė valdė Šiaurės Afriką. Ši gentis, atėjusi iš Ispanijos ir įsikūrusi Kartaginos regione 429–439 m., buvo priėmusi arianizmo formą – mokymą, neigusią Kristaus dieviškumą. Jų valdovas Genserichas, o vėliau jo sūnus Hunerichas, laikė katalikus pavojingu priešu tiek teologiškai, … [Skaityti toliau…]
Žodis „ortodoksija“ šiandien dažnai siejamas su Rytų krikščionybe – vadinamąja Stačiatikių Bažnyčia. Tačiau šio termino reikšmė ir istorinė kelionė – gerokai platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo senovės Graikijos filosofų iki viduramžių teologų ir šiuolaikinių konfesinių skirtumų, ortodoksija išliko vienu iš svarbiausių religinių ir kultūrinių sąvokų. Žodis ortodoksija kilęs iš graikų kalbos: Vadinasi, ortodoksija … [Skaityti toliau…]
I amžiaus Palestina – tai pasaulis, kurio visuomeninė ir teisinė struktūra buvo giliai patriarchalinė. Moterys gyveno griežtai apibrėžtame vaidmenų lauke, kur svarbiausias jų tikslas buvo šeima, vaikai ir klusnumas vyro autoritetui. Viešoji erdvė, švietimas, religija, politika – visa tai buvo laikoma vyrų domenu. Būtent šiame kontekste pasirodo Jėzus iš Nazareto, ir tai, kaip jis elgėsi … [Skaityti toliau…]
Omfalos hipotezė (angl. Omphalos hypothesis) – tai XIX a. viduryje suformuluota idėja, bandanti suderinti krikščioniškąją pasaulio sukūrimo sampratą su geologiniais ir astronominiais įrodymais, rodančiais, kad pasaulis yra labai senas. Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio omphalos – „bambagyslė“ arba „pasaulio centras“. Biblinėje tradicijoje omfalas buvo laikomas simboline pasaulio ašimi – pavyzdžiui, Delfų šventykloje stovėjo „omfalos akmuo“. … [Skaityti toliau…]
Kopimizmas (angl. Copyism arba Missionary Church of Kopimism) – tai šiuolaikinis filosofinis ir religinis judėjimas, kilęs Švedijoje 2010 metais. Jo pagrindinė idėja – informacijos dalijimasis, kopijavimas ir platinimas yra šventas veiksmas, o informacija turi būti laisvai prieinama visiems. Kopimizmas kilo kaip atsakas į griežtėjančius autorių teisių įstatymus ir skaitmeninės informacijos kontrolę, siekdamas iš naujo apibrėžti, … [Skaityti toliau…]
Bogomilai buvo viduramžių dualistinė krikščionių sekta, klestėjusi Balkanuose, ypač Bulgarijoje, tarp X ir XV a. Šis gnosticizmo bruožų turintis judėjimas, dažnai laikomas eretiniu, išsiskyrė savo mokymu apie pasaulio dualizmą, pasipriešinimu Bažnyčios hierarchijai ir socialine kritika. Žemiau pateikiama apžvalga apie Bogomilų kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius ir citatas, atspindinčias jų idėjas. Bogomilai atsirado X a. viduryje … [Skaityti toliau…]
Quietizmas (kvietizmas) yra XVII a. krikščioniškosios mistikos srovė, pabrėžusi visišką pasyvumą ir atsidavimą Dievo valiai, atsisakant aktyvių pastangų dvasiniame gyvenime. Šis judėjimas, dažnai siejamas su katalikybe, tačiau turėjęs įtakos ir kitoms krikščionių tradicijoms, sukėlė prieštaringų reakcijų dėl savo radikalių idėjų apie maldą, valią ir išganymą. Žemiau pateikiama apžvalga apie quietizmo kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius … [Skaityti toliau…]
Mariavitai yra religinis judėjimas (mariaviatizmas), kilęs Lenkijoje XIX a. pabaigoje, siekęs reformuoti katalikų tikėjimą, pabrėždamas Mergelės Marijos garbinimą ir dvasinį atsinaujinimą. Šis judėjimas išsiskiria savo unikalia teologija, dvasine praktika ir sudėtinga istorija, kurią lydėjo konfliktai su Romos katalikų Bažnyčia. Mariavitų judėjimas užgimė 1893 m. Lenkijoje, Plocko mieste, kai vienuolė Felicija Kozłowska, vėliau vadinama „Mateczka“ (Mažąja … [Skaityti toliau…]