Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Evagrijaus Pontiečio „De Oratione“ – tai vienas intymiausių jo kūrinių, parašytas apie 390–395 metus Kellijų dykumoje Egipte. Originalus pavadinimas graikiškai – „Περὶ Προσευχῆς“ (Perì Proseuchēs), kas reiškia „Apie maldą“. Angliškai vadinamas „On Prayer“ arba „Chapters on Prayer“ – „Skyriai apie maldą“. Lietuviškai galėtų būti „Apie maldą“ arba „Malda be vaizdinių“. Tai ne ilgas traktatas, o … [Skaityti toliau…]
„Kephalaia Gnostika“ – tai Evagrijaus Pontiečio magnum opus, giliausias ir sudėtingiausias jo kūrinys, parašytas apie 393–398 metus Kellijų dykumoje Egipte. Originalus pavadinimas graikiškai – „Κεφαλαία Γνωστικά“ (Kephalaia Gnōstika), kas reiškia „Gnostiniai skyriai“ arba „Pažinimo galvos“. Angliškai vadinamas „Gnostic Chapters“ arba „Centuries on Knowledge“ – „Pažinimo šimtukai“. Lietuviškai galėtų būti „Gnostiniai skyriai“ arba „Pažinimo centurijos“. Tai … [Skaityti toliau…]
Evagrijaus Pontiečio „Gnostic“ – tai trumpas traktatas, kuris dažnai laikomas jo didžiojo darbo dalimi, bet iš tiesų veikia kaip savarankiškas tekstas, skirtas pažengusiems asketams. Originalus pavadinimas graikiškai – „Γνωστικός“ (Gnōstikós), kas reiškia „Gnostikas“ arba „Apie pažinimą“. Angliškai jis vadinamas „The Gnostic“ arba „On the Gnostic“ – „Apie gnostiką“ arba „Gnostiko portretas“. Lietuviškai galėtų būti „Gnostikas“ … [Skaityti toliau…]
Evagrijus Pontietis, IV amžiaus dykumų vienuolis, sukūrė praktinę dvasinę sistemą, kurią pavadino kova su „logismoi“ – piktosiomis mintimis. Šios mintys nėra paprastos idėjos, o demoniški puolimai, kurie prasideda prote, žadina aistras ir veda prie nuodėmės. Evagrijus jas matė kaip grandinę: mintis → aistra → nuodėmė. Jo mokymas remiasi asmenine patirtimi Nitrijos ir Kellijų dykumose, kur … [Skaityti toliau…]
Philokalia – tai vienas įspūdingiausių dvasinės literatūros rinkinių, koks tik kada nors buvo sudarytas. Pats žodis „Philokalia“ kilęs iš graikų kalbos: „philo“ reiškia meilę, o „kalos“ – grožį. Taigi pavadinimas nusako meilę grožiui, tačiau ne išoriniam, o vidiniam – dieviškajam grožiui, kuris atsiskleidžia žmogaus sieloje per maldą ir dvasinį apsivalymą. Lietuviškai kartais vartojamas terminas „Filokalija“, … [Skaityti toliau…]
Netektis – vienas giliausių žmogaus išbandymų: mirtis artimojo, skyrybos, sveikatos praradimas ar svajonės žlugimas – išplėšia dalį savęs, palikdama tuštumą, kuri atrodo neįveikiama. Malda čia ne visada keičia situaciją, bet visada keičia širdį. Ji ne pašalina skausmą, o perkeičia jį: tuštumą pripildo Dievo buvimu, neviltį – viltimi. Kai niekas nebegali paguosti, malda tampa tiltu tarp … [Skaityti toliau…]
Dievas neturi nei pradžios, nei pabaigos – Jis begalinis ne tik laike, bet ir esme, galia, meile, buvimu. Ši mintis – Dievo begalybė – kertinė judaizme, krikščionybėje, islame, hinduizme ir filosofijoje. Tai ne poetiškas epitetas, o metafizinė tiesa: Dievas pranoksta ribas, bet jas apima, nepriklauso nuo nieko, bet viskas iš Jo kyla. Žmogus gali tik … [Skaityti toliau…]
Dievas visada atsako – bet Jo balsas retai skamba taip, kaip tikimės. Kartais tai aiškus „taip“, dovana, kuri džiugina. Kartais – „ne“, apsauga, kuri gelbsti. O kartais – tyla, kuri pati tampa atsakymu: kvietimu į gilesnį pasitikėjimą, nuolankumą ir savęs pažinimą. Teologai ginčijasi: ar Dievas tikrai visada atsako, ar Jo tyla reiškia nebuvimą? Katalikų Bažnyčios … [Skaityti toliau…]