Dīgha Nikāya (pali kalba – „Ilgųjų pamokymų rinkinys“) yra vienas iš svarbiausių budizmo šventraščio dalių, priklausantis Suttapitakai – „Pamokymų krepšiui“ iš Trijų krepšių kanono (Tipiṭakos). Ši knyga laikoma vienu iš seniausių ir visapusiškiausių šaltinių, perteikiančių tiek Budos Gautamos mokymus, tiek ankstyvosios sanghos – vienuolių bendruomenės – gyvenimo ir mąstymo atmosferą.
Rinkinys sudarytas iš 34 suttų – ilgų pokalbių, kuriuose Buda aiškina dvasinio kelio esmę, kalba su valdovais, išminčiais, asketais, skeptikais ir mokiniais. Pats pavadinimas Dīgha Nikāya pažodžiui reiškia „Ilgųjų kalbų rinkinys“, nes kiekviena sutta čia išplėtota, su filosofiniais paaiškinimais ir moraliniais pavyzdžiais.
Šie tekstai buvo perduodami žodine tradicija maždaug penkis šimtmečius po Budos mirties, o pali kalba užrašyti apie I a. pr. Kr. Šri Lankoje. Dīgha Nikāya sudaro maždaug tris tomus ir užima apie 600 puslapių vertime į anglų kalbą, todėl tai vienas iš didžiausių budistinės literatūros rinkinių.
Struktūra
Knyga tradiciškai suskirstyta į tris dalis (vaggas), kurios apima visą Budos mokymo spektrą:
- Sīlakkhandha Vagga – „Dorybių skyrius“. Jame pateikiamos suttos apie moralinę drausmę, teisingą elgesį ir savitvardą. Buda čia aiškina, kaip teisingas gyvenimo būdas yra pamatas meditacijai ir išminties gimimui.
- Mahā Vagga – „Didysis skyrius“. Tai gilesni mokymai apie meditaciją, sąmonės išlaisvinimą ir pasaulio prigimtį. Ši dalis apima ir garsiuosius kosmologinius pasakojimus apie visatos ciklus bei sąmonės raidos pakopas.
- Pāthika Vagga – „Pāthikos skyrius“. Šioje dalyje randame pasakojimų apie Budos pokalbius su skeptikais, pranašystes apie dvasinio nuosmukio laikus ir apokaliptinius vizionus apie pasaulio pabaigą.
Svarbiausios suttos
Tarp 34 tekstų išsiskiria kelios, tapusios viso budizmo pagrindu:
– Brahmajāla Sutta – „Tinklas dievų“: apžvelgia 62 klaidingus filosofinius požiūrius, kuriais remiasi pasaulio spekuliacijos.
– Sāmaññaphala Sutta – „Vienuoliško gyvenimo vaisiai“: Buda paaiškina karaliui Adžatašatru, kokią dvasinę naudą teikia asketiškas gyvenimas.
– Mahāparinibbāna Sutta – „Didysis išnykimas“: pasakoja apie Budos paskutines dienas, mirtį (parinirvaną) ir mokinių reakciją.
– Mahāsudassana Sutta – „Didysis karalius Sudassana“: alegorinis pasakojimas apie valdovo tuštybės pergalėjimą ir vidinės ramybės atradimą.
Dīgha Nikāya išsiskiria dialogine forma – dauguma suttų pateikiamos kaip pokalbiai, kuriuose Buda kalbasi su įvairių pasaulėžiūrų žmonėmis. Tekstai nagrinėja moralės, sąmonės, meditacijos, mirties, atgimimo, laimės ir išsilaisvinimo temas. Juose aiškiai matyti Budos metodas – ne primesti dogmą, o pažadinti mąstymą, skatinti tiesioginį patyrimą.
Šis rinkinys ypač svarbus tuo, kad jame aiškiai matyti skirtumas tarp dvasinės esmės ir tuščių ritualų. Buda pabrėžia, jog tikras kelias – tai vidinė disciplina, budrumas, gailestingumas ir išmintis, o ne išorinės apeigos.
