Abraomas (hebrajiškai אַבְרָהָם, arabiškai إبراهيم – Ibrahimas) yra viena svarbiausių figūrų žydų, krikščionių ir islamo religijose. Jo vardas pažodžiui reiškia „daugelio tautų tėvas“ – šį pavadinimą jis gavo pagal Dievo pažadą. Abraomas gimė senovės Mesopotamijoje, tradiciškai – Uro mieste (dabartinis Irakas), kažkur apie XIX–XVIII a. pr. Kr.
Abraomas buvo Teracho sūnus. Biblija pasakoja, kad Dievas jį pašaukė palikti savo gimtąjį kraštą ir keliauti į pažadėtą žemę – Kanaano šalį. Abraomas kartu su žmona Sara, sūnėnu Lotu ir visa savo šeimyna iškeliavo į nežinomybę, vedinas tikėjimo ir paklusnumo Dievo žodžiui.
Vienas įsimintiniausių Abraomo gyvenimo įvykių – sandora su Dievu. Jam būnant jau senyvo amžiaus, Dievas pažadėjo, kad iš jo kils gausios tautos, nors tuo metu jis neturėjo vaikų. Dievas įsakė Abraomui apipjaustyti save ir visus savo palikuonis – tai tapo žydų tautos sandoros ženklu.
Abraomo žmona Sara pagimdė Izaoką, nors ilgai buvo laikoma nevaisinga. Kitas svarbus epizodas – Abraomas išvarė į dykumą tarnaitę Hagarą ir jos sūnų Izmaelį, kuris vėliau laikomas arabų tautų protėviu (ypač islame). Islamo tradicijoje Ibrahimas laikomas ne tik pranašu, bet ir Kabaos statytoju Mekos mieste kartu su Izmaeliu.
Vienas dramatiškiausių pasakojimų – Dievo prašymas paaukoti Izaoką. Abraomas klusniai pakluso, tačiau paskutinę akimirką Dievas sustabdė jį ir atsiuntė aviną aukai vietoj sūnaus. Šis tikėjimo išbandymas laikomas vienu stipriausių biblinės istorijos simbolių – absoliučios ištikimybės ir pasitikėjimo Dievu pavyzdžiu.
Abraomas laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tikėjimo protėviu. Iš jo kilusios tautos: žydai per Izaoką, arabai per Izmaelį. Jis mirė senatvėje, sulaukęs, kaip pasakojama, 175 metų, ir buvo palaidotas Machpelos oloje (Hebrone, Palestinoje). Ši vieta iki šiol laikoma viena švenčiausių ir dažnai lankoma piligrimų.
Citatos iš šaltinių:
– „Aš padarysiu tave didelę tauta, palaiminsiu tave ir padarysiu tavo vardą garsų. Būk palaiminimu!“ (Pradžios knyga 12,2)
– „Pažvelk į dangų ir suskaičiuok žvaigždes, jei sugebėsi jas suskaičiuoti… Tiek bus tavo palikuonių.“ (Pradžios knyga 15,5)
– „Tu būsi daugelio tautų tėvas.“ (Pradžios knyga 17,4)
Įdomios istorijos ir legendos:
– Islamo tradicijoje pasakojama, kad Ibrahimas kartu su sūnumi Izmaeliu pastatė Kabaos šventyklą Mekoje ir įtvirtino monoteizmą tose žemėse.
– Judaizme Abraomas laikomas pirmuoju tikru „tikėjimo žmogumi“, kuris net tuomet, kai viskas rodėsi neįmanoma, pasitikėjo Dievo pažadais.
– Krikščionybėje Abraomo tikėjimas laikomas naujojo tikėjimo pradžia, o jis vadinamas „visų tikinčiųjų tėvu“.
Šis žmogus, kuris prieš tūkstančius metų išdrįso patikėti nematomu Dievo žodžiu ir dėl to tapo daugelio tautų tėvu, iki šiol išlieka ne tik istorine figūra, bet ir gyva metafora apie tikėjimą, ištikimybę ir drąsą. Abraomo vardu pavadinta viena didžiausių pasaulio religijų šeima – „abraominės religijos“: judaizmas, krikščionybė ir islamas. Tai įrodymas, kad vieno žmogaus istorija gali nulemti ištisų civilizacijų dvasią.