Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Salomėjos šokis, aprašytas Evangelijoje pagal Matą (14:6–11) ir Morkų (6:21–28), yra viena tragiškiausių ir dramatiškiausių Naujojo Testamento istorijų, kurios centre – Galilėjos valdovo Erodo Antipo puota, jaunos merginos šokis ir Jono Krikštytojo galvos nukirtimas. Ši istorija, persmelkta intrigų, keršto ir moralinių dilemų, ne tik atskleidžia I a. Palestinos politinį ir religinį kontekstą, bet ir kelia … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“ (Also sprach Zarathustra, 1883–1885) sukūrė vieną iš įtaigiausių ir literatūriškai turtingiausių savo kūrinių, kuriame religijos ir moralės klausimai nagrinėjami per filosofinę, mitologinę ir simbolinę prizmę. Knyga parašyta kaip prozos poema, kurioje pagrindiniu veikėju tampa Zaratustra – Nyčės interpretacijoje ne tiek istorinis zoroastrizmo pradininkas, kiek simbolinė figūra, … [Skaityti toliau…]
Lenkų liaudies pasaka Ši pasaka yra neįprasta tuo, kad Dievas ir velnias (antikristas) vaizduojami kaip veikėjai, kurie draugiškai bendrauja ir diskutuoja, o ne kaip amžini priešai. Tai atspindi lenkų folkloro tendenciją humanizuoti net antgamtines būtybes, suteikiant joms kasdienio gyvenimo bruožų ir humorą. Pasakoje taip pat matomas krikščioniškosios moralės ir liaudiško sąmojo derinys, kur velnias išjuokiamas, … [Skaityti toliau…]
Kabalistiniai posakiai kyla iš senosios žydų mistikos – Kabalos, kurios tikslas yra suvokti Dievo ir pasaulio ryšį ne per išorinius ritualus, o per vidinį pažinimą. Pats žodis „kabalistinis“ reiškia „gavimą“ arba „priėmimą“, nes kabalistas priima slaptą žinojimą, perduodamą iš mokytojo mokiniui. Kabalos šaknys siekia ankstyvąją judaizmo teologiją, bet pilnai ji išsiskleidė XII–XIII amžiuje Ispanijoje ir … [Skaityti toliau…]
Kibalionas (angl. The Kybalion) – vienas paslaptingiausių XX a. pradžios ezoterinių kūrinių, susijęs su hermetizmo tradicija. Pats pavadinimas „Kibalionas“ greičiausiai kilęs iš graikų žodžio kibalein, reiškiančio „apreikšti“, „atskleisti“ ar „perduoti“. Tai nurodo senovinę dvasinio mokymo tradiciją, kurioje žinios buvo perduodamos tik išmokytojui artimiems mokiniams – iš lūpų į lūpas. Lietuviškai šį pavadinimą būtų galima suprasti … [Skaityti toliau…]
„Kephalaia Gnostika“ – tai Evagrijaus Pontiečio magnum opus, giliausias ir sudėtingiausias jo kūrinys, parašytas apie 393–398 metus Kellijų dykumoje Egipte. Originalus pavadinimas graikiškai – „Κεφαλαία Γνωστικά“ (Kephalaia Gnōstika), kas reiškia „Gnostiniai skyriai“ arba „Pažinimo galvos“. Angliškai vadinamas „Gnostic Chapters“ arba „Centuries on Knowledge“ – „Pažinimo šimtukai“. Lietuviškai galėtų būti „Gnostiniai skyriai“ arba „Pažinimo centurijos“. Tai … [Skaityti toliau…]
Sefer Shaar ha-Gilgulim (hebrajiškai ספר שער הגלגולים – „Reinkarnacijos vartai“) – vienas pagrindinių Lurijos kabalos tekstų apie sielų persikūnijimą (gilgul), ibur (sielos įsiskverbimą į jau gyvenantį žmogų) ir tikkun (sielos taisymą). Autorius – rabinas Chajimas Vitalis (1543–1620), pagrindinis mokinio Izaoko Lurijos (Arizal) raštų užrašinėtojas ir redaktorius. Knyga parašyta apie 1570–1600 m. Safede (Galilėjoje), hebrajiškai, ir … [Skaityti toliau…]
Europoje nuo vėlyvųjų viduramžių iki XVII amžiaus pabaigos kilo didelė baimė raganavimo, kuris buvo siejamas su velnio garbintojais, erezijomis ir žala visuomenei. Tokiame kontekste atsirado specialūs vadovai – knygos, skirtos paaiškinti, kaip atpažinti, apklausti ir bausti įtariamus raganavimu. Šie tekstai rašyti dažniausiai dvasininkų, inkvizitorių ar valdovų, kurie matė raganavimą kaip grėsmę krikščioniškajai tvarkai. Pavyzdžiui, Bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Amerikiečių istoriko Henrio Čarlzo Ly (Henry Charles Lea) keturių tomų veikalas „Ispanijos inkvizicijos istorija“ (A History of the Inquisition of Spain), pirmą kartą išleistas 1906 m., iki šiol laikomas vienu fundamentaliausių tyrimų apie šią sudėtingą instituciją. Nors pats autorius buvo liberalus protestantas, jo darbas pripažįstamas kaip itin nešališkas: jis vengė moralizavimo ar religinių pamokslų, visą … [Skaityti toliau…]
Zigmundas Freudas (Sigmund Freud), psichoanalizės tėvu vadinamas mokslininkas, 1939 metais išleido knygą „Der Mann Moses und die monotheistische Religion“ (lietuviškai „Mozė ir monoteistinė religija“), kuri tuoj pat užvirė karštas diskusijas tarp istorikų, biblistų bei psichologų. Kūrinys gimė paskutiniais Freud gyvenimo mėnesiais, kai jis, gelbėdamasis nuo nacių teroro, persikėlė iš Vienos į Londoną. Rankraštį jis rašė … [Skaityti toliau…]
„Kunigas ir akolitas“ – trumpa novelė, parašyta 1894 metais jauno Oksfordo studento John Francis Bloxam (1873–1928). Jis buvo Exeter College studentas, vėliau konvertavo į anglo-katalikybę ir tapo kunigu. Bloxam priklausė vadinamajai „uranian“ literatūros tradicijai, kuri Viktorijos laikų Anglijoje subtiliai ar atvirai vaizdavo homoerotinę meilę tarp vyrų ir berniukų. Kūrinys pirmą kartą pasirodė vieninteliame Oksfordo studentų … [Skaityti toliau…]
Teologiškai ir filosofiškai analizuojant Biblijos požiūrį į velnią, galima pastebėti, kad Senajame Testamente Šėtonas (hebrajiškai „ha-satan“, reiškia „kaltintojas“ ar „priešininkas“) nėra vaizduojamas kaip absoliutus Dievo priešas, o veikiau kaip Dievo valios įrankis. Šėtonas yra Dievo tarnas, atliekantis jam skirtą vaidmenį dvasinėje pasaulio struktūroje. Tai ženkliai skiriasi nuo vėlesnio krikščioniško supratimo, kuriame Šėtonas tampa nepriklausomu blogio … [Skaityti toliau…]