Visuddhimagga (pali kalba: „Tyrumo kelias“) nėra šiaip knyga – tai penktojo amžiaus „visas budizmas vienoje vietoje“. Ją parašė vienuolis Buddhaghosa apie 430 m. po Kr. Šri Lankos Mahāvihāros vienuolyne Anuradhapuroje – pagrindiniame to meto Theravados centre. Lietuviškai dažniausiai vadinama tiesiog Tyrumo keliu.
Buddhaghosa, kurio vardas reiškia „Budos balsas“, buvo brahmanas iš šiaurės Indijos (gal net Bodh Gajos apylinkių). Atsivertė į budizmą, atvyko į Šri Lanką mokytis grynosios Theravados ir gavo užduotį, kuri pakeitė budizmo istoriją: perkelti visus senovinius Mahāvihāros komentarus iš nykstančios singalų kalbos į tarptautinę pali kalbą. Jis tai padarė – ir dar pridėjo savo šedevrą.
Knyga turi 23 skyrius ir padalinta griežtai pagal tris budizmo mokymus:
Sīla – dorovė
Čia išsamiai aptariama, kaip gyventi švariai: 227 Pātimokkhos taisyklės, keturios tyrumo rūšys, kasdienė vienuolio rutina. Buddhaghosa pabrėžia: be dorovės meditacija – kaip namas ant pelkės.
Samādhi – susikaupimas
Čia visas klasikinis 40 meditacijos objektų sąrašas – sistema, kuri vėliau tapo pagrindu visoms Theravados meditacijos tradicijoms:
- 10 kasinų (žemės, vandens, ugnies, oro diskai, spalvos…),
- 10 nemalonių objektų (pūvantys lavonai įvairiose stadijose – kad nuslopintum geismą),
- 10 atsiminimų (pavyzdžiui, Budos atsiminimas),
- 4 brahmavihāros (meilė, gailestis, džiaugsmas, lygiavertiškumas),
- nematerialios būsenos ir t. t.
Kiekvienam objektui – detalios instrukcijos, kaip pasiekti pirmąją jhāną, antrąją… iki ketvirtosios, ir kaip įveikti visus įmanomus sunkumus bei kliūtis.
Paññā – išmintis
Didžiausia ir gražiausia dalis. Čia išdėstyta visa Abhidhammos sistema: penkios khandhos, dvylika priklausomo kilimo grandžių, keturios tauriosios tiesos, vipassanā stadijos – nuo „žinojimo, kas yra žinojimas“, iki visiško nirvanos pasiekimo. Paskutinės skyriaus eilutės aprašo, kaip arahantas išeina iš paskutinės meditacijos ir tiesiog žino: daugiau nieko nebereikia.
Visuddhimagga tapo pagrindiniu meditacijos vadovėliu visose Theravados šalyse. Net šiandien:
- Mianmare ja remiasi visa Mahasi Sayadaw vipassanos technika,
- Tailande – Ajahno Chah ir visa miško tradicija,
- Šri Lankoje – vipassanos centrai,
- Vakaruose – visi rimtesni mindfulness ir įžvalgos mokytojai anksčiau ar vėliau atsiremia į ją.
