Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Knyga Apie protą (De l’esprit) yra vienas skandalingiausių ir įtakingiausių XVIII amžiaus Švietimo epochos tekstų, kurį 1758 metais išleido prancūzų filosofas Klodas Adrianas Helvecijus. Šis veikalas iš karto po pasirodymo sukėlė didžiulį pasipiktinimą tarp tuometinės Prancūzijos religinių ir politinių autoritetų, nes jame išdėstytos idėjos kvestionavo tradicinę moralę bei sielos nemirtingumą. Autorius knygoje siekė sukurti mokslinį … [Skaityti toliau…]
Voltero Filosofijos žodynas (pranc. Dictionnaire philosophique, angl. Philosophical Dictionary) yra vienas iš ryškiausių Apšvietos epochos kūrinių, parašytas kaip alfabetinis straipsnių rinkinys, kuriame autorius nagrinėja religiją, moralę, istoriją ir žmogaus protą. Tai nėra sisteminis traktatas, o laisvos formos žodynas, leidžiantis Volterui kalbėti tiesiai, aštriai ir be jokių atsarginių formuluočių. Knyga pasirodė 1764 metais ir iškart sukėlė … [Skaityti toliau…]
Pensées (lietuviškai Mintys) yra Blaise Pascalio (Bleizas Paskalis) po mirties išleistas fragmentų rinkinys, kuriame sukauptos jo teologinės, filosofinės ir egzistencinės pastabos. Pascalis planavo parašyti didelį apologetinį veikalą, skirtą krikščionybės pagrindimui, tačiau mirtis 1662 metais nutraukė šį projektą. Todėl Pensées yra nebaigto darbo užrašai, išlikę įvairaus ilgio fragmentais, nuo vienos eilutės iki ilgų argumentų. Ši nebaigtumo … [Skaityti toliau…]
De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]
Dialogas (lot. Dialogus) yra vienas reikšmingiausių XIV amžiaus politinės teologijos tekstų, parašytas Vilhelmo Ockhamo apie 1334–1340 metus. Šis kūrinys atsirado intensyvių konfliktų tarp popiežiaus Jono XXII ir pranciškonų ordino kontekste, kai buvo ginčijamasi dėl neturto doktrinos, popiežiaus valdžios ribų ir tikinčiųjų pareigos paklusti ar nepaklusti pontifikui. Ockhamas, pats būdamas pranciškonas ir teologas, parašė šį veikalą … [Skaityti toliau…]
Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]
„Angelai ir arkangelai“ (Angels and Archangels) – XX a. teosofinio judėjimo tekstas, parašytas britų okultisto ir aiškiaregio Geoffrey Hodsono (1886–1983). Šis kūrinys priklauso Theosophical Society tradicijai ir pristato angelų, arkangelų bei vadinamųjų „gamtos dvasių“ (devas) hierarchiją, remiantis teosofine kosmologija ir ekstrasensorinio suvokimo (ESP) idėjomis. Tai nėra krikščioniškas ar patristinis šaltinis; veikiau okultinis bandymas sujungti religinius … [Skaityti toliau…]
Žvelgiant į civilizacijos pradžią, tampa akivaizdu, kad religija kilo ne tik iš žmogaus noro suprasti pasaulį ar paaiškinti mirtį, gyvybę ir gamtos reiškinius. Ji atsirado ir kaip atsakas į visai žemišką problemą: kaip suvaldyti augančias bendruomenes, kuriose žmonės jau nebebuvo vieni kitus pažįstantys giminaičiai. Kai pirmykštės gentys virto didesnėmis gyvenvietėmis derlingajame pusmėnulyje, iškilo būtinybė sukurti … [Skaityti toliau…]
„Slaptieji XVI–XVII a. rozenkreicerių simboliai“ (Symboles Secrets des Rosicruciens des XVIe et XVIIe siècles, vok. Die Geheimen Figuren der Rosenkreuzer aus dem 16. und 17. Jahrhundert) yra vienas paslaptingiausių rozenkreicerių tradicijos šaltinių. Tai anoniminis hermetinių, alchemijos ir mistinių simbolių rinkinys, priskiriamas autoriui, pasirašiusiam kaip „Brolijos brolis, Kristaus Rožės ir Kryžiaus“ (Frère de la Fraternité, Christi … [Skaityti toliau…]
„Politika, paimta iš Šventojo Rašto“ (Politique tirée de l’Écriture Sainte, 1679) yra XVII a. politinės teologijos veikalas, parašytas prancūzų vyskupo Jacques‑Bénigne Bossuet (1627–1704). Šis tekstas suformavo teorinį pagrindą Prancūzijos absoliutizmui ir tapo oficialia Liudviko XIV monarchijos ideologija. Bossuet siekė parodyti, kad karalių valdžia kyla tiesiogiai iš Dievo, o paklusnumas valdovui yra religinė pareiga. Veikalas sudarytas … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
„Kristaus aspektai“ (Aspects of the Christ) yra 1912 m. Annie Besant skaityta paskaita, publikuota žurnale „The Theosophist“. Tai vienas iš jos brandžiausių teosofinių tekstų, kuriame Kristaus figūra nagrinėjama ne kaip vienos religijos objektas, bet kaip universalus dvasinis principas. Besant siekia parodyti, kad Kristus gali būti suprantamas įvairiais lygmenimis: istoriniu, kritiniu, mitiniu ir dvasiniu. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]