Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Vienuolių gyvenimas nuo seno siejamas su atsidavimu Dievui, malda ir atsiskyrimu nuo pasaulio. Vienas pagrindinių šio gyvenimo aspektų yra uždarumas – taisyklės, ribojančios vienuolių kontaktą su išoriniu pasauliu, kad būtų lengviau sutelkti dėmesį į dvasinį gyvenimą. Popiežiškasis uždarumas, aprašytas Apostolinėje Konstitucijoje „Sponsa Christi“, yra griežčiausia uždarumo forma, skirta moterų vienuolynams, ir skirstoma į didįjį ir … [Skaityti toliau…]
Ar Mozė, stovėdamas Sinajaus kalno papėdėje prieš daugiau nei 3000 metų, galėjo nujausti, kad jo tauta laukia žmogaus, kuris pakeis istoriją? Ar Abraomas, sudarydamas sandorą su Dievu, turėjo bent menkiausią užuominą apie Mesiją? O gal paprasti piemenys, tremtiniai ar pranašai, gyvenę šimtmečiais anksčiau, nešiojo širdyje viltį, kurią vėliau krikščionys atpažins kaip Jėzaus laukimą? Tiesiogiai niekas … [Skaityti toliau…]
„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo valstybę (pažodžiui – miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei … [Skaityti toliau…]
Šv. Bonifacas (apie 675–754 m.), dažnai vadinamas „Vokietijos apaštalu“, yra viena ryškiausių VIII a. Vakarų Bažnyčios figūrų. Jo gyvenimas ir darbai padėjo pagrindą krikščionybės plėtrai germanų žemėse, o išlikę laiškai, žinomi kaip Bonifacii Epistolae, yra neįkainojamas istorinis šaltinis, atskleidžiantis ne tik jo asmeninį tikėjimą ir misijų organizavimą, bet ir Frankų imperijos religinius, politinius bei kultūrinius … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas nuo seno laikomas ne tik paguodos, bet ir iššūkio šaltiniu. Jis kviečia žmogų į gilesnį gyvenimą, tačiau kartu reikalauja atsisakyti patogumų, laikytis drausmės ir kartais net kęsti persekiojimus. Ar tikėti reiškia kentėti? Ar tikinčiojo kelias neišvengiamai veda į kančią, ar vis dėlto jame slypi laisvė, kurios neįmanoma patirti be savęs peržengimo? Šie klausimai lydi … [Skaityti toliau…]
Popiežiai šimtmečius kalbėjo ir rašė lotyniškai. Lotynų kalba Romos Katalikų Bažnyčioje tapo ne tik liturgine, bet ir administracine, teologine bei diplomatine kalba. Tai nebuvo atsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas, kurio šaknys siekia ne tik ankstyvąją Bažnyčios istoriją, bet ir platesnį Vakarų Europos kultūrinį ir politinį kontekstą. Lotynų kalba buvo oficiali Romos imperijos kalba, ypač Vakarų jos … [Skaityti toliau…]
2025 m. straipsnis „Kvantinė fizika ir teologiniai klausimai apie Dievo prigimtį“ buvo paskelbtas Zygon: Journal of Religion and Science, akademiniame leidinyje, skirtame mokslo ir religijos dialogui. Tyrimą atliko dr. Emily Qureshi-Hurst, Oksfordo universiteto filosofijos ir teologijos mokslų daktarė, bendradarbiaudama su dr. Johnu Polkinghorne’u, Kembridžo universiteto emerituotu fiziku ir teologu, bei kitais mokslininkais iš Čikagos universiteto … [Skaityti toliau…]
2025 m. OnePoll apklausa, pavadinta „Z karta ir religijos atgimimas“, buvo atlikta Jungtinėje Karalystėje ir užsakyta Christopherio Gassono, autoriaus, tyrinėjančio šiuolaikinę spiritualumą, knygos leidybai. Tyrimas siekė išnagrinėti Z kartos (gimusių po 1996 m.) požiūrį į dvasingumą ir religiją, lyginant jį su vyresnių kartų nuostatomis. Apklausą vykdė OnePoll, tarptautinė rinkos tyrimų agentūra, žinoma dėl plataus masto … [Skaityti toliau…]
2025 m. straipsnis „Visatos subtilus suderinamumas ir Dievas“ buvo paskelbtas akademiniame leidinyje, orientuotame į mokslo ir religijos dialogą. Autorius, dr. Adam D. Hincks, yra Kanados Britų Kolumbijos universiteto astrofizikas ir jėzuitų kunigas, žinomas dėl savo darbų kosmologijos ir teologijos sankirtoje. Straipsnis nagrinėja vadinamąjį „fine-tuning“ (subtilaus suderinamumo) argumentą, kuris teigia, kad visatos fizinių konstantų tikslus suderinamumas, … [Skaityti toliau…]
2024 m. straipsnis „Geri darbai siejami su religingumu“ buvo paskelbtas per mokslinį leidinį The Debrief. Tyrimą atliko dr. Colin Holbrook, Kalifornijos universiteto Mercedo (UC Merced) psichologijos ir kognityvinių mokslų docentas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš UC Merced Socialinės psichologijos laboratorijos. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip visuomenė suvokia ryšį tarp moralinio elgesio ir religingumo, ypač atsižvelgiant į stereotipus, … [Skaityti toliau…]
2024 m. straipsnis „Malda ir smegenų veikla: neuroteologinis požiūris“ buvo paskelbtas Tarptautiniame mokslo ir tyrimų archyve. Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Andrew Newbergo, Harvardo universiteto neuroteologijos eksperto, ir dr. Ingos Griškovos-Bulanovos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkės. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip intensyvios maldos ir meditacijos praktikos veikia smegenų veiklą, pasitelkiant neuroteologinį požiūrį, kuris … [Skaityti toliau…]
Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kai kalbama apie katalikų maldos praktiką, yra toks: kodėl meldžiamasi ne tik Dievui, bet ir šventiesiems, ypač Mergelei Marijai? Ar tai nėra Dievo vietos užėmimas? Ar nepažeidžiama pirmoji Dekalogo nuostata – „neturėk kitų dievų“? Į šį klausimą aiškiai ir autoritetingai atsakė Tridento Susirinkimas, įvykęs XVI a. kaip atsakas į Reformaciją. Tridento … [Skaityti toliau…]