Pasak tradicijos, prieš pradėdamas rašyti Buddhaghosa sudegino visus senovinius singalų komentarus – kad niekas nesakytų, jog jis tik vertėjas. (Šiuolaikiniai mokslininkai tuo šiek tiek abejoja.) Knyga prasideda kukliu teiginiu: „Aš nepretenduoju į naujumą – tik surinkau tai, ką sakė senieji.“ O baigiasi tipišku penktojo amžiaus pažadu: „Kas perskaitys šį veikalą su tikėjimu, tas atgims danguje arba pasieks nirvaną.“
227 bhikkhu Pātimokkhos taisyklės (Theravados tradicija)
1. 4 Pārajika („nugalėjimas“ – pašalinimas visam gyvenimui)
- Lytiniai santykiai (bet kokia forma)
- Vagystė (vertė didesnė nei 5 masakos – apie 20 g aukso)
- Tyčinis žmogaus nužudymas arba padėjimas nusižudyti
- Melagingas teigimas apie antgamtines galias ar pasiektas dhammas
2. 13 Saṅghādisesa (reikia Sanghos posėdžio ir atgailos)
5–17. Įvairūs seksualiniai nusižengimai (nuo prisilietimo su geismu iki tarpininkavimo) 18. Pastato statymas sau be Sanghos leidimo 19. Melagingas kaltinimas kito vienuolio pārājika 20. Schizmos kėlimas Sanghoje 21–23. Nepaklusimas ir Sanghos įžeidimas 24–30. Įvairūs bendruomenės gyvenimo pažeidimai
3. 2 Aniyata („neapibrėžti“ – bausmė priklauso nuo aplinkybių)
31–32. Vienuolis sėdi vienas su moterimi uždarame kambaryje arba atvirame, bet įtartinoje vietoje
4. 30 Nissaggiya Pācittiya (reikia atiduoti daiktą ir prisipažinti)
33–62. Papildomų drabužių, dubenų, kilimų, vilnos, pinigų laikymas ilgiau nei leistina, prekyba, prašymas brangių daiktų ir t. t.
5. 92 Pācittiya (paprasti nusižengimai – tik prisipažinimas)
63–154. Melavimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, maisto kaupimas, valgymas netinkamu laiku, alkoholis, gyvūnų žalojimas, bildukų žiūrėjimas, vėlyvas grįžimas į vienuolyną, moterų mokymas daugiau nei 5–6 žodžių be liudininko, gulėjimas toje pačioje patalpoje su pasauliečiu ilgiau nei 3 naktis ir šimtai smulkių elgesio taisyklių.
6. 4 Paṭidesanīya (reikia prisipažinti ir gauti leidimą)
155–158. Priimti maistą iš vienuolės (ne giminaitės), nepaprastu laiku iš pasauliečių, iš karto po to, kai kiti vienuoliai atsisakė, arba iš tos pačios šeimos daugiau nei vieną kartą per dieną be pakvietimo.
7. 75 Sekhiya („mokymosi taisyklės“ – mandagumas ir etiketas)
159–233. Kaip teisingai rengtis, vaikščioti, sėdėti, valgyti, kalbėti, eiti į kaimą, priimti maistą, laikyti dubenį, čiaudėti, kosėti ir t. t. (pvz.: „Nevalgysiu triukšmaudamas“, „Nevalgysiu išsižiojęs iki ausų“, „Nevalgysiu kišdamas visą ranką į dubenį“).
8. 7 Adhikaraṇasamatha (konfliktų sprendimo būdai)
234–240. Septyni oficialūs būdai, kaip Sangha sprendžia ginčus (akivaizdus sprendimas, daugumos balsavimas, proto būsenos nustatymas ir kt.).
40 samathos (susikaupimo) meditacijos objektų sąrašas
Štai visas 40 samathos objektų sąrašas su trumpu paaiškinimu prie kiekvieno – ką konkrečiai darai ir kam tai skirta.
10 Kasina (visuminiai diskai)
- Žemės kasina – įsistebeiliji į molio ar žemės diską, kol protas „užsipildo“ žemės savybe; tinka visiems charakteriams, veda į visas jhānas.
- Vandens kasina – žiūri į vandenį inde ar dubenyje; ramina karštą protą.
- Ugnies kasina – žiūri į liepsną ar žarijas; gerai naikina tingumą ir mieguistumą.
- Oro (vėjo) kasina – stebi medžių viršūnes, judančias vėjyje, arba jauči vėjo prisilietimą prie kūno.
- Mėlyna kasina – mėlynas diskas ar gėlė; ramina pyktį.
- Geltona kasina – geltonas diskas; gerai veikia protišką, abejojantį protą.
- Raudona kasina – raudonas diskas; didina energiją.
- Balta kasina – baltas diskas ar audeklas; labai švarina protą, dažnai naudojama prieš vipassaną.
- Šviesos kasina – saulės spindulys ar lempa; pašalina tamsą ir tingulį.
- Ribotos erdvės kasina – skylė sienoje ar erdvė tarp medžių; retai naudojama, nes dubliuojasi su arūpa.
