Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Astrologija, horoskopo ženklai ir religija nuo seniausių laikų egzistuoja greta, tačiau jų santykis yra sudėtingas, kartais harmoningas, kartais konfliktiškas. Astrologija – tai tikėjimas, kad dangaus kūnų padėtys ir judėjimas turi įtakos žmonių gyvenimui, asmenybei ir likimui. Ji dažnai grindžiama Zodiako ženklų sistema, kuri siejama su dvylika dangaus zonų, kurias kerta Saulės kelias per metus. Religija, … [Skaityti toliau…]
Didžiosios Negandos (Tribuliacijos) tema – viena svarbiausių ir kartu prieštaringiausių krikščioniškųjų eschatologijos (paskutiniųjų laikų) klausimų. Įvairūs tyrinėtojai ir teologai stengiasi paaiškinti biblinius pranašystės tekstus, kuriuose kalbama apie laikotarpį, kai pasaulį sukrės beprecedentės kančios, o tikintiesiems teks išlaikyti tikėjimo išbandymus. Šiame kontekste įdomų požiūrį pateikia Roberto Luginbillo darbas „Satanic Rebellion“. Jis gilinasi į šėtoniškojo maišto sampratą … [Skaityti toliau…]
Niekas nenori būti ženklu. Bet istorijoje buvo laikai, kai vien priklausymas tautai ar tikėjimui reiškė, kad tavo kūnas privalo nešioti žymę – ne iš garbės, o iš pažeminimo. Viena iš tamsiausių tokių ženklinimo formų – priverstinis žydų žymėjimas. Ne kaip simbolis, o kaip įrankis, kuriuo valdžia pavertė žmogų įspėjimu: „Šitas – ne toks kaip mes.“ … [Skaityti toliau…]
Pneumatomachai (gr. pneumatomachoi, pažodžiui „Dvasios priešai“) buvo IV a. krikščionių grupė, kuri neigė Šventosios Dvasios dieviškumą, taip keldama grėsmę besiformuojančiai Trejybės doktrinai. Jų mokymas atsirado kaip arijonizmo atšaka po Nicos susirinkimo (325 m.) ir tapo vienu iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susidūrė Bažnyčia prieš Konstantinopolio susirinkimą (381 m.). Pneumatomachai dar vadinami „makedoniečiais“, nes jų idėjas … [Skaityti toliau…]
Pistis Sophia (koinė graikų kalba: Πίστις Σοφία, liet. „Išminties Tikėjimas“ arba „Tikėjimo Išmintis“) yra gnostinis tekstas, tikėtina, parašytas tarp III ir IV a. po Kr., atrastas 1773 m. Tai vienas svarbiausių gnostinių raštų, išlikęs vieninteliame koptiškame rankraštyje, vadinamame Askew kodeksu, kurį 1785 m. įsigijo Britų muziejus (dabar Britų biblioteka). Tekstas atspindi ankstyvojo krikščionybės gnostikų mokymus, … [Skaityti toliau…]
Vėzdininkų procesijos (lot. flagellantes – „plakantieji save“) yra vienas iš keisčiausių ir kartu įsimintiniausių viduramžių Europos religijos fenomenų. Tai buvo judėjimas, kai šimtai ar net tūkstančiai vyrų ir moterų viešai eidavo gatvėmis, plakdami save odiniais rimbais, kartais net su metaliniais smaigais. Šis kraupus reginys buvo lydimas giesmių, maldų ir kolektyvinio atgailos šauksmo. Flagelantų procesijos pirmą … [Skaityti toliau…]
Ar tikėjimas yra utopija? Ar rojus – tik nepasiekiama svajonė, kurią žmonija kuria, kad ištvertų gyvenimo chaosą? Šie klausimai lydi mus per amžius, nuo senovės filosofų iki šiuolaikinių mąstytojų. Tikėjimas ir rojus – idėjos, kurios vienus įkvepia, kitus verčia abejoti. Skeptikai tikėjimą dažnai laiko iliuzija, savotiška utopija, kuria žmogus ramina save, susidūręs su gyvenimo neteisybėmis. … [Skaityti toliau…]
Tertuliano, vieno iš ankstyvosios krikščionybės rašytojų, veikalas Prieš Markioną (lot. Adversus Marcionem, angl. Against Marcion) yra penkių knygų apologetinis traktatas, parašytas apie 207–212 m. Šis lotyniškas darbas skirtas paneigti Markiono – II a. viduryje veikusių krikščionių dualizmo mokytojo – doktriną. Tertulianas, gyvenęs Kartaginoje (dabartinis Tunisas), garsėjo aistringu stiliumi ir griežtu ortodoksinės krikščionybės gynimu. Adversus Marcionem … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Amžinojo sugrįžimo mitas“, originalo kalba prancūzų – „Le Mythe de l’éternel retour“, yra vienas svarbiausių religijotyrininko darbų, nagrinėjančių archajiškų visuomenių religinę pasaulėžiūrą. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1949 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip mitai ir ritualai formuoja šventą laiką ir erdvę, leidžiančius žmogui išgyventi kosminę tvarką. Eliade … [Skaityti toliau…]
Rusų liaudies pasaka Pasaka „Apgauti kunigai“ moko, kad gudrumas ir sąžiningas darbas gali pergudrauti godumą ir kvailumą. Senis Osiapas, pasitelkęs savo išradingumą ir paprastą apgaulę, sugebėjo išnaudoti kunigų godumą, parduodamas jiems „stebuklingą“ skrybėlę ir kryžių, kurie iš tikrųjų neturėjo jokios galios. Pasaka šmaikščiai išjuokia dvasininkų naivumą ir godumą, parodydama, kad net paprastas kaimietis gali juos … [Skaityti toliau…]
„Chilam Balam iš Chumayel“ – tai viena iš svarbiausių Majų civilizacijos knygų, išlikusi iš kolonijinio laikotarpio. Ji parašyta Jukatano majų kalba lotynišku raidynu maždaug XVIII amžiuje, tačiau pats turinys remiasi daug senesnėmis tradicijomis, siekiančiomis prieškolumbinį laikotarpį. Ši knyga yra dalis vadinamosios „Chilam Balam“ serijos – tai kelių miestų (Tizimín, Nah, Mani, Chumayel ir kitų) raštai, … [Skaityti toliau…]
Septyni hermetiniai principai – tai pagrindinės idėjos, išdėstytos kūrinyje Kibalionas (angl. The Kybalion), parašytame 1908 m. „Trijų iniciuotųjų“. Šie principai laikomi hermetizmo – senovės Egipto ir Graikijos išminties tradicijos – branduoliu. Jie apibūdina visatos sandarą, žmogaus sąmonę ir dvasinio tobulėjimo kelią. Kiekvienas principas yra tarsi dvasinis dėsnis, veikiantis tiek materialiame, tiek nematomame pasaulyje. Hermetizmo mokyme … [Skaityti toliau…]