Nepatogūs tekstai

Žemiau pateikiami tekstai priklauso apaštalo Baltramiejaus vardu siejamai Naujojo Testamento apokrifų tradicijai, kuri ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu atliko svarbų vaidmenį formuojant vaizduotėje gyvenantį pasaulį už kanoninių evangelijų ribų. Šie kūriniai nebuvo įtraukti į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jų populiarumas rodo, kad pirmųjų amžių bendruomenės ieškojo išsamesnių pasakojimų apie Kristaus prisikėlimą, pomirtinį pasaulį ir dvasinių būtybių kilmę. … [Skaityti toliau…]

„Tattvopaplava-siṁha“ yra vienas neįprasčiausių ir drąsiausių senovės Indijos filosofinių traktatų, parašytas VIII–IX amžiuje mąstytojo Jayarāśi Bhaṭṭos. Tai kūrinys, kuris ne kuria naują sistemą, o metodiškai ardo visas tuo metu egzistavusias filosofines doktrinas. Traktato pavadinimas reiškia „Tiesos suardymo liūtas“, ir šis įvaizdis tiksliai atspindi autoriaus tikslą: parodyti, kad jokios filosofinės sistemos negali pagrįsti savo teiginių, nes … [Skaityti toliau…]

Pasakojimas apie krikščionis („Kirishitan Monogatari“, jap. 吉利支丹物語, taip pat žinomas kaip „Pasakojimas apie krikščionių sutriuškinimą“, 吉利支丹御対治物語 arba Kirishitanmonogatari) yra XVII amžiaus pradžios japonų pasakojamasis tekstas, vienas ankstyviausių vietinių šaltinių apie krikščionybės atsiradimą ir draudimą Japonijoje. Kūrinys parašytas netrukus po to, kai Tokugavų valdžia uždraudė krikščionybę ir pradėjo sistemingą jos sekėjų persekiojimą, todėl tekstas persmelktas aiškiai … [Skaityti toliau…]

„Makhariq al-Anbiya“ – taip pat žinomas kaip „Makāyid al-anbiyā’“, o lietuviškai verčiamas įvairiai: „Pranašų apgaulės“, „Pranašų triukai“, „Pranašų klastotės“, „Pranašų gudrybės“, taip pat sutinkamas angliškas pavadinimas „On the Tricks of the Prophets“ – yra vienas labiausiai liūdnai pagarsėjusių, radikaliausių ir prieštaringiausiai vertinamų tekstų islamo ir visos viduramžių filosofijos istorijoje. Jo autorius – garsus IX–X a. … [Skaityti toliau…]

Manusmṛti (sanskrito k. मनुस्मृति), dar žinomas kaip Mānava-Dharmaśāstra (मानवधर्मशास्त्र), yra vienas pamatinių hinduizmo tekstų, tūkstantmečius formavęs Indijos socialinę bei teisinę sanklodą. Vakarų literatūroje šis veikalas dažniausiai įvardijamas kaip The Laws of Manu (lietuviškai – Manu įstatymai), o akademiniame kontekste dažnai sutinkamos formos Manusmriti, Manusmṛti arba Manusmritis. Tai nėra tiesiog sausas teisinių nuostatų rinkinys – tai … [Skaityti toliau…]

Jėzaus Draugijos slapti nurodymai (Monita privata Societatis Iesu) yra vienas žymiausių XVII amžiaus antijėzuitiškų tekstų, kuris nuo pat pasirodymo 1612 metais buvo laikomas slaptu Jėzuitų ordino vadovu. Šis dokumentas teigia atskleidžiantis tariamas vidines instrukcijas, kaip ordinas turėtų elgtis su valdovais, didikais, našlėmis, jaunimu, kitais vienuoliais ir visuomene. Nors tekstas buvo pristatomas kaip autentiškas, jau XVII … [Skaityti toliau…]

1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]

Žmogus – mašina (L’Homme Machine / Man a Machine) yra prancūzų gydytojo ir materialisto Julieno Offray de La Mettrie veikalas, pirmą kartą išleistas 1748 metais Leideno mieste. Tai vienas radikaliausių Apšvietos epochos tekstų, kuriame žmogaus prigimtis aiškinama remiantis griežtu materializmu ir mechanistiniu požiūriu. La Mettrie teigia, kad žmogaus siela nėra atskira substancija, o tik sudėtinga … [Skaityti toliau…]

1525-ieji metai Reformacijos istorijoje pažymėti ne tik valstiečių karais, bet ir esminiu lūžiu Vakarų mąstysenoje. Tuo metu pasirodęs Martyno Liuterio veikalas „Apie pavergtąją valią“ (De servo arbitrio) tapo galutiniu atsisveikinimu su humanizmu ir jo atstovu Erazmu Roterdamiečiu. Tai nėra tiesiog teologinis ginčas; tai radikali studija apie žmogaus prigimtį, kurioje Liuteris atsako į Erazmo traktatą, gynusį … [Skaityti toliau…]

1520 m. lapkritį pasirodęs traktatas „Apie krikščionio laisvę“ yra vienas iš trijų pagrindinių Martyno Liuterio manifestų, parašytų lemtingais Reformacijos lūžio metais. Tai glaustas, tačiau teologiškai talpus kūrinys, kuriame autorius pirmą kartą sistemingai išdėstė naują krikščioniško gyvenimo sampratą, nutoldamas nuo viduramžių scholastikos. Istorinis kontekstas ir pasirodymas Kūrinys pasirodė itin įtemptu metu: popiežius Leonas X jau buvo … [Skaityti toliau…]

Prieš Hansą Vurstą (Wider Hans Wurst) yra vienas vėlyviausių ir kartu aštriausių Martino Liuterio poleminių tekstų, parašytas 1541 metais. Šis kūrinys atsirado kaip atsakas į Heinricho von Wolfenbüttel, dar vadinamo Heinzu Wurstu, kaltinimus ir išpuolius prieš liuteronų mokymą. Liuteris čia ne tik gina savo teologines pozicijas, bet ir pateikia vieną iš ryškiausių autobiografinių Reformacijos pradžios … [Skaityti toliau…]

Martyno Liuterio traktatas Visų M. Liuterio teiginių, pasmerktų popiežiaus Leono X bulėje, gynimas (Assertio omnium articulorum M. Lutheri per bullam Leonis X damnatorum, 1521) yra vienas iš kertinių Reformacijos dokumentų, parašytas kaip tiesioginis atsakas į popiežiaus Leono X bulę Exsurge Domine, kurioje buvo pasmerkti keturiasdešimt vienas Liuterio teiginys. Šis kūrinys žymi momentą, kai Liuteris galutinai … [Skaityti toliau…]