10 Asubha (lavonų kontempliacijos – prieš geismą ir grožio iliuziją)
- Išpūstas lavonas – kelinta diena, pilvas kaip būgnas.
- Mėlynai juodas lavonas – pradeda mėlynuoti.
- Pūvantis lavonas – teka pūliai.
- Supjaustytas lavonas – perpjautas į gabalus.
- Suėstas lavonas – šunų ar vanagų apgraužtas.
- Išmėtytas lavonas – galūnės atskirai.
- Kraujuotas lavonas – pilnas kraujo.
- Kirminų knibždantis lavonas – kirminai ropoja iš visų angų.
- Skeletas – tik kaulai su likučiais sausgyslių.
- Skeletas be likučių – visiškai baltas skeletas.
10 Anussati (atsiminimai – ramina ir stiprina tikėjimą)
- Budos atsiminimas – kartojamos 9 Budos savybės (Arahant, Sammāsambuddho ir t. t.).
- Dhammos atsiminimas – „gerai paskelbta, matoma čia ir dabar…“.
- Sanghos atsiminimas – „gerai praktikuojanti, tiesi, teisinga…“.
- Dorovės atsiminimas – „mano dorovė nepalaužta, nepažeista“.
- Dosnumo atsiminimas – „aš dalinuosi, paleidžiu“.
- Dievų atsiminimas – „dievai gimė ten dėl tikėjimo, dorovės, išminties – ir aš turiu tas pačias savybes“.
- Mirties atsiminimas – „mirtis tikrai ateis, gyvenimas baigiasi“.
- Kūno dalių atsiminimas – 32 kūno dalys (plaukai, nagai, dantys, oda, mėsa, kaulai… „tai ne aš, ne mano“).
- Įkvėpimo-iškvėpimo atsiminimas – ānāpānasati, 16 žingsnių kvėpavimo stebėjimas.
- Ramybės atsiminimas – nirvanos ramybės prisiminimas.
4 Brahmavihāros (dieviškosios buveinės – širdies išlaisvinimas)
- Mettā – beribis geranoriškumas visoms būtybėms be išimties.
- Karuṇā – gailestis visiems kenčiantiems, noras jiems padėti.
- Muditā – simpatinis džiaugsmas dėl kitų laimės ir sėkmės.
- Upekkhā – lygiavertiškumas, kai širdis nebepajuda nei į malonumą, nei į skausmą.
4 Arūpa-jhānos (nematerialios būsenos)
- Begalinės erdvės sfera – praeinama forma, lieka tik begalinė erdvė.
- Begalinės sąmonės sfera – sąmonė, kuri suvokia tą begalinę erdvę.
- Niekio sfera – „nėra nieko“ – sąmonė pasitraukia net iš sąmonės objekto.
- Nei-suvokimo-nei-nesuvokimo sfera – labai subtili būsena, beveik be suvokimo.
Aukščiausia
- Suvokimo ir pojūčių nutraukimas – visiškai sustabdomas protas ir kūno pojūčiai (tik ne-anāgāmī ir arahantai gali įeiti ir išeiti).
Kartais pridedamas 40-asis
- Maisto šlykštumo suvokimas – stebima, kaip maistas virsta šlapimu ir išmatomis; labai stipri priemonė prieš godumą maistui.
Šie 40 objektų yra klasikinis Theravados „meniu“. Vienas žmogus per gyvenimą dažniausiai praktikuoja tik 2–4 iš jų – mokytojas parenka pagal charakterį ir polinkius. Visi jie veda į samādhi, o kai kurie (ypač ānāpānasati, asubha ir kāyagatāsati) tiesiogiai tinka ir vipassanai.
Paññā dalis Visuddhimaggoje
Buddhaghosa čia išdėsto ne teoriją, o praktinį vipassanā kelią. Jis vadinasi „išminties apvalymas“ (paññāvisuddhi) ir susideda iš septynių etapų (septynios apvalymo stadijos – visuddhi) bei 16 vipassanā įžvalgų (vipassanā-ñāṇa). Štai kaip tai atrodo nuosekliai:
7 Visuddhi – septyni apvalymo etapai
- Sīla-visuddhi – dorovės apvalymas (švarus gyvenimas pagal Vinają).
