Tekstai

Sola fide – lotyniškas terminas, reiškiantis „vien tik per tikėjimą“ – yra viena iš pagrindinių protestantų Reformacijos doktrinų, suformuluota XVI a. Ši doktrina teigia, kad žmogus yra išgelbėtas ir nuteisinamas Dievo akivaizdoje vien tik per tikėjimą į Jėzų Kristų, o ne per gerus darbus, religines apeigas ar kitus nuopelnus. Sola fide tapo Reformacijos šerdimi, ypač … [Skaityti toliau…]

Sarakostai vienuoliai, dar vadinami Sarabaitais (sarabaites lotynų kalba), yra viena iš vienuolių kategorijų, paminėtų šv. Benedikto reguloje (Regula Benedicti), parašytoje apie 529 m. Ši regula, kuri tapo Vakarų krikščionybės vienuolinio gyvenimo pagrindu, išskiria keturis vienuolių tipus: cenobitus, anachoretus, sarabaitus ir girovagus. Sarakostai, kartu su girovagais, laikomi „blogaisiais“ vienuoliais, nes jų gyvenimo būdas neatitinka Benedikto vizijos … [Skaityti toliau…]

Šv. Benediktas iš Nursijos savo Regula Benedicti pradžioje pateikia keturias vienuolių rūšis. Tai ne tik jų gyvenimo būdo aprašymas, bet ir dvasinės brandos vertinimas. Benediktas siekia parodyti, kodėl cenobitų kelias yra tinkamiausias, bet taip pat pripažįsta, kad vienuolinio gyvenimo formų įvairovė susiformavo dėl žmonių skirtingų pašaukimų ir būdų siekti Dievo. Cenobitai (coenobitae)Cenobitai gyvena bendruomenėje, vadovaujami … [Skaityti toliau…]

Bodisatvos įžadai – tai dvasinis pasižadėjimas, kuriuo žmogus įsipareigoja siekti nušvitimo ne vien sau, bet ir visų jaučiančių būtybių išgelbėjimui. Šie įžadai išreiškia pagrindinį mahajanos budizmo idealą: užuot siekus asmeninės nirvanos, praktikuotojas tampa Bodhisatva – būtybe, kuri sąmoningai atideda galutinį išsivadavimą, kad padėtų kitiems. Įžadai atsirado Indijoje apie I–II amžių po Kristaus, kai formavosi mahajanos … [Skaityti toliau…]

„Baruch Atah Adonai“ (hebrajiškai: בָּרוּךְ אַתָּה יְהוָה, transliteracija: Baruch Atah Adonai) yra pagrindinė žydų liturgijos palaiminimo formulė, naudojama įvairiose religinėse apeigose ir kasdienėse praktikose. Ši frazė, išversta į lietuvių kalbą, reiškia „Palaimintas esi, Viešpatie“. Ji yra daugelio žydų palaiminimų (berachot) įžanga, išreiškianti dėkingumą, pagarbą ir tikėjimą vieninteliu Dievu. Hebrajiškas posakis „Baruch Atah Adonai“ sudarytas iš … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus priesaika, dar vadinama „Indiculum Pontificis“, susiformavo apie VII amžių ir buvo naudojama iki XI amžiaus. Jos tekstas įtrauktas į dokumentų rinkinį Liber Diurnus Romanorum Pontificum, kuris buvo popiežių kanceliarijos vadovas, naudojamas ruošiant oficialius aktus. Manoma, kad pats priesaikos tekstas atsirado Romos Kurijoje, kurioje tarnautojai siekė aiškiai apibrėžti naujojo popiežiaus atsakomybę ir jo ištikimybę Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Šventoji Tikėjimo mokymo kongregacija (lot. Congregatio pro Doctrina Fidei, CDF) yra viena seniausių ir svarbiausių Romos kurijos institucijų, atsakinga už katalikų tikėjimo doktrinos grynumo apsaugą ir sklaidą. Jos šaknys siekia XVI a., o funkcijos per amžius kito, atspindėdamos Bažnyčios iššūkius ir visuomenės pokyčius. Kongregacija buvo įkurta 1542 m. popiežiaus Pauliaus III bulėje „Licet ab initio“ … [Skaityti toliau…]

Bažnytinė cenzūra – tai Katalikų Bažnyčios vykdoma raštų, skelbiančių jos mokymą, ir kitų informacijos priemonių priežiūra bei kontrolė, siekiant apsaugoti tikinčiuosius nuo erezijų, klaidingų mokymų ar moralei prieštaraujančių idėjų. Ši praktika turi gilias istorines šaknis, susijusias su Bažnyčios autoritetu ir visuomenės kontrole. Bažnytinė cenzūra pradėjo formuotis ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, II–III a., kai Bažnyčia siekė apsaugoti … [Skaityti toliau…]

Aukščiausias šventosios inkvizicijos tribunolas (Suprema Sacra Congregatio Sancti Officii), dar žinomas kaip Šventasis Oficijus, buvo aukščiausia Katalikų Bažnyčios institucija, atsakinga už inkvizicijos veiklą. Ši institucija, įkurta XVI a., turėjo užtikrinti katalikų tikėjimo grynumą, kovoti su erezijomis, raganavimu ir kitais nukrypimais nuo Bažnyčios mokymo. Aukščiausias Tribunolas buvo centrinė Romos inkvizicijos valdymo struktūra, prižiūrėjusi vietinius inkvizicijos teismus … [Skaityti toliau…]

Trečiąją paslaptį savo ranka parašė sesuo Liucija dos Santos – viena iš trijų Fatimos regėtojų.Ji gavo leidimą tai padaryti 1943–1944 metais, kai sunkiai sirgo ir vyskupas jai liepė užrašyti tai, ką iki tol saugojo tik savo širdyje. Laiškas buvo parašytas 1944 m. sausio 3 d. Kodėl tas laiškas buvo slaptas? Iš pradžių dokumentas buvo Leirijos-Fatimos … [Skaityti toliau…]

Reformacijos laikotarpis (XVI–XVII a.) buvo vienas reikšmingiausių Vakarų Europos istorijos etapų, lėmęs krikščionybės, visuomenės ir kultūros pokyčius. Šis judėjimas, prasidėjęs 1517 m., kai Martynas Liuteris paskelbė savo 95 tezes, siekė reformuoti Romos katalikų bažnyčią, tačiau galiausiai padalijo Europą į katalikiškąją ir protestantiškąją stovyklas. Reformacija ne tik pakeitė religinį kraštovaizdį, bet ir turėjo ilgalaikių politinių, socialinių … [Skaityti toliau…]

Kalvino taisyklėmis dažnai vadinamos pagrindinės reformuotojo Jeano Kalvino (1509–1564) mokymo nuostatos, kurios suformavo kalvinizmo – vienos svarbiausių protestantizmo krypčių – teologinį pagrindą. Nors pats Kalvinas jų kaip atskiro sąrašo neišskyrė, vėlesni teologai suformulavo aiškias taisykles ar principus, apibendrinančius jo mokymą. Svarbiausios Kalvino mokymo gairės TULIP santrumpa Kalvino mokymas vėliau buvo glaustai apibendrintas penkiais punktais, dar … [Skaityti toliau…]