Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Ateizmas dažnai sulaukia kritikos ir nesupratimo. Žmonės, netikintys Dievu ar dievybėmis, neretai laikomi moraliai abejotinais ar net pasiklydusiais. Tačiau ateistų pasaulėžiūra nėra nei chaotiška, nei tuščia – ji dažnai paremta giliu apmąstymu, asmenine atsakomybe ir noru gyventi pilnavidurį gyvenimą čia ir dabar. Šis straipsnis siekia atsargiai paaiškinti ateistų mąstymą, jų motyvus ir ginti jų teisę … [Skaityti toliau…]
Gotiškos katedros Prancūzijoje, tokios kaip Reimso ar Notre-Dame, yra ne tik architektūros šedevrai, bet ir simbolių bei istorijų lobynai. Tarp jų bokštų ir vitražų slepiasi keistos figūros – „vemiantys vienuoliai“. Šios skulptūros, vaizduojančios išsižiojusius vienuolius ar groteskiškus padarus, iš kurių burnų teka vanduo, kelia nuostabą ir klausimų. Gotikinėje architektūroje gargojlės – akmeninės figūros, skirtos nukreipti … [Skaityti toliau…]
Pragaro vardai parodo žmonijos bandymus įvardyti tamsą, chaosą ir paslaptis, slypinčias už kasdienio pasaulio ribų. Šie vardai, kilę iš įvairių kultūrų ir mitologijų vaizduoja blogio įsikūnijimus ir atskleidžia, kaip skirtingos civilizacijos suprato moralės, nuodėmės ir antgamtinių jėgų sąvokas. Nuo senovės hebrajų raštų iki majų šventyklų – kiekvienas vardas slepia istoriją, kuri kartais gąsdina, o kartais … [Skaityti toliau…]
Imanuelio Kanto knyga, lietuviškai pavadinta „Religija vien tik proto ribose“, originalo kalba vokiečių – „Die Religion innerhalb der Grenzen der bloßen Vernunft“, yra vienas reikšmingiausių XVIII a. filosofijos veikalų, nagrinėjančių religijos ir moralės santykį. Autorius, Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant), šioje 1793 m. išleistoje knygoje siekia perkonstruoti religijos sampratą, atsisakydamas dogmatinių ir ritualinių elementų, o … [Skaityti toliau…]
Rusų liaudies pasaka Pasaka „Raguotasis klebonas“ moko, kad godumas ir nesąžiningumas atsisuka prieš tuos, kurie siekia pasipelnyti kitų sąskaita. Ji pabrėžia, kad teisingumas ir sąžinė yra svarbiau už turtus, o bandymas apgauti kitus gali privesti prie negrįžtamų pasekmių, kaip klebono atveju, kai jis lieka su prilipusia ožkos kailiu. Pasaka taip pat išjuokia veidmainiškumą ir religinių … [Skaityti toliau…]
Emanacijų, arba sefirot, sistema yra Kabalos pagrindas, aiškinantis, kaip begalinis Dievo šaltinis, vadinamas Ein Sof – be pabaigos, be ribų, be formos – pasireiškia ir sukuria pasaulį. Pagal šį mokymą, Dievas tiesiogiai nesikiša į kūriniją, bet sklinda per dešimt tarpininkų sferų, kurios palaipsniui silpnina Jo šviesą, kad ji taptų suvokiama ir priimtina materijai. Šios sferos … [Skaityti toliau…]
Pirmasis ir kertinis Kibaliono principas, vadinamas Mentalizmo dėsniu, kuris teigia, kad visata yra mentalinė. Jis teigia, kad visa, kas egzistuoja – materija, energija, laikas, erdvė ir net dvasinės būtybės – kyla iš proto. Tai reiškia, kad pasaulis, kurį suvokiame, nėra savarankiška fizinė tikrovė, o Minties išraiška, Proto kūrinys, tarsi didžiulė sąmonės vizija. Šis principas išdėstytas … [Skaityti toliau…]
Pikatriksas (Picatrix, arab. Ghāyat al-Ḥakīm – „Išminčiaus tikslas“) – tai okultinis grimuaras, pilnas talismanų receptų, planetų invokacijų ir ritualų, kurie žadėjo antgamtinę valdžią. Parašytas arabų kalba XI amžiuje, jis tapo vienu svarbiausių viduramžių magijos traktatų, jungiančių neoplatonizmą, astrologiją, arabų alchemiją ir hermetinę filosofiją. Vėliau išverstas į lotynų kalbą, Pikatriksas tapo tiltu tarp Rytų mistikos ir … [Skaityti toliau…]
Zostrianas (kopt. ⲍⲟⲥⲧⲣⲓⲁⲛⲟⲥ, lot. Zostrianus) – vienas paslaptingiausių ir kosmiškiausių Nag Hammadi bibliotekos tekstų (NHC VIII,1). Tai ilgas gnostinis apreiškimas, parašytas I–II a. pabaigoje–III a. pradžioje graikų kalba ir išverstas į koptų apie IV a. Išliko tik viena kopija – labai sugadinta (trūksta pradžios ir galo), bet net 132 puslapiai išliko. Tekstas priskiriamas setianų gnosticizmui … [Skaityti toliau…]
„Formicarius” (liet. „Skruzdėlynas”) – tai lotyniškas viduramžių traktatas, parašytas 1435–1437 metais. Jį sukūrė Johannes Nider, dominikonų vienuolis ir teologas, tuo metu dalyvavęs Bazelio susirinkime. Nider rašė šią knygą kaip moralinį vadovą jauniems dominikonams, norėdamas paskatinti krikščionišką pamaldumą ir reformuoti Bažnyčią. Jis panaudojo raganavimo baimę kaip priemonę iliustruoti blogio pavojus, remdamasis pasakojimais iš realių teismų ir … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo ediktas – ispaniškai edicto de fe – atsirado XV amžiaus pabaigoje, tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Malonės ediktas, tačiau jo funkcija buvo visiškai kitokia. Jei malonės ediktas buvo psichologinis tinklas, skirtas priversti žmones prisipažinti, tai tikėjimo ediktas buvo doktrininis dokumentas, kuriame inkvizicija išvardydavo, kas laikoma erezija. Tai buvo savotiškas oficialus katalogas, skirtas visuomenei informuoti, … [Skaityti toliau…]
Pascalis Boyer (Pascal Boyer), prancūzų kilmės amerikiečių antropologas ir kognityvinės psichologijos tyrinėtojas, 2001 metais išleido knygą „Religion Explained: The Evolutionary Origins of Religious Thought“ (lietuviškai dažnai verčiama kaip „Religijos paaiškinimas: evoliucinės religinio mąstymo ištakos“). Šis kūrinys tapo tikru lūžiu religijos studijose, nes Boyer drąsiai atmeta senas idėjas – kad tikėjimas kyla iš poreikio guosti sielą … [Skaityti toliau…]