Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
2025 m. gegužės 8 d. Katalikų Bažnyčia sulaukė naujo vadovo – popiežiaus Leono XIV, pirmojo amerikiečio ir Šv. Augustino ordino nario, užėmusio Šv. Petro sostą. Jo pasirinktas tarnystės devizas „In illo uno unum“ (lot. „Viename [Kristuje] esame viena“) atspindi gilų troškimą kurti Bažnyčią, grįstą vienybe, brolyste ir dialogu. Šis devizas, paimtas iš šv. Augustino pamokslo, … [Skaityti toliau…]
Dievo vardas įvairiose pasaulio kalbose skamba skirtingai – tai atsispindi ir šioje lentelėje. Nors žodis „Dievas“ reiškia tą patį – aukščiausiąją būtybę, Kūrėją, tačiau kiekviena kalba jį perteikia savaip: lietuviškai – „Dievas“, arabiškai – „Allah“, japonų kalboje – „Kami“, hindi – „Ishwar“, o hebrajiškai – „Elohim“. Tarp šių žodžių nėra aiškaus fonetinio panašumo, kuris rodytų … [Skaityti toliau…]
Jungtinių Valstijų doleris, kaip pasaulinės ekonomikos simbolis, neša ne tik finansinę, bet ir kultūrinę bei religinę reikšmę. Jo dizaino elementai – užrašai, antspaudai, skaičiai – nuo seno kelia diskusijas, ypač dėl jų sąsajų su religija. Užrašas „In God We Trust“, Didysis JAV antspaudas su Apvaizdos akimi ir kiti simboliai atspindi krikščioniškąjį JAV paveldą, tačiau taip … [Skaityti toliau…]
Daugumoje religijų sapnai laikomi tiltu tarp žemiškojo ir dvasinio pasaulių. Senovės kultūrose, įskaitant Egiptą, Mesopotamiją ir Graikiją, sapnai buvo laikomi dievų balsu, o jų aiškinimas buvo patikėtas žyniams ar šventikams. Religiniuose tekstuose sapnai pasirodo kaip priemonė, per kurią Dievas ar dievybės kalba su žmonėmis, siūlydamos patarimus, įspėjimus ar pranašystes. Sapnų istorijos 1. Judaizmas ir krikščionybė: … [Skaityti toliau…]
Patmos – nedidelė sala Egėjo jūroje, priklausanti Graikijai, netoli Turkijos krantų. Nepaisant mažo dydžio, ji užima išskirtinę vietą krikščionybės istorijoje. Patmos garsėja kaip vieta, kur maždaug 95 mūsų eros metais buvo ištremtas apaštalas Jonas. Pagal tradiciją, valdant Romos imperatoriui Domicianui, krikščionys buvo persekiojami, o Jonas, būdamas vienas iš Bažnyčios vadovų, buvo nubaustas tremtimi. Būtent Patmoje … [Skaityti toliau…]
Abraomo ir Hagaros istorija yra viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių Biblijos pasakojimų, randama Senajame Testamente, Pradinės knygos (Pr 16; 21). Ši istorija atskleidžia ne tik patriarchalinės visuomenės dinamiką, bet ir žmogaus silpnumą, tikėjimą bei Dievo plano įgyvendinimą. Joje persipina meilės, sekso, galios ir moralės klausimai, kurie iki šiol kelia diskusijas tarp teologų, istorikų ir tikinčiųjų. … [Skaityti toliau…]
Bažnytinės relikvijos – per amžius buvo religinio garbinimo ir kultūrinio paveldo dalis. Šie artefaktai, dažnai pagaminti iš brangiųjų metalų, inkrustuoti brangakmeniais ar puošti subtiliais meno kūriniais, atspindėjo tikinčiųjų pamaldumą, amatininkų meistriškumą ir epochos estetiką. Deja, daugybė šių relikvijų dingo dėl karų, revoliucijų, plėšimų, antireliginių kampanijų ar paprasčiausio aplaidumo. Jų netektis yra ne tik religinis, bet … [Skaityti toliau…]
Religiniai pastatai, šventyklos, bažnyčios, vienuolynai ir kiti šventi objektai yra ne tik architektūros kūriniai, bet ir žmonijos dvasinio paveldo dalis, menanti tūkstantmečių tikėjimus, kultūras ir istoriją. Tačiau daugybė šių objektų buvo sunaikinta – kartais dėl karų, gamtos stichijų ar ideologinių konfliktų, o kartais dėl sąmoningų sprendimų, tokių kaip nekilnojamojo turto plėtra, urbanizacija ar ekonominiai interesai. … [Skaityti toliau…]
Franzas Listas (Ferenc Liszt), vienas žymiausių XIX a. kompozitorių ir pianistų, sukūrė oratoriją „Kristus“ (Christus, S.3), kuri yra monumentalus religinis kūrinys, aprėpiantis Jėzaus Kristaus gyvenimą nuo gimimo iki kančios ir prisikėlimo. Ši oratorija, sukurta 1862–1866 m., atspindi Listą kaip gilų dvasinį ieškotoją, nutolusį nuo virtuoziškojo pianisto įvaizdžio ir pasinėrusį į religinę muziką. „Kristus“ yra meditacinis … [Skaityti toliau…]
Matutini (lot. Matutinum), dabar dažniausiai vadinama Skaitymų valanda (Officium lectionis), buvo tradicinė naktinė arba ankstyvo ryto malda vienuoliniuose breviarijose. Iki II Vatikano Susirinkimo Matutini kartu su Laudes sudarė rytmetinę Dievo tarnybos dalį. Ši valanda apimdavo psalmes, skaitinius iš Šventojo Rašto ir Bažnyčios Tėvų raštų. 1. Pradžios kreipinysV. Domine, labia mea aperies.R. Et os meum annuntiabit … [Skaityti toliau…]
Sola fide – lotyniškas terminas, reiškiantis „vien tik per tikėjimą“ – yra viena iš pagrindinių protestantų Reformacijos doktrinų, suformuluota XVI a. Ši doktrina teigia, kad žmogus yra išgelbėtas ir nuteisinamas Dievo akivaizdoje vien tik per tikėjimą į Jėzų Kristų, o ne per gerus darbus, religines apeigas ar kitus nuopelnus. Sola fide tapo Reformacijos šerdimi, ypač … [Skaityti toliau…]
Sarakostai vienuoliai, dar vadinami Sarabaitais (sarabaites lotynų kalba), yra viena iš vienuolių kategorijų, paminėtų šv. Benedikto reguloje (Regula Benedicti), parašytoje apie 529 m. Ši regula, kuri tapo Vakarų krikščionybės vienuolinio gyvenimo pagrindu, išskiria keturis vienuolių tipus: cenobitus, anachoretus, sarabaitus ir girovagus. Sarakostai, kartu su girovagais, laikomi „blogaisiais“ vienuoliais, nes jų gyvenimo būdas neatitinka Benedikto vizijos … [Skaityti toliau…]