Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Dievas, arba Gamta (Deus, sive Natura) yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir kartu labiausiai klaidingai suprantamų filosofinių posakių Vakarų mąstymo istorijoje. Ši formulė, kilusi iš Barucho Spinozos XVII amžiaus filosofijos, išreiškia radikaliai kitokį Dievo supratimą nei tas, kuris vyravo tiek scholastikoje, tiek krikščioniškoje teologijoje. Spinoza teigė, kad Dievas nėra asmuo, stovintis virš pasaulio ar šalia … [Skaityti toliau…]
Piktosios dvasios, arba velniai, pagal krikščionišką mokymą, siekia pražudyti žmones ir nutraukti jų santykį su Dievu. Štai kaip jos veikia: Nors piktosios dvasios stengiasi pakenkti žmogaus sielai, krikščionių tikėjimas moko, kad Dievo malonė ir Šventoji Dvasia yra galingesnės, o nuolatinė malda, sakramentų priėmimas ir artimas ryšys su Dievu suteikia apsaugą nuo jų įtakos.
Urantijos knyga yra unikalus apreiškimų rinkinys, kuriame aprašoma visatos kilmė, Dievybės sąvokos ir Jėzaus Kristaus gyvenimo istorija. Knyga suskirstyta į keturias pagrindines dalis, kuriose pateikiama išsami informacija apie centrinę visatą, vietinę visatą, Urantijos (mūsų planetos) istoriją ir Jėzaus gyvenimą bei mokymus. Ši knyga yra plačiai skaitoma ne tik dėl religinės ar dvasinės informacijos, bet ir … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie Liuciferio ir jo angelų išvarymą iš dangaus yra viena iš įdomiausių ir giliausią simboliką turinčių istorijų krikščioniškoje teologijoje. Liuciferis, anksčiau žinomas kaip vienas iš aukščiausiųjų angelų, sukilęs prieš Dievą, buvo nubaustas ir išmestas iš dangaus kartu su kitais sukilusiais angelais. Šis pasakojimas rodo amžiną kovą tarp gėrio ir blogio bei Dievo viršenybę visų … [Skaityti toliau…]
Volteras, prancūzų švietimo epochos filosofas, garsėjo savo skvarbiu protu, aštria kritika ir ironija. Viena iš jo garsiausių frazių – „Jeigu Dievo nebūtų, jį reikėtų išrasti“ – tapo plačiai cituojama ir analizuojama tiek religiniuose, tiek filosofiniuose kontekstuose. Šie žodžiai rodo Voltero įsitikinimą, kad Dievo idėja yra būtina moralės ir socialinės tvarkos palaikymui, net jeigu apie Dievo … [Skaityti toliau…]
The Coming Tribulation – tai krikščionybės eschatologijoje dažnai minimų paskutiniųjų laikų įvykių pavadinimas, siejamas su intensyviausiu blogio pasireiškimu prieš Kristaus antrąjį atėjimą. Daugelis tikinčiųjų mano, kad šį dramatišką tarpsnį Šventasis Raštas aprašo kaip Didžiąją Negandą, kuri apims visuotinį nerimą, politinius sukrėtimus, gausias apgavystes ir vis dažnėjančius konfliktus. Pastaraisiais dešimtmečiais kai kuriuos tikinčiuosius ypač sudomino Roberto … [Skaityti toliau…]
Jei žiūrime iš klasikinės krikščioniškos teologijos perspektyvos, atsakymas būtų toks: Dievas sukūrė angelą, kuris vėliau savo laisvu pasirinkimu atsisakė gėrio ir tapo tuo, ką mes vadiname velniu. Kitaip tariant – Dievas nesukūrė blogio. Jis sukūrė laisvę. Ir per tą laisvę – kai kurie kūriniai pasirinko priešintis tam gėriui, kuriame buvo sukurti. Velnias (arba Liuciferis) Biblijoje … [Skaityti toliau…]
Septynios pragaro vartų sargybos dvasios yra paslaptinga koncepcija, randama žydų misticizmo ir apokrifinėje literatūroje, ypač susijusi su požemio pasaulio ir paskutiniojo teismo vaizdiniais. Šios dvasios, kartais vadinamos demonais ar angelais, simbolizuoja sunaikinimo, teismo ir dvasinių išbandymų jėgas, saugančias įėjimus į pragaro sritis. Terminas „septynios pragaro vartų sargybos dvasios“ kyla iš žydų misticizmo tradicijų, ypač Kabalos … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios istorijoje popiežių sąrašas yra griežtai reglamentuotas, tačiau per šimtmečius buvo asmenų, kurie buvo išrinkti popiežiais, bet dėl įvairių priežasčių nėra laikomi oficialiais popiežiais. Tokie atvejai apima nekonsekruotus išrinktuosius, neteisėtai paskelbtus popiežius ar tuos, kurie buvo pašalinti iš oficialių sąrašų vėliau. Šie „netikri popiežiai“ skiriasi nuo antipopiežių, kurie buvo konkuruojantys pretendentai, palaikomi tam tikrų … [Skaityti toliau…]
Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ yra vienas žymiausių Vakarų literatūros kūrinių, nagrinėjantis žmogaus prigimties, tikėjimo ir amžinos kovos tarp gėrio bei blogio temas. Šis dviejų dalių poetinis šedevras, parašytas XVIII–XIX a., yra ne tik filosofinis traktatas, bet ir gilus religinių klausimų tyrinėjimas, aktualus ir šiuolaikiniam skaitytojui. Istorija: žmogaus siekis ir sandoris su velniu „Faustas“ pasakoja apie … [Skaityti toliau…]
XIX a. viduryje Jungtinėse Valstijose susiformavo „Know-Nothing“ partija, oficialiai vadinta Amerikos partija, kuri tapo vienu ryškiausių antikatalikiškų ir antiimigrantinių judėjimų simbolių. Ši partija, klestėjusi apie 1840–1850 m., iškilo reaguodama į sparčią imigraciją, ypač iš Airijos ir Vokietijos, kur dauguma atvykėlių buvo katalikai. Partijos pavadinimas kilo iš jos pusiau slaptos struktūros – nariai, paklausti apie veiklą, … [Skaityti toliau…]
Jean Baudrillard’o posakis „Realybės nebėra, liko tik simuliakrai“ glaustai išreiškia jo pagrindinę filosofinę idėją, išplėtotą knygoje „Simuliakrai ir simuliacija“ (1981). Ši mintis atspindi jo teiginį, kad šiuolaikiniame pasaulyje tikrovė išnyko, ją pakeitė ženklai, vaizdiniai ir medijų sukurti atvaizdai, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo jokios „originalios“ realybės. Simuliakras, pagal Baudrillard’ą, yra kopija be originalo – vaizdinys, kuris … [Skaityti toliau…]