Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Bazilidiečiai – II a. Aleksandrijos gnostinė mokykla, pavadinta pagal savo įkūrėją Bazilidą (apie 120–140 m.). Tai viena radikaliausių, spekuliatyviausių ir kartu geriausiai dokumentuotų gnostinių sistemų. Jos liekanos išliko per Bažnyčios tėvų (Ireniejus, Hipolitas, Klemensas Aleksandrietis) poleminius tekstus ir kelis autentiškus fragmentus. Pagrindiniai doktrinos bruožai Bazilido kosmologija trumpai Palikimas ir kritika
Zostrianas (kopt. ⲍⲟⲥⲧⲣⲓⲁⲛⲟⲥ, lot. Zostrianus) – vienas paslaptingiausių ir kosmiškiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų (NHC VIII,1). Tai ilgas gnostinis apreiškimas, parašytas I–II a. pabaigoje–III a. pradžioje graikų kalba ir išverstas į koptų apie IV a. Išliko tik viena kopija – labai sugadinta (trūksta pradžios ir galo), bet net 132 puslapiai išliko. Tekstas priskiriamas setianų gnosticizmui … [Skaityti toliau…]
„Kai kūdikis kenčia, tai ne už savo nuodėmes – jis jų dar neturi. Jis kenčia už nuodėmes, kurias padarė ankstesniame gyvenime. Kančia – ne Dievo pyktis, o gydytojo peilis, kuris pjauna, kad išgydytų.“(Bazilidas, cituojamas per Klemensą Aleksandrietį, Stromata IV.12) Tai viena radikaliausių ir labiausiai šokiruojančių II a. gnosticizmo idėjų, priskiriama Aleksandrijos gnostikui Bazilidui (apie 120–140 … [Skaityti toliau…]
Sophia Iesu Christi (koptiškai ⲥⲟⲫⲓⲁ ⲛ̄ⲓ̄ⲥ̄ ⲭ̄ⲥ̄ – „Jėzaus Išmintis“; lotyniškas ir tarptautinis mokslinis pavadinimas Sophia Iesu Christi, Sophia Jesu Christi arba Sophia of Jesus Christ) – vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių vėlyvosios antikos gnostinių traktatų. Jis priklauso setianų–valentiniečių krypčiai ir laikomas vienu iš vadinamųjų „prisikėlimo dialogų“ – žanro, kuriame prisikėlęs Kristus atskleidžia mokiniams slaptą … [Skaityti toliau…]
Saṃyutta Nikāya (pali kalba – „Susietųjų rinkinys“ arba „Teminių mokymų rinkinys“; sanskrito tradicijos atitikmuo – Saṃyukta Āgama) – trečioji iš penkių Theravados budizmo Tipitakos Sutta Pitakos knygų. Tai didžiausias ir vienas esminių Pali kanono tekstų rinkinys: 56 skyriai (vaggos), apie 2 889 sutras – trumpus Budos ir jo mokinių mokymus, išdėstytus pagal temas. Lietuviškai dažniausiai … [Skaityti toliau…]
Finikiečiai garbino daug dievų – jų tikėjimas buvo klasikinis Kanaano politeizmas, labai panašus į kaimynų: izraelitų prieš Jahvę, ugaritiečių ar vėliau kartaginiečių. Jie neturėjo vieno švento rašto kaip Biblijos, tad daug žinių ateina iš archeologijos, graikų ir romėnų autorių bei Biblijos poleminių tekstų. Dievai buvo susiję su gamta, vaisingumu, jūra ir mirtimi – finikiečiams, jūrų … [Skaityti toliau…]
Žydų kalba – hebrajų – viena seniausių gyvųjų kalbų pasaulyje. Ji priklauso semitų kalbų šeimai, artima arabų ir aramėjų kalboms. Raštas, kuriuo rašoma hebrajiškai, vadinamas ivrit arba lashon ha-kodesh (šventoji kalba) religiniuose kontekstuose. Šiandien hebrajų kalba – oficiali Izraelio kalba, ja kalba apie 9 milijonai žmonių, o raštas naudojamas ne tik kasdienybėje, bet ir šventraščiuose, … [Skaityti toliau…]
Šobogenzo (正法眼蔵, „tikrosios Dharmos akies lobynas“) – pagrindinis Eihei Dogeno (1200–1253), japonų Sōtō zen budizmo įkūrėjo, kūrinys. Parašytas XIII a. viduryje, daugiausia 1231–1253 m., kalba – senovinė japonų–kinų mišrainė (kanbun su japonų skaitymo ženklais), todėl tekstas sunkus net japonams. Kūrinys dar vadinamas „Shōbōgenzō zuimonki“ (正法眼蔵随聞記, „Shōbōgenzō klausytų pamokymų užrašai“) – tai trumpesnė, mokiniui Koun Ejō … [Skaityti toliau…]
Masechet Shabbat (hebrajiškai מסכת שבת – traktatas Šabat) – antrasis traktatas Seder Moed („Šventės tvarka“) Mishnoje ir abiejuose Talmuduose (Babilono ir Jeruzalės). Babilono Talmude jis didžiausias iš visų – 157 lapai (2a–157b), pilnas detalių, ginčų ir pasakojimų. Mishna redaguota apie 200–220 m. po Kr. rabino Jehudos ha-Nasio. Gemara (Babilono) baigta V–VI a. Babilonijoje, pagrindiniai redaktoriai … [Skaityti toliau…]
Sefer Shaar ha-Gilgulim (hebrajiškai ספר שער הגלגולים – „Reinkarnacijos vartai“) – vienas pagrindinių Lurijos kabalos tekstų apie sielų persikūnijimą (gilgul), ibur (sielos įsiskverbimą į jau gyvenantį žmogų) ir tikkun (sielos taisymą). Autorius – rabinas Chajimas Vitalis (1543–1620), pagrindinis mokinio Izaoko Lurijos (Arizal) raštų užrašinėtojas ir redaktorius. Knyga parašyta apie 1570–1600 m. Safede (Galilėjoje), hebrajiškai, ir … [Skaityti toliau…]