Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
„Išganytojo dialogas“ dar gali būti vadinamas „Dialogas su išganytoju“ (Dialogue of the Savior) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai mistinių Nag Hamadžio bibliotekos tekstų, priklausantis III kodeksui (NHC III,5). Tai fragmentiškai išlikęs apreiškimo dialogas, kuriame Jėzus (vadinamas Gelbėtoju) kalbasi su trimis mokiniais: Marija, Matu ir Judu Tomu. Tekstas primena kitus gnostinius dialogus, tačiau išsiskiria savo … [Skaityti toliau…]
„Tomo kovotojo knyga“ (The Book of Thomas the Contender) yra paskutinis Nag Hammadi Codex II traktatas (NHC II,8) ir vienas iš labiausiai asketiškų visoje bibliotekoje. Tekstas pateiktas kaip slaptas dialogas tarp Jėzaus ir jo „dvynio“ Judo Tomo (Didimo Tomo). Šis dvyniškumo motyvas būdingas gnostinei tradicijai: Tomas laikomas žmogumi, kuris labiausiai suprato Jėzaus vidinį mokymą, nes … [Skaityti toliau…]
„Apie pasaulio kilmę“ (On the Origin of the World) yra vienas iš labiausiai mitologinių ir vaizdingų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui. Tai platus gnostinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado chaosas, laikas, dievybės, archontai, materija ir žmogus. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu ir Archontų hipostaze, tačiau pateikia savitą, literatūriškai turtingą kūrinijos versiją, kupiną … [Skaityti toliau…]
„Archontų hipostazė“ (Hypostasis of the Archons, pažodžiui „Valdovų prigimtis“) yra vienas iš reikšmingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų, priklausantis II kodeksui (NHC II,4). Tai gnostinis kosmologinis pasakojimas, kuriame aiškinama, kaip atsirado archontai – kosminiai valdovai, atsakingi už materijos pasaulio sukūrimą ir žmogaus sielos įkalinimą. Tekstas glaudžiai susijęs su Jono apokrifu, tačiau pateikia savitą, labiau mitologinę ir … [Skaityti toliau…]
„Trišalis traktatas“ (The Tripartite Tractate) yra vienas iš didžiausių ir teologiškai sudėtingiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų. Jis priklauso Nag Hammadi Codex II (NHC II,5) ir yra vienas pagrindinių šaltinių, atskleidžiančių Valentininės gnostinės teologijos brandą. Šis traktatas parašytas II a. pabaigoje ir laikomas vienu iš svarbiausių gnostinės kosmogonijos, antropologijos ir soteriologijos veikalų. Traktatas vadinamas „trišaliu“ todėl, … [Skaityti toliau…]
„Traktatas apie prisikėlimą“ (The Treatise on the Resurrection, taip pat vadinamas Epistle to Rheginos) yra vienas brandžiausių ir teologiškai išplėtotų Nag Hammadi bibliotekos tekstų, rastas Codex I, kaip ketvirtasis traktatas (NHC I,4). Tai laiško forma parašytas kūrinys, skirtas asmeniui vardu Reginas (Rheginos), kuriame aiškinama prisikėlimo prasmė. Nors tekstas priskiriamas ankstyvajai krikščioniškajai tradicijai, jo teologija aiškiai … [Skaityti toliau…]
„Malda apaštalui Pauliui“ (The Prayer of the Apostle Paul) yra pirmasis Nag Hammadi bibliotekos traktatas (NHC I,1), rastas 1945 m. Aukštutiniame Egipte. Tai trumpas, bet teologiškai tankus invokacinis tekstas, priskiriamas ankstyvajai krikščioniškajai gnostinei tradicijai. Nors pavadinime minimas apaštalas Paulius, tekstas yra pseudepigrafinis – ankstyvosios bendruomenės sukurtas dvasinis himnas, kuriam suteiktas apaštalo autoritetas. Ši malda išsiskiria … [Skaityti toliau…]
Džovanio Piko dela Mirandolos (Giovanni Pico della Mirandola) fundamentalus veikalas „Disputai prieš pranašaujančiąją astrologiją“ (Disputationes adversus astrologiam divinatricem) pirmą kartą išleistas Bolonijoje 1496 metais, praėjus dvejiems metams po autoriaus mirties. Šis kūrinys tapo lūžio tašku, atskyrusiu mokslinį dangaus stebėjimą nuo mistinių prietarų ir padėjusiu pamatus moderniajai astronomijai. Džovanis Pikas dela Mirandola (1463–1494), Mirandolos ir Konkordijos … [Skaityti toliau…]
Žydiškas Kristaus gyvenimas arba Jėzaus kilmės knyga (The Jewish Life of Christ: Being the Sepher Toldoth Jeshu, 1885) – tai XIX a. britų laisvamanytojų G. W. Foote ir J. M. Wheeler parengtas leidinys, kuriame pateikiamas vienas iš Sefer Toledot Jeshu– žydų aplinkoje paplitusios antikrikščioniškos legendinės tradicijos – variantų. Knyga išversta iš hebrajų, papildyta istorine įžanga, … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio traktatas „Vom Schem Hamphoras“ (lietuviškai: Apie Šem Hamforą; pilnas pavadinimas: Vom Schem Hamphoras und vom Geschlecht Christi – liet. Apie Šem Hamforą ir Kristaus kilmę) yra vienas vėlyvųjų ir labiausiai kontroversiškų reformatoriaus kūrinių. Šis darbas pasirodė 1543 metais Vitenberge, praėjus vos keliems mėnesiams po kito pagarsėjusio traktato „Apie žydus ir jų melus“ (Von … [Skaityti toliau…]
Kai pirmą kartą susiduriama su „Toledot Yeshu“ – pagrindiniu šio žydų poleminio pasakojimo pavadinimu – ištinka nuostaba. Istoriniuose šaltiniuose jis taip pat minimas kitais vardais: Mar Mar Jesu, Toldoth Jeschu, Ma’aseh Yeshu ar Tola. Hebrajiškai šis tekstas dažniausiai aiškinamas kaip Toledot Ješu, Jėzaus kilmės pasakojimai arba Jėzaus kilmės legenda, o populiariai kartais verčiamas kaip Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje IV amžiaus pradžia buvo lūžio taškas: Romos imperijoje tęsėsi Diokletiano persekiojimai, o kartu vyko intensyvi intelektinė kova. Vienas ryškiausių šio laikotarpio tekstų – Euzebijaus iš Cezarėjos (Eusebius Caesariensis) traktatas „Prieš Hieroklą“ (lot. Contra Hieroclem; gr. Κατὰ Ἱεροκλέους / Πρὸς τὰ Ἱεροκλέους), parašytas apie 305–310 m. Šio kūrinio išplėstinis mokslinis pavadinimas, vartojamas Conybeare leidime, … [Skaityti toliau…]