Tekstai

„Andriejaus ir Matijo darbai“ (Acts of Andrew and Matthias in the City of the Man‑eaters, Acta Andreae et Matthiae apud Anthropophagos) yra vienas iš labiausiai fantastinių ankstyvosios krikščionybės apokrifų. Tai III–IV amžiaus literatūrinė legenda, priklausanti platesniam apaštalų nuotykių ciklui, kuriame apaštalai siunčiami į tolimas, pavojingas ir beveik mitines žemes. Šis kūrinys nėra istorinis dokumentas, o … [Skaityti toliau…]

Laidojimas Mėnulyje – tai palyginti nauja mirusiųjų pagerbimo forma, kai kremuoti pelenai arba DNR mėginiai išsiunčiami į kosmosą ir paliekami Mėnulio paviršiuje arba jo orbitoje. Ši praktika simbolizuoja paskutinį žmogaus žingsnį į beribį kosmosą, suteikdama galimybę ilsėtis šalia artimiausio Žemei dangaus kūno – Mėnulio. Transportavimo procesas Laidojimą Mėnulyje organizuoja specializuotos kosmoso bendrovės, tokios kaip Celestis … [Skaityti toliau…]

Žmonijos istorijoje tikėjimas ir mokslas dažnai buvo vaizduojami kaip nesuderinami priešai, stovintys skirtingose barikadų pusėse. Tačiau gilesnė šių dviejų žmogaus pažinimo sričių analizė atskleidžia, kad jų santykis yra kur kas sudėtingesnis ir turtingesnis, nei paprastas priešpriešinimas. Priešingai nei dažnai manoma, didžiąją žmonijos istorijos dalį religija ir mokslas nebuvo laikomi priešingybėmis. Daugelis ankstyvųjų mokslininkų buvo dvasininkai … [Skaityti toliau…]

„Povilo ir Teklės darbai“ angliškai vadinami The Acts of Paul and Thecla, lotyniškai – Acta Pauli et Theclae. Tai garsiausias ir labiausiai paplitęs epizodas iš didesnio apokrifinio rinkinio Povilo darbai. Šis pasakojimas ankstyvojoje krikščionybėje buvo toks populiarus, kad ilgą laiką cirkuliavo kaip visiškai savarankiškas kūrinys, nepriklausomai nuo viso Acta Pauli teksto. Kūrinys atsirado apie II … [Skaityti toliau…]

„Petro darbai“ angliškai vadinami Acts of Peter, lotyniškai – Actus Petri arba Acta Petri. Tai vienas iš ankstyvųjų krikščioniškų apokrifų, priklausantis vadinamajam „apokrifinių apaštalų darbų“ ciklui kartu su Jono, Pauliaus, Andriejaus ir Tomo darbais. Tai nėra kanoninė knyga, o ankstyvosios krikščionybės literatūros kūrinys, atsiradęs II amžiaus pabaigoje. Dauguma tyrinėtojų mano, kad autorius buvo kilęs iš … [Skaityti toliau…]

Anglikonų Bažnyčia buvo oficialiai įkurta XVI amžiuje, per Anglijos Reformaciją – reikšmingą istorinį įvykį, kuris iš esmės pakeitė Anglijos religinę, politinę ir kultūrinę raidą. Šis lūžis įvyko 1534 metais, kai karalius Henrikas VIII paskelbė Aukščiausiosios valdžios aktą (angl. Act of Supremacy), kuriuo jis paskelbė save „vieninteliu aukščiausiu vadovu žemėje“ (Supreme Head on Earth) Anglijos Bažnyčios. … [Skaityti toliau…]

Trisdešimt devyni straipsniai – tai pagrindinis Anglikonų bažnyčios doktrininis tekstas, kuriame išdėstyti esminiai tikėjimo principai. Jie buvo patvirtinti 1563 m. ir galutinai suformuluoti 1571 m., valdant karalienei Elžbietai I. Šie straipsniai tapo kompromisiniu dokumentu, siekusiu suvienyti protestantiškus reformacijos siekius su istorine katalikiška Bažnyčios sandara. Straipsniai buvo sudaryti Anglijos Reformacijos metu, kai šalies dvasininkija ir monarchai … [Skaityti toliau…]

Kartais ateina toks laikas, kai viskas viduje nutyla. Maldos, kurios anksčiau atrodė gyvos, pasidaro sausos. Mišios – kaip ritualas. Dvasinės knygos – kaip žodžių kratinys. Ir tas keistas tuštumos jausmas pradeda augti. Atrodo, lyg Dievas būtų pasitraukęs. Lyg būtų užsidaręs duris, neatsiliepia, nors tu beldi. Ką daryti tada, kai nebejauti Dievo? Pirmas dalykas – nepradėti … [Skaityti toliau…]

Tai vienas intymiausių klausimų, kylančių žmogui, kuris nuoširdžiai bando gyventi tikėjime: kaip žinoti, ar tai, ką jaučiu ar galvoju, yra Dievas, o ne aš pats? Kai širdyje kyla mintis, raginimas, įkvėpimas – kaip suprasti, ar tai ne tiesiog mano pačio fantazija, baimė, noras, troškimas? O gal iš tiesų – Dievo kvietimas? Dievo balsas nėra triukšmingas. … [Skaityti toliau…]

Šv. Teresė Avilietė, XVI a. karmeličių reformatorė ir mistikė, savo raštuose išsakė gilią mintį: „Mirtis man yra tik vartai į Kristaus glėbį.“ Ši frazė, kupina tikėjimo ir vilties, atspindi ne tik jos asmeninę dvasinę patirtį, bet ir krikščioniškąją perspektyvą į mirtį kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą. Šv. Teresė Avilietė (1515–1582) buvo ispanų karmelitė, kurios raštai, … [Skaityti toliau…]

Vienuolių gyvenimas nuo seno siejamas su atsidavimu Dievui, malda ir atsiskyrimu nuo pasaulio. Vienas pagrindinių šio gyvenimo aspektų yra uždarumas – taisyklės, ribojančios vienuolių kontaktą su išoriniu pasauliu, kad būtų lengviau sutelkti dėmesį į dvasinį gyvenimą. Popiežiškasis uždarumas, aprašytas Apostolinėje Konstitucijoje „Sponsa Christi“, yra griežčiausia uždarumo forma, skirta moterų vienuolynams, ir skirstoma į didįjį ir … [Skaityti toliau…]

Ar Mozė, stovėdamas Sinajaus kalno papėdėje prieš daugiau nei 3000 metų, galėjo nujausti, kad jo tauta laukia žmogaus, kuris pakeis istoriją? Ar Abraomas, sudarydamas sandorą su Dievu, turėjo bent menkiausią užuominą apie Mesiją? O gal paprasti piemenys, tremtiniai ar pranašai, gyvenę šimtmečiais anksčiau, nešiojo širdyje viltį, kurią vėliau krikščionys atpažins kaip Jėzaus laukimą? Tiesiogiai niekas … [Skaityti toliau…]