- Citta-visuddhi – proto apvalymas (bent prieigos samādhi arba 4 jhānos).
- Diṭṭhi-visuddhi – pažiūrų apvalymas (aiškus „pavadinimo-ir-formos“ – nāmarūpa – atskyrimas).
- Kankhā-vitaraṇa-visuddhi – abejonės įveikimas (supratimas apie priežastis ir sąlygas).
- Maggāmagga-ñāṇadassana-visuddhi – kelio ir ne-kelio atskyrimas (žinojimas, kas tikrai veda į nirvaną).
- Paṭipadā-ñāṇadassana-visuddhi – praktikos kelio įžvalgos (9–15 vipassanā-ñāṇa).
- Ñāṇadassana-visuddhi – įžvalgos-žinojimo apvalymas (16-oji stadija ir keturi kilnieji keliai).
16 Vipassanā-ñāṇa – šešiolika įžvalgos žinojimų
- Nāmarūpa-pariccheda-ñāṇa – pavadinimo-ir-formos atskyrimo žinojimas (supranti, kas yra kūnas, kas protas).
- Paccaya-pariggaha-ñāṇa – priežasčių ir sąlygų suvokimo žinojimas (matai priklausomą kilimą realiu laiku).
- Sammasana-ñāṇa – tyrinėjimo žinojimas (matai tris žymes – nepastovumą, kančią, be-asmeniškumą – visose patirtyse).
- Udayabbaya-ñāṇa – kilimo-ir-nyksmo žinojimas (matai, kaip kiekvienas reiškinys atsiranda ir išnyksta akimirksniu).
- Bhaṅga-ñāṇa – ištirpimo žinojimas (lieka tik nyksmas, „kilimas“ išnyksta iš regėjimo lauko – baisiausia stadija daugeliui).
- Bhaya-ñāṇa – baimės žinojimas (viskas atrodo pavojinga, nes nuolat nyktanti).
- Ādīnava-ñāṇa – trūkumų žinojimas („būti reiškia kentėti“).
- Nibbidā-ñāṇa – pasišlykštėjimo žinojimas (atsiranda stiprus noras pabėgti iš samsaros).
- Muñcitukamyatā-ñāṇa – noro išsilaisvinti žinojimas („tik pabėgti!“).
- Paṭisaṅkhā-ñāṇa – pakartotinio tyrinėjimo žinojimas (ramiai vėl žiūri į reiškinius, bet jau su noru išeiti).
- Saṅkhārupekkhā-ñāṇa – lygiavertiškumo reiškiniams žinojimas (protas tampa visiškai ramus ir neutralus).
- Anuloma-ñāṇa – prisitaikymo žinojimas (trys labai greiti proto akimirksniai prieš kelią).
- Gotrabhū-ñāṇa – giminės keitimo žinojimas (paskutinis pasauliečio akimirksnis).
- Magga-ñāṇa – kelio žinojimas (pirmasis nirvanos patyrimas – sotāpatti ir t. t.).
- Phala-ñāṇa – vaisiaus žinojimas (po kelio seka ramybė).
- Paccavekkhaṇa-ñāṇa – apžvalgos žinojimas (arahantas po kiekvieno kelio apžvelgia, ką pasiekė, ką pašalino).
Po 16-osios stadijos seka keturi kilnieji keliai ir vaisiai:
- Sotāpatti-magga/phala – srovės-įėjęs (pašalinamos 3 pirmosios pančios).
- Sakadāgāmi-magga/phala – kartą-grįžtantis.
- Anāgāmi-magga/phala – nebegrįžtantis.
- Arahattā-magga/phala – visiškai pabudęs (visos 10 pančių sunaikintos).
Tai ir yra visa Paññā dalis – nuo „kas yra protas ir kūnas“ iki „daugiau nieko nebeliko naikinti“. Buddhaghosa rašo, kad žmogus gali praeiti šį kelią per kelias dienas (kaip Bahiya ar Sariputta), per mėnesius arba per daug gyvenimų – bet seka visada ta pati.