Dīgha Nikāya ilgainiui tapo pagrindiniu tekstu Theravados (Pietų budizmo) tradicijoje. Šiandien ji skaitoma ir studijuojama Šri Lankoje, Mianmare, Tailande ir Kambodžoje. Rytų Azijoje jos mintys turėjo įtakos Mahajanos sūtrų formavimuisi, o Vakarų tyrinėtojai vertina ją kaip istorinį Budos mąstymo atspindį.
Ištraukos
- „Visos būtybės, kurios gimsta, turi mirti; viskas, kas sujungta, išsiskirs; viskas, kas atsiranda, pasikeis. Toks yra gamtos dėsnis.“ (DN 16, Mahāparinibbāna Sutta)
- „Kaip žiedai džiūsta vėjyje, taip ir žmogaus gyvenimas trumpas, trapus ir priklausomas nuo sąlygų.“ (DN 16)
- „Išmintingasis nesiskundžia tuo, kas laikina, nes jis mato, kad visa, kas kyla, vėl išnyksta.“ (DN 22, Mahāsatipaṭṭhāna Sutta)
- „Tas, kuris laimi save, yra didesnis už tą, kuris laimi tūkstančius mūšių.“ (DN 33, Saṅgīti Sutta)
- „Nėra ugnies, kuri prilygtų geismui, nėra grandinės, stipresnės už prisirišimą, nėra didesnio priešų nei savas pyktis.“ (DN 21, Sakkapañha Sutta)
- „Kaip upė, nors ir srauni, niekada negrįžta atgal, taip ir išmintingasis nesigręžia į praeitį.“ (DN 9, Poṭṭhapāda Sutta)
- „Kiekvienas žmogus yra savo paties kelio kūrėjas; niekas kitas jo neišgelbės, jei jis pats nesikels iš tamsos.“ (DN 2, Sāmaññaphala Sutta)
- „Kai protas nurimsta, atsiranda aiškumas, o aiškume gimsta gailestingumas.“ (DN 12, Lohicca Sutta)
- „Tyla yra tikrasis išminties vaisius – tas, kuris tyli ne iš baimės, o iš supratimo, rado kelią.“ (DN 32, Āṭānāṭiya Sutta)
- „Kaip lotoso žiedas iškyla iš purvo ir lieka nesuterštas, taip ir teisuolis gyvena tarp nuodėmingųjų, bet pats nesusitepa.“ (DN 19, Mahāgovinda Sutta)
- „Ne žodžiai daro žmogų teisiu, o širdis, kuri nesukčiaudama ieško tiesos.“ (DN 31, Sigālovāda Sutta)
- „Pasaulis aklas, bet tas, kuris regi priežastį ir pasekmę, mato toliau nei karaliai ir išminčiai.“ (DN 15, Mahānidāna Sutta)
- „Nepasitikėk nei malonumu, nei skausmu – abu yra laikini šešėliai, kurie praeina kaip debesys virš kalnų.“ (DN 22)
- „Laimė nekyla iš turėjimo, o iš to, kad nebelieka ko turėti.“ (DN 2)
- „Kai išnyksta noras būti kuo nors, tada prasideda tikroji laisvė.“ (DN 9)
- „Kiekvienas, kuris mato pasaulį kaip svajonę, pabunda iš jo kančių.“ (DN 17, Mahāsudassana Sutta)
- „Neapykanta niekada nesunaikina neapykantos; tik meilė gali ją numalšinti – tai amžinas dėsnis.“ (DN 13, Tevijja Sutta)
- „Mąstyk ne apie tai, ką pasaulis tau skolingas, o apie tai, ką tu skolingas visoms būtybėms.“ (DN 31)
- „Kai širdis tyra, pasaulis tampa veidrodžiu, atspindinčiu džiaugsmą.“ (DN 22)
- „Mirtis nėra pabaiga – tai tik durys, pro kurias pereina tas, kuris jau išmoko paleisti.“ (DN 16)