Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Jėzaus Kristaus parabolė apie talentus, užrašyta Mato evangelijoje (Mt 25, 14–30), yra įkvepianti istorija, kviečianti susimąstyti apie tai, kaip naudojame mums patikėtas dovanas – laiką, gebėjimus ar galimybes. Ši parabolė, dažnai vadinama tiesiog „Talentų parabolė“, pasakoja apie šeimininką, kuris prieš išvykdamas patikėjo savo tarnams turtą, ir apie tai, kaip kiekvienas iš jų pasielgė su gautais … [Skaityti toliau…]
Nors šiandien populiariausiu istoriniu angliškuoju Šventojo Rašto vertimu dažniausiai laikoma 1611 m. Karaliaus Jokūbo Biblija, pusę amžiaus prieš ją pasirodė kitas leidinys, kuris iš tiesų suformavo protestantiškąjį pasaulį. Tai Ženevos Biblija (angl. Geneva Bible), išleista 1560 m. Šveicarijoje. Šis vertimas tapo ne tik tikėjimo vadovu, bet ir pirmąja pasaulyje masiniam skaitytojui pritaikyta „studijų Biblija“. Ji … [Skaityti toliau…]
Karaliaus Jokūbo Biblija (angl. King James Version arba Authorized Version, lot. Versio Regis Jacobi) yra 1611 m. išleistas Anglijos karaliaus Jokūbo I užsakymu atliktas Šventojo Rašto vertimas į anglų kalbą. Šis tekstas tapo ne tik religiniu paminklu, bet ir lingvistine bei politine revoliucija. Jis ne tik suformavo modernią anglų kalbą tokią, kokią ją žinome šiandien, … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio užėmimas, žinomas kaip Sack of Constantinople anglų kalboje ir Ἅλωσις τῆς Κωνσταντινουπόλεως (Hálōsis tēs Kōnstantinoupóleōs) senovės graikų kalboje, įvyko 1204 m. balandžio 12–13 d. per Ketvirtąjį kryžiaus žygį. Šis įvykis, kai krikščionių kryžiuočiai apiplėšė krikščionių Bizantijos imperijos sostinę, tapo vienu gėdingiausių kryžiaus žygių istorijos epizodų, visam laikui pakeitusiu Rytų ir Vakarų krikščionybės santykius. Ketvirtasis … [Skaityti toliau…]
Surrexit Christus: reikšmė, kilmė ir vieta krikščioniškoje tradicijoje Surrexit Christus yra lotyniška frazė, reiškianti „Kristus prisikėlė“. Tai vienas svarbiausių krikščioniškojo tikėjimo teiginių, glaudžiai susijęs su Velykų švente ir Kristaus prisikėlimo skelbimu. Ši frazė skamba bažnyčiose jau daugiau nei tūkstantį metų ir išlieka gyva tiek liturgijoje, tiek tikinčiųjų kasdienybėje. Lotyniškas žodis surrexit reiškia „prisikėlė“ ir vartojamas … [Skaityti toliau…]
Skirtumas tarp garbinimo (latreia) ir pagarbos (proskynesis) yra esminis krikščionių teologijoje, ypač aptariant šventųjų ikonų, relikvijų ar kitų šventų objektų vietą tikėjime. Šios sąvokos buvo ypač svarbios Nikėjos II susirinkime (787 m.), kuris įtvirtino ikonų garbinimo praktiką, aiškiai atskirdamas šiuos du veiksmus. Skirtumas tarp latreia ir proskynesis tapo ypač aktualus VII–VIII a. Bizantijos imperijoje, per … [Skaityti toliau…]
Klausimas „Kodėl Jėzus negrįžta?“ per du tūkstančius metų ne kartą kėlė diskusijas tarp tikinčiųjų. Jis kyla iš nuoširdaus ilgesio, kartais – nusivylimo, o kartais – tiesiog noro suprasti Dievo planą. Naujajame Testamente randame pažadų apie antrąjį Kristaus atėjimą, tačiau kodėl šis įvykis, regis, vis dar neįvyko? Ar Jėzus tikrai sugrįš, o gal tai tik alegorija, … [Skaityti toliau…]
Aristobulas (Aristobulus). Aristobulas Aleksandrietis (apie 181–124 m. pr. Kr.) – vienas pirmųjų žinomų helenistinės epochos žydų filosofų, bandęs suderinti žydų Šventąjį Raštą su graikų filosofijos idėjomis. Jis priklausė peripatetikų (Aristotelio) mokyklai, tačiau aktyviai naudojo ir platoniškas bei pitagoriškas sąvokas. Kaip ir vėlesnis jo pasekėjas Filonas Aleksandrietis, Aristobulas siekė parodyti, kad Mozės Įstatymas ir žydų tradicija … [Skaityti toliau…]
Izaijo ėmimas į dangų (arba Izaijo pakylėjimas). Tai vienas įdomiausių ir mistiškiausių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių kūrinių, žinomas kaip „The Ascension of Isaiah“ (graikiškai Ἀνάληψις Ἡσαΐου arba Ἀποκάλυψις Ἡσαΐου). Lietuviškai dažniausiai vartojamas pavadinimas „Izaijo ėmimas į dangų“ geriau atspindi tradicinę teksto esmę – jame pasakojama ne tik apie pranašo Izaijo regėjimus, bet ir apie jo mistinį … [Skaityti toliau…]
Jobo Testamentas (graikiškai Διαθήκη τοῦ Ἰώβ, angl. The Testament of Job). Tai vienas įdomiausių ir paslaptingiausių senovės žydų apokrifinių kūrinių, priklausantis vadinamajam „Testamentų“ žanrui. Kaip ir kiti šio žanro tekstai (pavyzdžiui, Dvylikos patriarchų testamentai), jis pasakoja biblinę istoriją iš naujo – šį kartą kaip paties Jobo paskutinį testamentą savo vaikams prieš mirtį. Skirtingai nuo kanoninės … [Skaityti toliau…]
„Pirkei Avot“ (hebrajiškai משנה אבות – „Tėvų skyriai“, „Tėvų posakiai“ arba „Tėvų išmintis“). Tai vienas žymiausių ir labiausiai mylimų žydų religinės bei etinės literatūros kūrinių. „Pirkei Avot“ nėra įprasta knyga su vieno autoriaus mintimis, o senovinių etinių ir religinių aforizmų bei išminties posakių rinkinys, kuriame surinktos žymiausių žydų mokytojų ir išminčių mintys per kelis šimtmečius … [Skaityti toliau…]
Šv. Jeronimo komentarų palimpsestas (Jerome Commentary Palimpsest): Jeronimo komentarai apie Šventąjį Raštą, paslėpti po vėlesniu tekstu Tai vadinama palimpsestu (graikiškai reiškia „vėl nugremžtas“). Senovėje pergamentas (gyvūnų oda) buvo labai brangus. Kai teksto nebereikėdavo, jį nubraukdavo, išplaudavo ir užrašydavo naują. Tačiau senasis rašalas niekada visiškai neišnyksta. Po šimtmečių jis vis dar matomas – tik labai išblukęs. … [Skaityti toliau…]