Tekstai

Bonaventūra (apie 1217–1274), pranciškonų ordino generolas, filosofas ir teologas, yra viena ryškiausių viduramžių krikščioniškosios minties figūrų. Jo veikalas Itinerarium mentis in Deum (Sielos kelias į Dievą), parašytas 1259 m., laikomas vienu svarbiausių mistinės teologijos tekstų. Šiame kūrinyje Bonaventūra suderina Šv. Augustino mistiką, pabrėžiančią vidinį Dievo ieškojimą, su Šv. Tomo Akviniečio scholastine sistema, siekiančia racionaliai pagrįsti … [Skaityti toliau…]

11 000 mergelių legenda yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių krikščioniškosios tradicijos istorijų, susijusi su šventąja Uršule ir jos palydovėmis. Ši legenda, kilusi viduramžiais, pasakoja apie jauną krikščionę mergelę, kuri kartu su tūkstančiais kitų mergelių buvo nužudyta dėl savo tikėjimo. Nors istorija apipinta mitais ir perdėjimais, ji turėjo didelę įtaką krikščionių kultūrai, ypač Kelne, Vokietijoje. Tikrų … [Skaityti toliau…]

Kartais gyvenimas tampa toks pilkas, kad niekas nebedžiugina. Nei saulė, nei draugai, nei anksčiau mėgtos veiklos. Viskas atrodo beprasmiška, tarsi būtum įstrigęs tuščioje dykumoje. Ši būsena vadinama egzistencine tuštuma – jausmu, kai gyvenimas praranda spalvas, o prasmė išbyra kaip smėlis tarp pirštų. Tuštuma paliečia daugelį, patyrusių netektis ar didelius pokyčius. 1. Kas yra egzistencinė tuštuma? … [Skaityti toliau…]

1. Kada pirmą kartą paminėtas Dievas? Pagal judaizmo ir krikščionybės tradicijas, Dievas pirmą kartą paminėtas pačioje Biblijos pradžioje – Pradžios knygos 1:1: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (hebr. Elohim). Šis tekstas, parašytas apie VI–V a. pr. Kr., bet remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis, pristato Dievą kaip amžiną, visagalį kūrėją, egzistavusį prieš viską. Hebrajiškas žodis Elohim … [Skaityti toliau…]

Pagal Senąjį Testamentą, izraelitai, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonys, gyveno Egipte kelis šimtmečius po to, kai Juozapas, vienas iš Jokūbo sūnų, tapo įtakingu faraono patarėju (Pradžios knyga). Tačiau laikui bėgant izraelitai buvo pavergti ir patyrė sunkią priespaudą. Apie XIII a. pr. Kr. (tradicinė data, siejama su Išėjimu, nors tiksli data diskutuotina), Dievas pašaukė Mozę, izraelitą, … [Skaityti toliau…]

Viduramžių Europoje, kai religija buvo ne tik dvasinis gyvenimo pagrindas, bet ir politikos įrankis, atsirado karingų vienuolių luomas, kurį mes šiandien vadiname kryžiuočiais. Jų pavadinimas, nors ir atrodytų savaime suprantamas, slepia daugiau nei vien tik kryžiaus simboliką. Pats žodis „kryžiuočiai“ kilo iš lotyniško crucesignati, reiškiančio „pažymėtieji kryžiumi“. Kai riteriai ar paprasti kariai prisiekdavo dalyvauti Šventojoje … [Skaityti toliau…]

Kai keliaujame po miestus ar skaitome apie istorines bažnyčias, dažnai sutinkame du panašius pavadinimus: katedra ir arkikatedra. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog didelės bažnyčios. Tačiau iš tikrųjų šie žodžiai žymi labai aiškią jų paskirtį ir vietą Bažnyčios valdymo sistemoje. Pirmiausia reikia suprasti, kaip organizuota Katalikų Bažnyčia. Kas yra vyskupija? Katalikų Bažnyčia yra … [Skaityti toliau…]

Vedantos sūtra, dar vadinama Brahma Sutra, yra vienas svarbiausių hinduizmo filosofinių tekstų, laikomas šventuoju dėl savo gilios teologinės ir metafizinės reikšmės. Vedantos sūtra yra sanskrito kalba parašytas tekstas, priskiriamas išminčiui Badarajanai, datuojamas apie II a. pr. Kr. Pavadinimas „Vedanta“ reiškia „Vedų pabaiga“ arba „Vedų išvada“, nes šis tekstas sistemingai apibendrina Upanišadų – vėlyvųjų Vedų tekstų … [Skaityti toliau…]

Puranos, Puranas (sanskrito kalba: पुराण, Purāṇa, liet. „Senoviniai pasakojimai“ arba „Istorijos“) yra platus senovės Indijos tekstų rinkinys, sudarantis svarbią hinduizmo literatūros dalį. Šie šventieji tekstai, parašyti sanskrito kalba, jungia mitologiją, kosmologiją, genealogijas, filosofiją, teologiją ir etinius mokymus. Tradiciškai laikoma, kad Puranos buvo sudarytos išminčiaus Vyāsos, to paties autoriaus, kuriam priskiriamos Mahabharata ir Vedos, tačiau jų … [Skaityti toliau…]

Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]

Anglikonų ordinacijos priesaika susiformavo XVI amžiuje, kai Anglijos Bažnyčia, valdant karaliui Henrikui VIII, atsiskyrė nuo Romos Katalikų Bažnyčios. 1550 metais pirmą kartą buvo išleista „The Ordinal“ – apeigynas, nustatantis kunigų ir vyskupų šventimų tvarką. Vėliau priesaikos tekstai buvo įtraukti į „Book of Common Prayer“ (Bendrųjų maldų knygą), kuri iki šiol yra pagrindinis anglikonų liturginis tekstas. … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus institucija, kaip Katalikų Bažnyčios vadovavimo pagrindas, vystėsi per šimtmečius, pradedant ankstyvąja krikščionybe. Šiame straipsnyje aptariama, kaip apaštalas Petras tapo laikomas pirmuoju popiežiumi, kodėl toks vaidmuo atsirado, kaip formavosi popiežiaus rinkimų sistema ir kas įvedė tvarką, kuri galutinai įtvirtino šią instituciją. Apaštalas Petras: pirmasis popiežius Katalikų tradicija laiko apaštalą Petrą (mirė apie 67 m.) pirmuoju … [Skaityti toliau…]