Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Pjeras Beilis (1647–1706) – vienas įtakingiausių XVII amžiaus pabaigos ir XVIII amžiaus pradžios Europos mąstytojų. Jo „Istorinis ir kritinis žodynas“ (1697 m., pirmasis leidimas; vėliau dar papildytas 1702 m.) laikomas vienu svarbiausių Apšvietos epochos veikalų. Tai ne tradicinis enciklopedinis žodynas, o milžiniškas, beveik 3000 puslapių apimties kūrinys, sudarytas iš maždaug 2000 straipsnių, daugiausia biografinių, bet … [Skaityti toliau…]
Disertacija „De Caelibatu Clericorum“ yra 1782 m. Dilingeno universitete apgintas akademinis darbas, skirtas dvasininkų celibato temai. Ją parengė ir gynė Andriejus Forsteris, vadovaujamas Juozapo Pijaus Džono, Šventosios teologijos daktaro ir viešojo ordinarinio profesoriaus. Leidinys išspausdintas J. L. Brönnerio spaustuvėje, o titulinis lapas skirtas popiežiui Pijui VI, kurio vizitas Augsburge tuo metu buvo svarbus įvykis vietos … [Skaityti toliau…]
Vienuoliktajame amžiuje, kai krikščioniškoji Europa bandė nusikratyti feodalinio chaoso, Italijos kalnų vienuolynuose brendo tekstas, kuris amžiams liko vienu nepatogiausių dokumentų Bažnyčios archyvuose. Apie 1049–1051 metus Fonte Avelanos prioras Petras Damianas (Petrus Damianus), vėliau pripažintas šventuoju, parašė veikalą „Gomoros knyga“ (Liber Gomorrhianus). Tai nebuvo sausas teologinis pamąstymas, o tiesioginis, įniršio pilnas puolimas prieš dvasininkijos seksualinį nuosmukį, … [Skaityti toliau…]
Kinijoje jau prieš konfucianizmą atsirado vadinamųjų “ramiųjų“ sektos. Priešingai buvusioms feodalinėms tradicijoms “ramieji“ ragino nepaklusti ponams, priešintis tuometiniams socialiniams santykiams. Kaip ir jogizmas bei budizmas, tos sektos propagavo asmenybės tobulinimą kaip svarbiausią žmogaus gyvenimo tikslą. Turima žinių, kad tuo tikslu jie naudojo specifinę meditavimo techniką, be to, daug dėmesio skyrė kvėpavimui. “Ramieji“ pripažino realų išorinį … [Skaityti toliau…]
Biblijoje aptinkama nemažai atvejų, kurie mūsų dienomis būtų laikomi kraujomaiša, t. y. šeimos narių tarpusavio santuokos arba seksualiniai santykiai tarp giminaičių. Tais laikais tai buvo daug dažnesnis reiškinys nei šiuolaikinėse visuomenėse, ypač todėl, kad senovės Artimuosiuose Rytuose buvo siekiama išsaugoti šeimos turtus, palikimą bei kultūrinius ryšius šeimos ir giminės viduje. Tai buvo ne tik toleruojama, … [Skaityti toliau…]
Dievas kaip Metafora: Tėvo, Karaliaus ir Ganytojo Simboliai Evangelijoje pagal Joną Dievo ir Jėzaus aprašymai Evangelijoje pagal Joną pateikia ne tik religinius apreiškimus, bet ir gilias metaforines sąsajas, kurios įgalina suprasti dvasinę realybę remiantis pažįstama kasdienybe. Tyrinėtojai pastebi, kad ši evangelija ypač dažnai pasitelkia metaforas, kurias galima grupuoti į šeimos, galios santykių, žemdirbystės bei fizinės … [Skaityti toliau…]
Mirtis – geriausia išeitis? NE! Gyvenime kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais, kurie kartais atrodo nepakeliami. Skausmas, neviltis ir beprasmybės jausmas gali užvaldyti širdį, vedant į mintis apie mirtį kaip galimą išsilaisvinimą. Tačiau ar mirtis tikrai yra išeitis? Ar pasitraukimas iš gyvenimo išsprendžia problemas, ar tiesiog palieka neišspręstų klausimų dar didesnį šešėlį? Savęs sunaikinimas nėra sprendimas. … [Skaityti toliau…]
Korano deginimas kelia dideles diskusijas pasaulio viešojoje erdvėje ir yra laikomas itin rimtu išpuoliu prieš islamo bendruomenę. Tokia provokacija dažnai pasitelkiama ekstremistinių grupių ar individualių asmenų, siekiančių sukurstyti įtampą, išprovokuoti smurtą arba atkreipti dėmesį. Daugelyje islamo tradicijų Koranas yra suvokiamas kaip sakralus dieviškasis žodis, perduotas pranašui Mahometui. Dėl šios priežasties bet koks tyčinis šventraščio išniekinimas … [Skaityti toliau…]
Ar žudyti tylias būtybes yra nuodėmė? Kai žmogus žudo gyvūną, kuris negali nei šauktis, nei gintis, – ar tai tik techninis veiksmas? Ar tai nėra lūžio taškas sąžinei, kuri išmoksta tylėti? Kodėl žmogui taip lengva be jokios emocijos užmušti krevetę, žuvį, sraigę, vabalą? Kodėl kai kurie žmonės net negali užmušti vabzdžio, o kiti gali šypsodamiesi … [Skaityti toliau…]
Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, ypač V–XII a., šeimos kartais paaukodavo savo vaikus vienuolynams kaip oblatos – gyvą auką Dievui, tikėdamos, kad tai užtikrins dvasinį išganymą. Terminas oblatos kilęs iš lotynų kalbos oblatus („paaukotas“), nuo veiksmažodžio offerre („aukoti“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip oblatos, reiškiantis vaiką, atiduotą vienuolynui dvasiniam gyvenimui. Anglų kalboje – oblate, vokiečių – Oblate, prancūzų … [Skaityti toliau…]
Crimen Sollicitationis lietuviškai reiškia „Išpažinties viliojimo nusikaltimas“. Tai dokumentas apie kunigų seksualinius nusižengimus, kai priekabiavimas vykdavo išpažinties metu. Platesne prasme jis reglamentavo visų seksualinių nusikaltimų prieš dorovę, įvykdytų kunigų, nagrinėjimo tvarką. Šį dokumentą 1962 m. parengė Šventoji Oficija (tuo metu pagrindinė Vatikano tikėjimo ir moralės klausimus sprendžianti institucija, dabar vadinama Tikėjimo mokymo kongregacija). Vadovavo kardinolas … [Skaityti toliau…]
Krikščionių ir musulmonų konfliktai, ypač viduramžiais, yra viena įspūdingiausių ir sudėtingiausių istorijos dalių. Šie karai, dažnai vadinami kryžiaus žygiais, taip pat apėmė kitus mūšius ir kampanijas, vykusias tarp krikščionių ir musulmonų VII–XVII a., daugiausia Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Iberijos pusiasalyje ir Balkanuose. Jie buvo skatinami religinių, politinių ir ekonominių motyvų, o jų pasekmės formavo šiuolaikinį … [Skaityti toliau…]