Tekstai

En-Gedi ritinys (angl. En-Gedi Scroll, taip pat En-Gedi Leviticus Scroll) — tai apdegęs senovinis hebrajiškas pergamentas, rastas 1970 m. Ein Gedžio (En-Gedi) sinagogos kasinėjimuose Izraelyje. Jis buvo aptiktas sinagogos Šventojoje Skrynioje, tarp kelių visiškai sudegusių pergamento gumulų, susiformavusių po maždaug VI a. įvykusio gaisro. Ritinys buvo toks trapus ir anglies pavidalo, kad jo nebuvo įmanoma … [Skaityti toliau…]

Ketef Hinnom amuletai (angl. Ketef Hinnom amulets, hebrajų k. כתף הינום) — tai du sidabriniai ritinėliai, rasti 1979 m. Jeruzalėje, Ketef Hinnom kapinyno komplekse, netoli Senojo miesto sienų. Angliškai jie vadinami Ketef Hinnom amulets, o hebrajiškai — כתף הינום. Šie ritinėliai yra vieni seniausių žinomų biblinių tekstų fragmentų, datuojami VII–VI a. pr. Kr., t. y. … [Skaityti toliau…]

Tel Dano užrašas (Tel Dan inscription, taip pat vadinamas Tel Dan stele) — tai IX a. pr. Kr. datuojama aramėjiška stela, rasta 1993 m. šiaurės Izraelyje, Tel Dano archeologinėje vietovėje. Ji iškalta ant bazalto ir parašyta sena aramėjų kalba, naudojant finikietišką rašto sistemą. Užrašas išliko tik fragmentais: vienas didelis fragmentas ir du mažesni, kuriuose matyti … [Skaityti toliau…]

Neturtėlių seserų ordinas, šiandien vadinamas Klarisės, yra vienas radikaliausių ir asketiškiausių moterų vienuolinių ordinų krikščionybės istorijoje. Jis gimė XIII amžiaus pradžioje Asyžiuje, kai jauna kilminga mergina Chiara Offreduccio — vėliau žinoma kaip Šv. Klara — pasirinko visišką neturtą, maldą ir atsiskyrimą nuo pasaulio, sekdama Šventojo Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu. Šis ordinas tapo moteriškuoju pranciškonų atitikmeniu, tačiau … [Skaityti toliau…]

1804 m. priimtas Napoleono kodeksas, oficialiai vadinamas Code civil des Français (liet. Prancūzų civilinis kodeksas) ir vėliau žinomas ir kaip Code Napoléon, tapo vienu didžiausių lūžių Europos teisės istorijoje. Tai buvo pirmasis modernus civilinis kodeksas, kuriuo Prancūzija galutinai atsisakė feodalinės, regioninės ir bažnytinės teisės mišinio, šimtmečius valdžiusio žmonių gyvenimus. Kodeksas įtvirtino aiškią, vieningą, racionalią ir … [Skaityti toliau…]

Maurus – tai europiečių vartotas pavadinimas, kuriuo viduramžiais buvo vadinamos įvairios musulmonų Šiaurės Afrikos ir Iberijos pusiasalio bendruomenės. Tai ne viena tauta, o platus kultūrinis ir religinis terminas, apimantis arabus, berberus, mišrios kilmės musulmonus ir net kai kuriuos juodaodžius afrikiečius. Žodis kilo iš senovės Mauretania regiono ir ten gyvenusių Maure genčių, o vėliau europiečiai juo … [Skaityti toliau…]

Jono Bretkūno 1590 m. baigtas Biblijos vertimas yra vienas didžiausių lietuvių raštijos paminklų, nors pats tekstas taip ir nebuvo išspausdintas. Tai buvo pirmasis bandymas visą Šventąjį Raštą perkelti į lietuvių kalbą, padaryti jį prieinamą ne tik dvasininkams, bet ir paprastiems žmonėms. Bretkūnas, Karaliaučiaus lietuvių parapijos kunigas ir pamokslininkas, šį darbą atliko beveik vienas, remdamasis hebrajiškais, … [Skaityti toliau…]

Stabai buvo materialūs dievybių atvaizdai, kuriuos senosios religijos naudojo kaip ryšio taškus su dievais. Tai galėjo būti medinės ar akmeninės statulos, šventi medžiai, akmenys, taurės, kaukės ar kiti objektai, kuriuose, žmonių tikėjimu, apsigyvendavo dievo galia. Pagonys niekada netikėjo, kad pats medis ar akmuo yra dievas. Jie tikėjo, kad dievas per tą objektą pasirodo, jame apsistoja, … [Skaityti toliau…]

Apologia Prima – pažodžiui „Pirmoji gynyba“ arba „Pirmasis apologetinis raštas“ – tai Justino Kankinio (Justinuso Filosofo) kūrinys, parašytas apie 153–155 metus Romoje ir skirtas imperatoriui Antoninui Pijui bei jo sūnums. Tai vienas ankstyviausių ir svarbiausių krikščioniškos apologetikos tekstų, kuriame Justinas mėgina paaiškinti, kas yra krikščionys, kodėl jie persekiojami ir kodėl jų tikėjimas nėra nei pavojingas, … [Skaityti toliau…]

Henrikas Latvis, XIII a. pradžios dvasininkas ir misionierius, parašė vieną svarbiausių Baltijos regiono šaltinių – Chronicon Livoniae, Livonijos kroniką. Tai pirmasis išsamus pasakojimas apie krikščionybės sklaidą dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijose, apimantis laikotarpį nuo pirmųjų misionierių atvykimo iki pat 1220-ųjų metų įvykių. Henrikas buvo tiesioginis daugelio aprašomų įvykių liudininkas, todėl jo tekstas yra ne tik … [Skaityti toliau…]

Gesta Danorum – pažodžiui „Danų žygdarbiai“ – tai didysis Sakse Gramatiko XII a. pabaigos lotyniškas veikalas, tapęs svarbiausiu Danijos viduramžių istorijos ir mitologijos šaltiniu. Nors kūrinys apima tiek legendinę, tiek istorinę Danijos praeitį, vienas ryškiausių jo epizodų yra pasakojimas apie danų žygius prieš Riugeno slavus ir jų šventvietes. Šioje dalyje Sakses pateikia aiškiai krikščionišką interpretaciją, … [Skaityti toliau…]

Livonijos eiliuotoji kronika (Livländische Reimchronik), sukurta apie 1290 metus, yra vienas svarbiausių ankstyvųjų šaltinių apie Vokiečių ordino veiklą Livonijoje ir Baltijos regione.** Tai anoniminis vokiečių kalba parašytas kūrinys, sukurtas eiliuota forma, todėl jis ne tik informuoja, bet ir retoriškai veikia skaitytoją. Kronika buvo skirta riteriams ir Ordino rėmėjams, todėl jos tikslas buvo ne objektyviai fiksuoti … [Skaityti toliau…]