Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Frazė „Non Draco Sit Mihi Dux“, reiškianti „Tegul drakonas nebūna mano vadovu“, randama ant šventojo Benedikto medalio ir turi gilią simbolinę reikšmę. Drakonas šiame kontekste simbolizuoja Šėtoną arba blogio jėgas, o teiginys aiškiai pabrėžia krikščionių tikslą nesekti blogio keliais. Tai išreiškia tikinčiojo ryžtą atsisakyti bet kokio blogio, pagundų ir klaidingų įtakų. Ši frazė kartu su … [Skaityti toliau…]
Nusikaltimai Bažnyčioje – tai skaudi tema, kuri kelia klausimus apie atsakomybę, skaidrumą ir moralinį autoritetą. Bažnyčia, būdama institucija, kurios tikslas yra vesti tikinčiuosius į dvasinį gyvenimą, susiduria su situacijomis, kai jos nariai nukrypsta nuo tikėjimo tiesų ir moralės principų. Tokie veiksmai sukelia pasipiktinimą tiek tarp tikinčiųjų, tiek plačiojoje visuomenėje. Istorijoje pasitaikė atvejų, kai Bažnyčios tarnai … [Skaityti toliau…]
Religijos ir jos poveikio visuomenei klausimas kelia daug diskusijų – nuo seniausių laikų iki šiandien. Vieni teigia, kad religija yra būtina dvasinė atrama, kiti – kad tai priemonė valdyti žmonių mases. Pabandykime pažvelgti plačiau, aptardami kelias perspektyvas: istorinę, sociologinę bei filosofinę. 1. Istorinis žvilgsnis a) Religija kaip pirminis kultūros branduolys Neretai sakoma, kad ankstyvosios žmonijos … [Skaityti toliau…]
„Kai kurie pragarai neturi ugnies – tik gražią gamtą ir tylą, kurios niekas negirdi.“ Yra tokia sena vienuolių išmintis: velnias kančią paslepia gražiausioje vietoje. Ne dykumoje, ne pelkėje, o ten, kur saulė leidžiasi virš kalnų, kur gieda paukščiai ir kvepia žemė po lietaus. Tokią vietą žmogus apeina nesusimąstydamas – nes išorė nežada nieko blogo. Bet … [Skaityti toliau…]
Ar visata, kurioje gyvename, yra tik miražas, o Tikrovė – begalinė tuštuma, slypinti už formų ir laiko? Budizmas ir Advaita Vedanta moko, kad viskas, ką matome, yra iliuzija (maya), o tikroji realybė – tai grynas, tuščias sąmoningumas, vadinamas Brahmanu ar nirvana. Advaita Vedanta teigia, kad visata yra maya – iliuzija, kurią sukuria mūsų protas, ribojamas … [Skaityti toliau…]
Senovės Graikija – filosofijos, demokratijos ir meno lopšys. Jos gyventojai tikėjo, kad dievai patys gyvena malonumų kupiną gyvenimą, todėl žmogus, sekdamas dieviškais pavyzdžiais, turi teisę ir pareigą siekti džiaugsmo. Orgijos, prostitucija, pederastija ir kiti malonumų būdai buvo neatsiejama religinė praktika – šventos apeigos, skirtos pagerbti dievus ir pasidalyti jų galia. Orgijos ir simposionai – Dioniso … [Skaityti toliau…]
Spondent quas non exhibent (jie pažada tai, ko neturi) (kartais vadinama Spondent pariter), 1317 m. paskelbta popiežiaus Jono XXII dekretalė, yra vienas iš reikšmingų XIV a. pradžios Bažnyčios dokumentų, nukreiptų prieš sukčiavimu pagrįstą alchemijos praktiką. Šis dokumentas, pavadintas pagal pirmuosius jo lotyniškus žodžius, atspindi ne tik to meto ekonominius ir moralinius rūpesčius, bet ir popiežiaus … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente minimos vaikų aukojimo praktikos atspindi sudėtingą religinį, kultūrinį ir istorinį kontekstą. Šios praktikos, dažnai siejamos su pagoniškais ritualais, buvo griežtai smerkiamos Izraelio Dievo Jahvės, kuris jas laikė bjaurastimi. Senovės Artimuosiuose Rytuose vaikų aukojimas buvo retas, bet dokumentuotas reiškinys, ypač tam tikrose Kanaano, Finikijos ir Mezopotamijos kultūrose. Šios praktikos dažniausiai buvo siejamos su religiniais … [Skaityti toliau…]
Bažnyčių prabanga ir didingos statybos kelia klausimų: kodėl jos tokios brangios ir kam reikalinga tokia puošyba, jei tikėjimas yra dvasinis? 1. Dievo garbei skirta erdvė Katalikų, stačiatikių ir kai kuriose protestantų tradicijose bažnyčia laikoma šventa vieta, kur Dievas yra ypač artimas. Prabangūs statiniai ir puošyba atspindi norą atiduoti Dievui tai, kas geriausia. Šventajame Rašte sakoma: … [Skaityti toliau…]
Biblijos citatų rinkinys, kurio paskirtis – surinkti ir pateikti Senojo ir Naujojo Testamento ištraukas, kurios pranašauja apie ateities įvykius, konkrečiai – apie „Didįjį Perspėjimą“ (The Great Warning) ir „Didįjį Nubaudimą“ (The Great Chastisement). Tekstas yra sudarytas kaip argumentas, kuriame: Pagal pavadinimą („Apsireiškimai, biblinės pranašystės, apie Didįjį Nubaudimą“) ir turinį, šis rinkinys greičiausiai yra susijęs su … [Skaityti toliau…]
Viena kertinių Elžbietos epochos dramų, neabejotinai palikusi gilų pėdsaką Vakarų literatūroje, yra „The Tragical History of the Life and Death of Doctor Faustus“, lietuviškai žinoma kaip „Tragiška daktaro Fausto istorija“ arba tiesiog „Daktaras Faustas“. Šis anglų Renesanso perlu laikomas kūrinys nepraranda savo galios ir šiandien, nes paliečia amžinąsias temas: nagrinėja beribio žinių troškimo ir galios … [Skaityti toliau…]
Tai prancūzų literato ir istoriko Octave’o Delepierre’o esė, išleista XIX a. viduryje, kai Europoje ėmė plisti susidomėjimas senovės pasaulio intymiąja istorija. Pats pavadinimas reiškia „Įdomus senovės Graikijos privačių papročių aspektas“ (ang. A Curious Point of the Private Customs of Greece), o iš tiesų tai buvo gana atvira studija apie graikų homoseksualumo ir sodomijos tradicijas. Šis … [Skaityti toliau…]