Gadas – vienas karingiausių ir kartu vienas laimingiausių Biblijos patriarchų: jo palaiminimai pilni kovos, bet ir pergalės. Originali hebrajiška forma: גָּד (Gāḏ). Žydai jį skaito Gad. Vardas reiškia „laimė“ arba „sėkmė“ – Lėja tarė: „Atėjo laimė!“ (Pr 30,11).
Biografija ir pagrindiniai įvykiai
- Gimimas
Septintasis Jokūbo sūnus, pirmasis iš Lėjos tarnaitės Zilpos (Pr 30,9–11). Lėja džiaugėsi: „Laimė atėjo!“ - Juozapo istorija (Pr 37; 49)
Gadas buvo vienas aktyviausių norinčių nužudyti Juozapą – kartu su Simeonu ir Danu. - Jokūbo palaiminimas (Pr 49,19)
Trumpas, bet labai dinamiškas:
„Gadas – užpultas būrys jį užpuls,
bet jis užpuls jiems iš paskos.“
(Žaidimas žodžiais: hebr. גָּד גְּדוּד יְגוּדֶנּוּ וְהוּא יָגֻד עָקֵב – „Gadas – gauja – gauja jį puls, bet jis puls į kulnus.“) - Mozės palaiminimas (Įst 33,20–21)
Mozė apie Gadą:
„Palaimintas tas, kuris išplečia Gado ribas!
Jis tupi kaip liūtas,
plėšia ranką ir galvą.
Jis pasirinko geriausią dalį,
ten vado dalis jam skirta.“
Gado giminė pasirinko Užjordanę – derlingą, bet pavojingą žemę, ir tapo Izraelio „pasienio sargybiniais“. - Teritorija ir likimas
Gado giminė gavo rytinę Užjordanę (dabartinė Jordanija) – turtingą, bet nuolat puldinėjamą. Jie tapo garsiais kariais: „Gado vyrai – liūtai veidais“ (1 Met 12,8). Vėliau giminė išnyko arba susiliejo su kitomis.
Citatos
- Jokūbo palaiminimas:
„Gadas – užpultas būrys jį užpuls, bet jis užpuls jiems iš paskos“ (Pr 49,19). - Mozės palaiminimas:
„Palaimintas tas, kuris išplečia Gado ribas! Jis tupi kaip liūtas“ (Įst 33,20). - „Dvylikos patriarchų testamentai“ (Gado testamentas):
Gadas atgailauja dėl neapykantos Juozapui: „Neapykanta valgo žmogų iš vidaus.“ Moko susitaikymo ir atleidimo.
Gadas kitose religijose
- Judaizmas: Gado giminė – kariai ir piemenys. Talmude jie vadinami „liūtais“ ir „pirmieji į mūšį“.
- Krikščionybė: Simbolizuoja persekiojamą, bet nugalintį tikėjimą – „užpultas, bet puls iš paskos“.
- Islamas: Minimui kaip Jād (جاد), vienas iš Yāqub sūnų, bet be detalių.
Kiti Biblijos „Gadai“
| Gadas | Biblijos vieta | Kas jis toks? | Kuo skiriasi? |
|---|---|---|---|
| Gadas (patriarchas) | Pr 30–49 | Jokūbo ir Zilpos sūnus, giminės pradininkas | Pagrindinis veikėjas, „užpuls iš paskos“ |
| Gado žemė | Joz 13 | Gado giminės teritorija Užjordane | Ne žmogus, o vietovardis |
| Gadas (pranašas) | 1 Sam 22,5; 2 Sam 24 | Dovydo laikų pranašas | Visiškai kitas žmogus, gyvenęs po 800 metų |
Tik patriarchas Gadas yra tas, apie kurį kalbama giminių ir palaiminimų kontekste.
Gadas – Biblijos „karių patriarchas“: užpultas, bet visada atsako, plėšrus kaip liūtas, bet laimingas kaip „sėkmės sūnus“. Jo giminė pasirinko pavojingą, bet turtingą žemę ir tapo Izraelio „pasienio liūtais“. Jokūbas jį palaimino kaip užpuoliką, kuris visada puls iš paskos, Mozė – kaip tą, kuris „plėšia ranką ir galvą“. Todėl Gadas lieka persekiojamos, bet nugalėjusios Bažnyčios simboliu – „užpultas būrys jį puls, bet jis puls jiems į kulnus“.
Kitas mažai žinomas faktas yra susijęs su Gado giminės fizine jėga. Metraščių knygoje rašoma, kad jų kariai buvo tarsi liūtai, o jų veidai priminė įsiutusius žvėris. Tai rodo, kad Gado palaiminimas nebuvo vien teorinis, jis tapo realia gyvenimo būdo dalimi. Gado vyrai buvo žinomi kaip itin greiti bėgikai, galintys įveikti kalnus. Nors Gadas dalyvavo sąmoksle prieš Juozapą, vėliau jo palikuonys tapo ištikimais tautos gynėjais, kurie niekada nepalikdavo savo brolių bėdoje. Jų istorija moko, kad net ir iš klaidų galima išaugti į tvirtą, patikimą ir drąsią bendruomenę, kuri saugo kitus.