Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Suklastota evangelija Pilypo vardu (taip pat: Pseudo-Pilypo evangelija; Evangelium Philippi (fragmentum apud Epiphanium); Gospel of Philip (Epiphanius fragment)) yra itin trumpas ir fragmentiškai išlikęs gnostinis tekstas, žinomas tik iš vienos Epifanijaus iš Salaminos citatos jo veikale Panarion (Heresy 26.13). Šį kūrinį Epifanijus priskiria Egipto gnostikams ir aiškiai vadina pseudepigrafu, t. y. tekstu, kuris buvo sukurtas … [Skaityti toliau…]
„Eugnostas Palaimintasis“ (Eugnostos the Blessed) yra vienas iš labiausiai filosofinių ir teologiškai rafinuotų Nag Hamadžio bibliotekos tekstų. Jis išliko dviejose kopijose – III ir V kodeksuose (NHC III,3 ir V,1) – ir pateikiamas kaip laiškas, skirtas skaitytojui, trokštančiam suprasti dieviškosios tikrovės sandarą. Tai nėra krikščioniškas tekstas siaurąja prasme: jame beveik neminimas Jėzus, nėra biblinės istorijos … [Skaityti toliau…]
Paula Fredriksen (Paula Fredriksen) knyga „Nuo Jėzaus iki Kristaus: Naujojo Testamento Jėzaus įvaizdžių kilmė“ (angl. From Jesus to Christ: The Origins of the New Testament Images of Jesus) yra vienas svarbiausių šiuolaikinių akademinių veikalų, nagrinėjančių krikščionybės ištakas. Autorė, būdama senovės krikščionybės istorijos specialistė, siekia atsakyti į fundamentalų klausimą: kaip istoriškai realus asmuo, žydų pranašas Jėzus … [Skaityti toliau…]
Šv. Stepono I įstatymai, istoriniuose šaltiniuose ir mokslinėje literatūroje žinomi kaip Decreta Sancti Stephani Regis, I. István törvényei, Decreta Regis Stephani I arba tiesiog Šventojo karaliaus Stepono dekretai, žymi lūžio tašką Vidurio Europos istorijoje. Šis teisynas, sudarytas apie 1000–1038 m., tapo teisiniu instrumentu, kuriuo klajoklių vengrų gentys buvo transformuotos į krikščionišką Europos karalystę. Dokumentas padalintas … [Skaityti toliau…]
Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]
„Kraujo diena“ (Dies Sanguinis) – tai šiurpiausia, tačiau kartu ir svarbiausia Kybelės bei Attis kulto pavasario festivalio dalis. Kovo 24-oji Romos kalendoriuje žymėjo dvasinės beprotybės, fizinio skausmo ir radikalaus atsidavimo kulminaciją, po kurios sekdavo džiaugsmingas atgimimas. Kybelės kultas – tai senovės Frygijoje kilusi Didžiosios Motinos deivės garbinimo tradicija, pasižymėjusi ekstazinėmis apeigomis, savanoriška kastracija ir ritualiniu … [Skaityti toliau…]
Knyga „Europos vidiniai demonai: krikščionių demonizacija viduramžių krikščionijoje“ (orig. Europe’s Inner Demons: The Demonization of Christians in Medieval Christendom) yra fundamentalus istorinis tyrimas, nagrinėjantis raganų ir eretikų persekiojimo ištakas. Vartotojams gali kilti painiavos dėl knygos pavadinimo, nes skirtingais laikotarpiais ji buvo leidžiama su skirtingomis paantraštėmis: Normanas Cohnas šiuo veikalu paneigė tuo metu populiarias teorijas apie … [Skaityti toliau…]
Nors populiariojoje kultūroje Sara Gud (Sarah Good) dažnai vaizduojama kaip sena, susiraukšlėjusi ragana, istoriniai faktai piešia visai kitokį vaizdą. Ji gimė 1653 metais pasiturinčio smuklininko Johno Solarto šeimoje. Tačiau jos kelias į pražūtį prasidėjo ne nuo burtų, o nuo teisinių ginčų dėl tėvo palikimo, po kurių ji liko praktiškai be nieko. Jos pirmasis vyras, Danielis … [Skaityti toliau…]
Studiono vienuolyno vienuolio Niceto Pektorato XI a. viduryje parašytas poleminis veikalas Libellus contra Latinos („Knygelė prieš lotynus“), skirtas romėnams, yra vienas ryškiausių teologinių dokumentų, atspindinčių Rytų ir Vakarų krikščionybės takoskyrą Didžiosios schizmos išvakarėse. Šiame tekste, kurį išsaugojo J. P. Migne „Patrologia Latina“ rinkinys, autorius sujungia griežtą teologinę kritiką su nuolankumo retorika, bandydamas įrodyti, kad Vakarų … [Skaityti toliau…]
Celsas nebuvo paprastas gatvės rėksnys ar religinis fanatikas. Jis buvo aukšto lygio Viduriniojo platonizmo filosofas, kuriam krikščionybė atrodė ne kaip „gera naujiena“, o kaip pavojinga intelektualinė infekcija, griunanti tūkstantmetes tradicijas. Jo veikalas „Tikrasis žodis“ (Logos Alēthēs, Λόγος Ἀληθής), parašytas apie 177–180 m. e. m., yra pirmasis sistemingas ir filosofiškai pagrįstas bandymas „atšaukti“ krikščionybę. Nors originalus … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus viduryje Aleksandrijos pirklys, vėliau tapęs vienuoliu, vardu Kosmas, nusprendė parašyti knygą, kuri turėjo tapti galutiniu smūgiu „pagoniškam“ mokslui. Jo veikalas „Krikščioniškoji topografija“ (Christianike Topographia, angl. Christian Topography) yra vienas keisčiausių, bet kartu ir vertingiausių ankstyvųjų viduramžių tekstų. Nors 1897‑aisiais J. W. McCrindle’o atliktas angliškas vertimas šį kūrinį prikėlė naujam gyvenimui ir padarė prieinamą … [Skaityti toliau…]
Kinijos aukso amžiuje, 653 metais, gimęs teisinis paminklas, žinomas kaip Tangų kodeksas (kiniškai Táng lǜ), o pilnu pavadinimu su oficialiais komentarais – Tangų dinastijos įstatymų kodeksas su aiškinimais (Tánglǜ shūyì), tapo Rytų Azijos civilizacijos teisiniu pamatu. Tai nėra tiesiog baudžiamųjų normų rinkinys, o preciziškai sukonstruota visata, kurioje įstatymas tarnauja moraliniam tyrumui. Kadangi konfucianizmas Tangų valstybėje … [Skaityti toliau…]