Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Sefer Maphteah Shelomo (hebrajiškai ספר מפתח שלמה – „Šlomo rakto knyga“ lotyniškai žinoma kaip Clavicula Salomonis, angliškai – Key of Solomon) – hebrajiškas magijos vadovas, pilnas ritualų, talismanų ir dvasių valdymo būdų. Čia Šlomo (Šelomo) – tai biblinis karalius Saliamonas (hebrajiškai שלמה – Šlomo ben David), Dovydo sūnus, garsėjantis nepaprasta išmintimi ir galia valdyti demonus … [Skaityti toliau…]
James George Frazer, škotų antropologas ir folkloristas, parašė vieną įtakingiausių XX amžiaus knygų apie žmogaus tikėjimus. Gimė 1854 metais Glazge, studijavo Kembridže, ten praleido didžiąją gyvenimo dalį. Mirė 1941 metais. Frazeris laikomas socialinės antropologijos pradininku, nors pats mažai keliavo – rėmėsi misionierių, keliautojų ir klasikinių šaltinių medžiaga. Knyga originaliai angliškai vadinasi The Golden Bough: A … [Skaityti toliau…]
Vienas iš įdomiausių ir daug diskusijų keliantis ankstyvosios krikščionybės apokrifų yra vadinamoji Marijos Magdalietės evangelija. Akademiniame ir teologiniame diskurse šis kūrinys dažniausiai įvardijamas kaip Marijos Magdalietės evangelija (lot. Evangelium Mariae Magdalenae). Ši forma laikoma preciziškiausia, nes etnonimas „Magdalietė“ tiksliai nurodo asmens kilmę iš Magdalos miesto ir atitinka senąją vardų darybos tradiciją. Vis dėlto praktikoje, ypač … [Skaityti toliau…]
1913 metais išleista Sigmundo Freudo knyga „Totemas ir tabu“ – vienas drąsiausių ir labiausiai ginčytinų jo darbų. Tai nebe vien psichoanalizės klinikinė studija, o antropologinis-filosofinis veikalas, kuriame Freudas mėgina paaiškinti religijos, moralės ir visuomenės ištakas per Edipo komplekso prizmę. Knyga sudaryta iš keturių esė, išspausdintų 1912–1913 m. žurnale „Imago“, o vėliau sujungtų į vieną leidinį. … [Skaityti toliau…]
Friedricho Wilhelmo Nietzsche’s (Friedricho Wilhelmo Nietzschės) „Anapus gėrio ir blogio“ (Beyond Good and Evil)** yra vienas kertinių moderniosios filosofijos tekstų, kuriame Nietzsche griauna tradicinę moralę, kritikuoja vakarietišką metafiziką ir siūlo visiškai naują žmogaus vertinimo perspektyvą. Tai knyga, parašyta ne kaip nuoseklus traktatas, o kaip aštrių aforizmų, provokacijų ir filosofinių smūgių serija, nukreipta prieš viską, ką … [Skaityti toliau…]
„Vaikų Dievo“ sekta, žinoma įvairiais pavadinimais – The Children of God („Vaikai Dievo“), The Family of Love („Meilės šeima“), The Family („Šeima“) ir galiausiai The Family International („Tarptautinė šeima“) – yra vienas prieštaringiausių XX a. religinių judėjimų. Įkurta 1968 m. JAV Davido Bergo, dar vadinto „Tėvu Moze“ ar „Mo“, sekta pritraukė tūkstančius pasekėjų, žadėdama dvasinę … [Skaityti toliau…]
Romos imperatorius Julijonas (331–363), žinomas kaip „Julijonas Atskalūnas“ (Julian the Apostate), parašė trijų tomų traktatą pavadinimu „Prieš krikščionis“ (lot. „Contra Christianos“). Šis veikalas buvo skirtas kritikuoti krikščionybę ir ją demaskuoti kaip klaidingą religiją, iškeliant pagoniškąjį Romos tikėjimą ir graikų-romėnų kultūros vertybes. Julijonas buvo paskutinis Romos imperatorius, bandęs atkurti ir išplėsti pagonybę, o jo traktatas „Prieš … [Skaityti toliau…]
Šėtono bažnyčia (angl. The Church of Satan) buvo įkurta 1966 m. balandžio 30 d. San Fransiske, Kalifornijoje, Antoną Szandorą LaVey. Ši organizacija tapo pagrindine ateistinio satanizmo kryptimi, kuri dažniausiai naudoja Šėtono simbolį kaip maišto ir asmeninės laisvės simbolį, o ne kaip realią antgamtinę būtybę. Šėtono bažnyčia laikoma viena iš žinomiausių satanistinių organizacijų, nors ji neturi … [Skaityti toliau…]
Paleovizito hipotezė – tai pseudomokslinė teorija, teigianti, kad senovės žmonių religijos, kultūros bei technologijos buvo paveiktos ateivių iš kosmoso. Šios hipotezės šalininkai tiki, jog įvairių senovės kultūrų dievybės, mitai ir technologiniai atradimai yra ateivių apsilankymo Žemėje pėdsakai. Ji dažnai remiasi archajinių religijų tekstais, archeologiniais radiniais ir mitologiniais pasakojimais, kuriuos hipotezės šalininkai interpretuoja kaip įrodymus apie … [Skaityti toliau…]
Enuma Eliš – vienas žymiausių senovės Mesopotamijos kosmogoninių tekstų, sukurtas maždaug antrajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Jis dar vadinamas Babilonijos sukūrimo epu, nes vaizduoja, kaip dievas Mardukas įtvirtina tvarką chaose ir sukuria pasaulį bei žmoniją. Ši poema ilgą laiką buvo perduodama žodžiu ir užrašyta dantiraščiu ant molinių lentelių, kurios vėliau atrastos Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje (dabartinis … [Skaityti toliau…]
Netoli senosios Jeruzalės, į pietus nuo Siono kalno, plyti slėnis, vadinamas Hinomo sūnaus slėniu – Ge Ben-Hinnom. Hebrajiškai „ge“ reiškia „slėnį“, tad „Ge-hinnom“ reiškia tiesiog „Hinomo slėnis“. Bet šis vardas ilgainiui virto ne geografija, o įvaizdžiu – Gehenna, vieta, kuri Biblijoje tapo bausmės, gėdos ir ugnies simboliu. O viskas prasidėjo nuo vaikų. Senojo Testamento laikais … [Skaityti toliau…]
Kas jei žmonija yra ne Dievo mylimi vaikai, o Jo eksperimentas – kosminis bandymas, kurį Jis pradėjo, bet galbūt jau pamiršo, palikdamas mus vienatvėje? Ši idėja, jungianti kosmologinę vienatvę ir religiją kaip apleisto bandymo likutį, kelia klausimą: ar mūsų maldos, šventovės ir tikėjimai yra tik išblukę pėdsakai Dievo, kuris nebežiūri? Kosmologinės vienatvės teorija (angl. Cosmological … [Skaityti toliau…]