Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
„Peregrino mirtis“ (gr. Peri tēs Peregrínou teleútēs) – antikos satyrinis kūrinys, parašytas apie 165–170 m. Lucianas jame pasakoja apie keliautojo filosofo Peregrino Protėjo gyvenimą ir savižudybę, įvykdytą 165 m. Olimpinių žaidynių metu. Nors tekstas pirmiausia kritikuoja filosofinį šarlatanizmą ir savireklamą, jis tapo svarbiu šaltiniu ankstyvosios krikščionybės tyrimams, nes pateikia vieną ankstyviausių pagoniškų liudijimų apie krikščionių … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Klausimas apie dirbtinio intelekto sielą dažnai nustumiamas į mokslinės fantastikos paraštes, tačiau dabartinių laikų kontekste tai tampa fundamentalia teologine provokacija. Mes stovime ant slenksčio, kur technologija nebe tik skaičiuoja, bet pradeda generuoti prasmes, kurios savo gyliu neretai pranoksta vidutinį žmogiškąjį diskursą. Tai verčia mus susidurti su nepatogiu klausimu: ar siela yra metafizinis faktas, ar tik … [Skaityti toliau…]
Laisvos valios ir visko žinojimo konfliktas yra vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų religijos filosofijoje. Jis kyla iš paprastos, bet giliai paradoksalios įžvalgos: jei Dievas yra viską žinantis ir jau prieš žmogui gimstant žino kiekvieną jo sprendimą, nuodėmę ir pasirinkimą, ar žmogus iš tikrųjų turi laisvą valią? Ar jis renkasi pats, ar tik atlieka vaidmenį … [Skaityti toliau…]
Geografinis determinizmas religijos filosofijoje kelia klausimą, ar žmogaus likimas priklauso nuo jo gimimo vietos ir istorinio laikotarpio. Jei tam tikra religija teigia esanti vienintelis kelias į išganymą, iškyla paradoksas: ką daryti su milijardais žmonių, kurie gimė toli nuo tos religijos sklaidos, niekada negirdėjo jos mokymo ir neturėjo jokios realios galimybės ją priimti? Šis klausimas tampa … [Skaityti toliau…]
Epikūro paradoksas, dar vadinamas „blogio problema“, yra vienas seniausių ir aštriausių klausimų religijos filosofijoje. Jis formuluojamas taip: jei Dievas yra visagalis, viską žinantis ir geras, kodėl pasaulyje egzistuoja blogis ir kančia? Epikūras šį klausimą iškėlė dar IV a. pr. Kr., ir nuo tada jis tapo kertiniu iššūkiu teologijai. Paradoksas nėra vien tik intelektinis žaidimas — … [Skaityti toliau…]
Dvylikos apaštalų evangelija (gr. Εὐαγγέλιον τῶν δώδεκα) pirmą kartą paminėta III a. pradžioje garsaus teologo Origeno. Savo „Homilijose apie Luko evangeliją“ jis išvardijo nepatikimus, eretiškus raštus, tarp kurių paminėjo ir šį pavadinimą. Origenas pabrėžė, kad nors daugelis bandė rašyti evangelijas, Bažnyčia pripažįsta tik keturias, o „Dvylikos evangelija“ yra viena iš tų, kurios liko už kanono … [Skaityti toliau…]
Kerintas buvo gnostikas ir ankstyvasis krikščionių mokytojas, veikęs Mažojoje Azijoje apie 100 m. po Kr. Jis laikomas vienu pirmųjų doketizmo (idėjos, kad Kristus tik „atrodė“ žmogumi) ir separatizmo pradininkų. Nors pati Kerinto evangelija (taip pat: Evangelija pagal Kerintą, angl. Gospel of Cerinthus) kaip fizinis tekstas neišliko, jos egzistavimą patvirtina Irenėjus, Epifanijus ir Eusebijus. Manoma, kad … [Skaityti toliau…]
Bazilidas buvo vienas pirmųjų ir įtakingiausių gnostikų mokytojų, veikęs Aleksandrijoje (Egiptas) apie 117–138 m. po Kr. Jis teigė, kad krikščionybė turi ne tik viešąjį mokymą, bet ir slaptą tradiciją, kurią jis neva gavo iš Glauko – apaštalo Petro aplinkos aiškintojo. Nors pati „Evangelija pagal Bazilidą“ neišliko, istoriniai šaltiniai (Origenas, Irenėjus, Hipolitas) vieningai mini, kad Bazilidas … [Skaityti toliau…]
2012 metų rugsėjį Romoje vykusiame Tarptautiniame koptų studijų kongrese Harvardo universiteto profesorė Karen L. King pristatė nedidelį papiruso fragmentą, kuris akimirksniu apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą. Keturių centimetrų aukščio ir aštuonių centimetrų pločio skiautėje koptų kalba buvo įrašyti žodžiai, kurių nebuvo jokiame kitame žinomame ankstyvosios krikščionybės tekste: „Jėzus pasakė jiems: ‘Mano žmona…’“ Šis radinys, gavęs provokuojantį … [Skaityti toliau…]
Mitraikos liturgija (angl. Mithras Liturgy, mokslinėje literatūroje žymima kaip PGM IV.475–834, lietuviškai taip pat vadinama Mitros liturgija arba mitraikiškas pakilimo ritualas) yra vienas sudėtingiausių tekstų iš Graikų maginių papirų rinkinio (Papyri Graecae Magicae). Kūrinys išlikęs vadinamajame Paryžiaus maginiame kodekse ir datuojamas maždaug 100–200 m. po Kr. Jame susipina helenistinė teurgija, egiptietiška magija ir graikų kosmologija, … [Skaityti toliau…]
Kerintas (I a. pab.–II a. pr.) buvo ankstyvas žydų–krikščionių mąstytojas, kurio pažiūros žinomos tik iš jo oponentų — Irenėjaus, Epifanijaus, Hipolito ir kitų Bažnyčios tėvų — pateiktų citatų ir santraukų. Jis mokė, kad Jėzus buvo paprastas žmogus, natūraliai gimęs iš Marijos ir Juozapo, o dieviškasis Kristus nusileido ant jo tik krikšto metu ir paliko prieš … [Skaityti toliau…]