Dievo keliai nežinomi, bet visada teisingi

„Dievo keliai nežinomi, bet visada teisingi“ – tai gražus, gilus ir dažnai vartojamas posakis, kuris atskleidžia svarbią tikėjimo tiesą: nors žmogus dažnai negali visiškai suvokti Dievo veikimo savo gyvenime ar pasaulyje, jis gali būti tikras Jo sprendimų teisingumu ir išmintimi. Posakis aiškiai perteikia tikėjimo principą, kad Dievo sprendimai ir Jo valia dažnai viršija žmogaus supratimą. … [Skaityti toliau…]

Kas sukūrė sielą?

Jei Visata yra Dievo mintis, tai siela – jos žodis. Bet kas ją ištarė pirmą kartą? Ar siela buvo sukurta, ar ji visada egzistavo kartu su viskuo, kas yra? Daugelis religijų sako, kad siela kyla iš Dievo kvėpavimo – gyvybės kibirkšties, įpūstos į materiją. Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė žmogų iš dulkių ir įkvėpė į … [Skaityti toliau…]

Ciceronas apie dievų prigimtį

Kūrinį De Natura Deorum parašė Markas Tulijus Ciceronas (lot. Marcus Tullius Cicero), vienas žymiausių Romos oratorių, filosofų ir politikų. Gyvenęs 106–43 m. pr. Kr., Ciceronas buvo ne tik teisininkas, bet ir žmogus, siekęs sujungti graikų filosofiją su romėniška pasaulėžiūra. Pavadinimai Ciceronas De Natura Deorum parašė apie 45 m. pr. Kr., vėlyvuoju savo gyvenimo laikotarpiu, kai … [Skaityti toliau…]

Senekos „Apie Apvaizdą”

Pateiktas kūrinys yra vienas iš svarbiausių romėnų stoikų filosofijos tekstų, žinomas kaip „Apie Apvaizdą“. Jį parašė vienas žymiausių Romos mąstytojų, kurio originalus vardas yra Lucius Annaeus Seneca, lietuviškai vadinamas Seneka Jaunesnysis, o angliškai – Seneca the Younger. Šis veikalas yra pirmoji knyga iš didesnio jo darbų rinkinio, pavadinto „Dialogai“ (Dialogi). Kūrinio pavadinimai yra šie: originalo … [Skaityti toliau…]

Traktatas apie meilę Dievui

Šį kūrinį parašė Bernardas Klervietis (lot. Bernardus Claraevallensis, angl. Bernard of Clairvaux), tai traktatas „Apie meilę Dievui“ (lot. De Diligendo Deo). Traktate Bernaras Klervietis nagrinėja, kodėl ir kaip žmogus turi mylėti Dievą. Jis išskiria keturis meilės laipsnius: Bernaras pabrėžia, kad meilė Dievui turi būti be sąlygų ir be ribų, nes Dievas yra begalinis. Jis taip … [Skaityti toliau…]

Istorija apie gotų, vandalų ir svevų karalius

Šis tekstas – VII a. istorinis veikalas, kurį parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų, teologų ir enciklopedistų. Jame aprašoma gotų, vandalų ir svevų genčių istorija nuo jų migracijų iki įsitvirtinimo Pirėnų pusiasalyje. Pavadinimai ir vertimai: Turinio santrauka Autorius ir kontekstas Istorinė reikšmė Svarbiausi citatos Kiti faktai Izidoriaus veikalas – tai gotų … [Skaityti toliau…]

Perpetua ir Feličita kančia

Vibia Perpetua (lot. Vibia Perpetua) buvo kilminga romėnė iš Kartaginos (dabartinis Tunisas). Apie 203 metus po Kristaus jai buvo apie 22 metai. Jos tėvas buvo pagonis, tačiau yra manoma, kad motina galėjo būti krikščionė. Perpetua kalėjime rašė dienoraštį – tai vienas iš ankstyviausių žinomų moters parašytų tekstų. Felicita (lot. Felicitas) buvo Perpetuos tarnaitė ir vergė. … [Skaityti toliau…]

Krikščionių tikėjimo išpažinimai

Apaštalų tikėjimo simbolis, vadinamas tiesiog „Kredu“, yra vienas seniausių krikščionių tikėjimo išpažinimų, siekiamas II–IV a. Nors legenda teigia, kad jį sudarė patys dvylika apaštalų, kiekvienas pridėdamas po teiginį, mokslininkai mano, kad simbolis išsivystė Romos krikščionių bendruomenėje kaip krikšto apeigų dalis. Jo trumpumas ir aiškumas padarė jį idealiu įrankiu naujai pakrikštytiems katechumenams, mokantiems pagrindinių tikėjimo tiesų. … [Skaityti toliau…]

De Baptismo (Apie krikštą)

Tertuliano, vieno iš ankstyvosios krikščionybės Tėvų, veikalas „De Baptismo“ (lot. De Baptismo, angl. On Baptism, liet. Apie krikštą) yra trumpas, bet reikšmingas traktatas, parašytas apie 200–206 m. Kartaginoje (dabartinis Tunisas). Šis darbas, laikomas pirmuoju krikščionišku tekstu, skirtu išimtinai krikšto sakramentui, yra skirtas paaiškinti krikšto prigimtį, svarbą ir teisingą praktiką, atsakant į to meto erezijas ir … [Skaityti toliau…]

Šv. Grigaliaus Didžiojo „Dialogai“

Šv. Grigaliaus Didžiojo, originaliai vadinamo Gregorius Magnus (lotynų k.), veikalas „Dialogi“ (lot. Dialogorum Libri IV, angl. Dialogues, liet. Dialogai) yra vienas žymiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas apie 593–594 m. Šis keturių knygų rinkinys, parašytas lotynų kalba, yra pokalbių tarp Grigaliaus ir jo diakono Petro forma pateikta Italijos šventųjų gyvenimų ir stebuklų kronika. Veikalas tapo itin … [Skaityti toliau…]

Moraliniai Jobo knygos komentarai

Šv. Grigaliaus Didžiojo veikalas, originaliai pavadintas „Moralia in Job“ (lotynų k.), anglų kalboje žinomas kaip „Morals on the Book of Job“, o lietuviškai – „Moraliniai Jobo knygos komentarai“, yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Šis monumentalus darbas, parašytas tarp 578 ir 595 m., apima 35 knygas ir yra išsami Jobo knygos komentaro studija. Autorius – … [Skaityti toliau…]

Aukščiausiasis gėris ir blogis

Aukščiausiasis gėris (lot. summum bonum) ir aukščiausiasis blogis (lot. summum malum) – tai du fundamentalūs etikos filosofijos terminai, kuriais bandoma atsakyti į esminius klausimus: Aukščiausiasis Gėris (Summum Bonum) Tai yra galutinis, pats svarbiausias tikslas, kurio siekia žmogus ir kuriuo matuojama visų kitų veiksmų vertė. Tai nėra tiesiog malonumas ar nauda – tai yra pats gyvenimo … [Skaityti toliau…]