Tekstai

Žodis yra kaip pirštas, rodantis į mėnulį.Žiūrėk į pirštą – prarasi mėnulį.Tačiau be piršto mėnulio niekada nepastebėtum. Šita senovinė išmintis ypač gyva zen tradicijoje, kur visos kalbos, paaiškinimai ir net šventi tekstai vertinami kaip pavojingi: jie gali ir rodyti kelią, ir atitraukti nuo jo. Todėl kyla klausimas – ar tiesa išvis gali būti perduota žodžiais? … [Skaityti toliau…]

Per 2000 metų Bažnyčia turėjo įvairiapusę įtaką – teologinę, kultūrinę, socialinę ir politinę. Didžiausiu laimėjimu galima laikyti Bažnyčios gebėjimą išsaugoti krikščioniškąjį tikėjimą per amžius, kartu formuojant Vakarų civilizaciją. Šis laimėjimas apima tiek dvasinį, tiek praktinį aspektą: tikėjimo tiesų apibrėžimą (pvz., per visuotinius susirinkimus) ir visuomenės transformaciją per švietimą, kultūrą bei socialinį teisingumą. Vienas didžiausių Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Dao de jing“ (道德經), verčiama kaip „Kelio ir dorybės knyga“, yra viena seniausių ir įtakingiausių kinų filosofinių knygų. Manoma, kad ją parašė Laozi (老子) – mįslinga figūra, gyvenusi apie VI–V a. prieš Kristų. Pats Laozi vardas reiškia „Senasis Mokytojas“. Dauguma šaltinių sako, kad jis buvo archyvaras Zhou dinastijos rūmuose ir pasitraukė į laukinę vakarinę Kinijos … [Skaityti toliau…]

Karmos (業, yè kinų kalboje, „veiksmas“ arba „pasekmė“) samprata yra esminė budizmo doktrina, pabrėžianti, kad visi veiksmai – geri ar blogi – turi pasekmes, kurios gali pasireikšti per kelis gyvenimus. Kinijoje, kur budizmas pradėjo plisti I–II a., karmos idėja susidūrė su vietinėmis konfucianizmo tradicijomis, kurios atmetė reinkarnaciją ir akcentavo harmoniją per vieną gyvenimą. Šis ginčas, … [Skaityti toliau…]

Senovės kinų dvasinėje kultūroje Tian (天) – dangaus sąvoka – buvo vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių terminų. Tian galėjo reikšti dangų, visatą, likimą ar net aukščiausiąją jėgą, bet klausimas, ar Tian yra asmeninis Dievas, ar beasmenė tvarka, ilgai kėlė aštrius ginčus tarp konfucianistų ir daoistų. Konfucianistai, sekdami Kongzi (Konfucijaus) mokymu, laikė Tian aukštesne moraline galia, … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus neklystamumo (Papal Infallibility) doktrina teigia, kad popiežius, kalbėdamas ex cathedra („iš sosto“) tikėjimo ir moralės klausimais, yra apsaugotas nuo klaidų Šventosios Dvasios. Ši doktrina, oficialiai patvirtinta Pirmajame Vatikano susirinkime (1869–1870 m.), tapo vienu iš labiausiai diskutuotinų katalikų Bažnyčios mokymų, sukeldama ginčus tarp konservatorių ir liberalų bei prisidėdama prie skilimų. Popiežiaus neklystamumo idėja remiasi ilgamete … [Skaityti toliau…]

Purgatorius, arba skaistykla, yra krikščioniškoje teologijoje tarpinė būsena po mirties, kur sielos, kurios mirė Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai šventos, yra valomos prieš patekdamos į dangų. Ši idėja, išsivysčiusi Viduramžiais, tapo vienu iš pagrindinių ginčų tarp katalikų ir protestantų Reformacijos metu (XVI a.), o jos šaknys siekia ankstyvąją Bažnyčią. Purgatoriaus idėja neturi aiškaus pagrindo … [Skaityti toliau…]

Klausimas, ar Šventoji Dvasia kyla tik iš Tėvo, ar ir iš Sūnaus, yra vienas iš centrinių teologinių ginčų krikščionybės istorijoje, kuris galiausiai prisidėjo prie Rytų ir Vakarų Bažnyčių schizmos 1054 m. Šis ginčas, vadinamas Filioque (lot. „ir iš Sūnaus“) problema, kyla iš Nicos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo (381 m.) formuluočių skirtumų ir skirtingų teologinių perspektyvų Rytų (ortodoksų) … [Skaityti toliau…]

Kiekvienas, kas bent kartą bandė skaityti Bažnyčios Tėvų raštus ar ortodoksų teologijos tekstus, susidūrė su žodžiais kaip hypostasis, ousia, theosis, kenosis. Iš pirmo žvilgsnio – tarsi svetima kalba. Ir ne be priežasties. Tai iš tiesų yra svetima kalba: ankstyvoji krikščioniškoji teologija iš esmės buvo rašoma graikiškai. Visi didieji IV a. teologiniai mūšiai vyko per graikų … [Skaityti toliau…]

Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje žinoma kaip Žolinė. Katalikų Bažnyčioje šią dieną švenčiamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimas į dangų – tikėjimas, kad Marija, pasibaigus žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela paimta į amžinybę. Tai viena iš keturių didžiųjų Marijos švenčių liturginiame kalendoriuje. Bet kodėl lietuviškai ji vadinama „Žoline“? Pavadinimas „Žolinė“ kilo ne iš dogmos, bet iš … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kryžius – tai krikščioniškas simbolis, siejamas su Romos popiežiaus autoritetu ir Bažnyčios vadovavimu. Šis kryžius išsiskiria tuo, kad turi ne vieną, bet tris horizontalias skersines, išdėstytas mažėjančiu ilgiu nuo apačios į viršų. Lotyniškai jis dažnai vadinamas Crux Papalis, kitos kalbos: Cruz Papal (ispaniškai), Croce Papale (itališkai), Päpstliches Kreuz (vokiškai) ir Croix Papale (prancūziškai), o … [Skaityti toliau…]

Šventojo Benedikto kryžius – vienas žymiausių ir stipriausių krikščioniškų simbolių, siejamas su apsauga nuo blogio, dvasine kova ir Dievo pagalba kasdienybėje. Šis kryžius, glaudžiai susijęs su šv. Benedikto Nursiečio gyvenimu ir jo kovomis prieš dvasines pagundas, išlaikė savo reikšmę iki mūsų laikų. Šventasis Benediktas, gyvenęs VI amžiuje, savo gyvenimu parodė, kaip ištikima malda ir pastovus … [Skaityti toliau…]