Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Vėzdininkų procesijos (lot. flagellantes – „plakantieji save“) yra vienas iš keisčiausių ir kartu įsimintiniausių viduramžių Europos religijos fenomenų. Tai buvo judėjimas, kai šimtai ar net tūkstančiai vyrų ir moterų viešai eidavo gatvėmis, plakdami save odiniais rimbais, kartais net su metaliniais smaigais. Šis kraupus reginys buvo lydimas giesmių, maldų ir kolektyvinio atgailos šauksmo. Flagelantų procesijos pirmą … [Skaityti toliau…]
Ar tikėjimas yra utopija? Ar rojus – tik nepasiekiama svajonė, kurią žmonija kuria, kad ištvertų gyvenimo chaosą? Šie klausimai lydi mus per amžius, nuo senovės filosofų iki šiuolaikinių mąstytojų. Tikėjimas ir rojus – idėjos, kurios vienus įkvepia, kitus verčia abejoti. Skeptikai tikėjimą dažnai laiko iliuzija, savotiška utopija, kuria žmogus ramina save, susidūręs su gyvenimo neteisybėmis. … [Skaityti toliau…]
Tertuliano, vieno iš ankstyvosios krikščionybės rašytojų, veikalas Prieš Markioną (lot. Adversus Marcionem, angl. Against Marcion) yra penkių knygų apologetinis traktatas, parašytas apie 207–212 m. Šis lotyniškas darbas skirtas paneigti Markiono – II a. viduryje veikusių krikščionių dualizmo mokytojo – doktriną. Tertulianas, gyvenęs Kartaginoje (dabartinis Tunisas), garsėjo aistringu stiliumi ir griežtu ortodoksinės krikščionybės gynimu. Adversus Marcionem … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Amžinojo sugrįžimo mitas“, originalo kalba prancūzų – „Le Mythe de l’éternel retour“, yra vienas svarbiausių religijotyrininko darbų, nagrinėjančių archajiškų visuomenių religinę pasaulėžiūrą. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1949 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip mitai ir ritualai formuoja šventą laiką ir erdvę, leidžiančius žmogui išgyventi kosminę tvarką. Eliade … [Skaityti toliau…]
Rusų liaudies pasaka Pasaka „Apgauti kunigai“ moko, kad gudrumas ir sąžiningas darbas gali pergudrauti godumą ir kvailumą. Senis Osiapas, pasitelkęs savo išradingumą ir paprastą apgaulę, sugebėjo išnaudoti kunigų godumą, parduodamas jiems „stebuklingą“ skrybėlę ir kryžių, kurie iš tikrųjų neturėjo jokios galios. Pasaka šmaikščiai išjuokia dvasininkų naivumą ir godumą, parodydama, kad net paprastas kaimietis gali juos … [Skaityti toliau…]
„Chilam Balam iš Chumayel“ – tai viena iš svarbiausių Majų civilizacijos knygų, išlikusi iš kolonijinio laikotarpio. Ji parašyta Jukatano majų kalba lotynišku raidynu maždaug XVIII amžiuje, tačiau pats turinys remiasi daug senesnėmis tradicijomis, siekiančiomis prieškolumbinį laikotarpį. Ši knyga yra dalis vadinamosios „Chilam Balam“ serijos – tai kelių miestų (Tizimín, Nah, Mani, Chumayel ir kitų) raštai, … [Skaityti toliau…]
Septyni hermetiniai principai – tai pagrindinės idėjos, išdėstytos kūrinyje Kibalionas (angl. The Kybalion), parašytame 1908 m. „Trijų iniciuotųjų“. Šie principai laikomi hermetizmo – senovės Egipto ir Graikijos išminties tradicijos – branduoliu. Jie apibūdina visatos sandarą, žmogaus sąmonę ir dvasinio tobulėjimo kelią. Kiekvienas principas yra tarsi dvasinis dėsnis, veikiantis tiek materialiame, tiek nematomame pasaulyje. Hermetizmo mokyme … [Skaityti toliau…]
Viduramžių vienuolynuose, kur jauni vienuoliai klūpėdavo prie altoriaus ir klausdavo, kodėl Dievas reikalauja meilės tik Jam, klausimas skambėjo kaip abejonė: ar tai nėra valdovo egoizmas? Tačiau teologinė tradicija aiškina kitaip – Dievo „pavydas“ nėra žmogaus pavydas, o ugnis, sauganti žmogų nuo klaidingų kelių. Hebrajiškas žodis qanna reiškia ne konkurenciją, o šventos erdvės apsaugą. Dievas nenori … [Skaityti toliau…]
Bazilidiečiai – II a. Aleksandrijos gnostinė mokykla, pavadinta pagal savo įkūrėją Bazilidą (apie 120–140 m.). Tai viena radikaliausių, spekuliatyviausių ir kartu geriausiai dokumentuotų gnostinių sistemų. Jos liekanos išliko per Bažnyčios tėvų (Ireniejus, Hipolitas, Klemensas Aleksandrietis) poleminius tekstus ir kelis autentiškus fragmentus. Pagrindiniai doktrinos bruožai Bazilido kosmologija trumpai Palikimas ir kritika
„Daemonologie“ (liet. „Demonologija“) – tai 1597 metais išleistas traktatas, parašytas škotiška-angliška kalba karaliaus James VI (vėliau James I Anglijos) kaip dialogas tarp dviejų veikėjų: skeptiškojo Philomathes ir žinančiojo Epistemon. James rašė šią knygą po asmeninio įsitraukimo į North Berwick raganų teismus 1590–1591 metais, kai audrų metu plaukiant laivu su nuotaka Anne iš Danijos jis pats … [Skaityti toliau…]
Henry Charles Lea trijų tomų veikalas A History of the Inquisition of the Middle Ages – lietuviškai Viduramžių inkvizicijos istorija – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių tyrimų apie inkvizicijos kilmę, raidą ir poveikį Europos visuomenei. Tai pirmasis tokio masto darbas, kuriame inkvizicija nagrinėjama ne per legendas ar polemiką, bet per dokumentus: popiežių bulas, teismų protokolus, … [Skaityti toliau…]
Danielis Dennettas (Daniel Dennett), amerikiečių filosofas, žinomas kaip vienas iš „keturių raitelių“ naujajame ateizme kartu su Dawkinsu, Harrisu ir Hitchensu, 2006 metais išleido knygą „Breaking the Spell: Religion as a Natural Phenomenon“ (lietuviškai „Sulaužyti užkeikimą: religija kaip gamtinis reiškinys“). Šis kūrinys tarsi drąsus iššūkis – Dennettas kviečia mokslininkus pagaliau pradėti tyrinėti religiją kaip bet kurį … [Skaityti toliau…]