Nepatogūs tekstai

Paleovizito hipotezė – tai pseudomokslinė teorija, teigianti, kad senovės žmonių religijos, kultūros bei technologijos buvo paveiktos ateivių iš kosmoso. Šios hipotezės šalininkai tiki, jog įvairių senovės kultūrų dievybės, mitai ir technologiniai atradimai yra ateivių apsilankymo Žemėje pėdsakai. Ji dažnai remiasi archajinių religijų tekstais, archeologiniais radiniais ir mitologiniais pasakojimais, kuriuos hipotezės šalininkai interpretuoja kaip įrodymus apie … [Skaityti toliau…]

Enuma Eliš – vienas žymiausių senovės Mesopotamijos kosmogoninių tekstų, sukurtas maždaug antrajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Jis dar vadinamas Babilonijos sukūrimo epu, nes vaizduoja, kaip dievas Mardukas įtvirtina tvarką chaose ir sukuria pasaulį bei žmoniją. Ši poema ilgą laiką buvo perduodama žodžiu ir užrašyta dantiraščiu ant molinių lentelių, kurios vėliau atrastos Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje (dabartinis … [Skaityti toliau…]

Netoli senosios Jeruzalės, į pietus nuo Siono kalno, plyti slėnis, vadinamas Hinomo sūnaus slėniu – Ge Ben-Hinnom. Hebrajiškai „ge“ reiškia „slėnį“, tad „Ge-hinnom“ reiškia tiesiog „Hinomo slėnis“. Bet šis vardas ilgainiui virto ne geografija, o įvaizdžiu – Gehenna, vieta, kuri Biblijoje tapo bausmės, gėdos ir ugnies simboliu. O viskas prasidėjo nuo vaikų. Senojo Testamento laikais … [Skaityti toliau…]

Kas jei žmonija yra ne Dievo mylimi vaikai, o Jo eksperimentas – kosminis bandymas, kurį Jis pradėjo, bet galbūt jau pamiršo, palikdamas mus vienatvėje? Ši idėja, jungianti kosmologinę vienatvę ir religiją kaip apleisto bandymo likutį, kelia klausimą: ar mūsų maldos, šventovės ir tikėjimai yra tik išblukę pėdsakai Dievo, kuris nebežiūri? Kosmologinės vienatvės teorija (angl. Cosmological … [Skaityti toliau…]

Permainų knyga (I Ching arba Yijing, Pokyčių knyga), vienas seniausių kinų filosofinių tekstų, yra kosmologinė-filosofinė sistema, naudojama būrimui, savirefleksijai ir gyvenimo situacijų analizei. Ją sudaro 64 heksagramos – šešių linijų (ištisinių arba pertrauktų) simboliai, atspindintys skirtingas būsenas ir kaitos procesus. Kiekviena heksagrama sudaryta iš dviejų trigramų (trijų linijų darinių), o linijos simbolizuoja yin (pertraukta linija, … [Skaityti toliau…]

Index Expurgatorius reiškia „Išvalytinas sąrašas“ arba „Išbraukiamų (valytinų) vietų sąrašas“, bažnytinė cenzūra. Tai nebuvo bendras draudžiamų knygų sąrašas, bet nurodymų rinkinys, kurios konkrečios vietos leidžiamose knygose turi būti pašalintos arba cenzūruotos. Index Expurgatorius pirmą kartą oficialiai buvo parengtas 1571 m. pagal Tridento susirinkimo nurodymus. Jį sudarė Romos katalikų Bažnyčios Šventoji Oficija (dar vadinama Tikėjimo mokymo … [Skaityti toliau…]

Reptiloidų tikinčiųjų judėjimas, siejamas su britų konspiracijos teoretiku David Icke, yra alternatyvus tikėjimas, teigiantis, kad pasaulį slapta valdo formą keičiantys reptiloidiniai ateiviai iš Oriono ar Drakono žvaigždynų. Ši teorija, populiarinta Icke knygose, sujungia Naujojo amžiaus spiritualizmą, sąmokslo idėjas ir mokslinę fantastiką. Lietuvoje šis judėjimas mažai žinomas, bet pasaulyje jis turi tūkstančius sekėjų, tikinčių, kad įtakingi … [Skaityti toliau…]

VIII a. Bizantijos imperija išgyveno kultūrinį sukrėtimą, kurio aidai skamba net ir svarstant ateities kartų tapatybės iššūkius. Ikonoklazmas – religinių atvaizdų naikinimo judėjimas – ne tik sunaikino šventas ikonas, bet ir paliko gilias spragas visuomenės dvasiniame ir kultūriniame audinyje. Istorija atskleidžia, kaip lengvai galima sugriauti tapatybės pamatus ir kokios pamokos iš to kyla ateities kartoms. … [Skaityti toliau…]

Salomėjos šokis, aprašytas Evangelijoje pagal Matą (14:6–11) ir Morkų (6:21–28), yra viena tragiškiausių ir dramatiškiausių Naujojo Testamento istorijų, kurios centre – Galilėjos valdovo Erodo Antipo puota, jaunos merginos šokis ir Jono Krikštytojo galvos nukirtimas. Ši istorija, persmelkta intrigų, keršto ir moralinių dilemų, ne tik atskleidžia I a. Palestinos politinį ir religinį kontekstą, bet ir kelia … [Skaityti toliau…]

Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“ (Also sprach Zarathustra, 1883–1885) sukūrė vieną iš įtaigiausių ir literatūriškai turtingiausių savo kūrinių, kuriame religijos ir moralės klausimai nagrinėjami per filosofinę, mitologinę ir simbolinę prizmę. Knyga parašyta kaip prozos poema, kurioje pagrindiniu veikėju tampa Zaratustra – Nyčės interpretacijoje ne tiek istorinis zoroastrizmo pradininkas, kiek simbolinė figūra, … [Skaityti toliau…]

Lenkų liaudies pasaka Ši pasaka yra neįprasta tuo, kad Dievas ir velnias (antikristas) vaizduojami kaip veikėjai, kurie draugiškai bendrauja ir diskutuoja, o ne kaip amžini priešai. Tai atspindi lenkų folkloro tendenciją humanizuoti net antgamtines būtybes, suteikiant joms kasdienio gyvenimo bruožų ir humorą. Pasakoje taip pat matomas krikščioniškosios moralės ir liaudiško sąmojo derinys, kur velnias išjuokiamas, … [Skaityti toliau…]

Kabalistiniai posakiai kyla iš senosios žydų mistikos – Kabalos, kurios tikslas yra suvokti Dievo ir pasaulio ryšį ne per išorinius ritualus, o per vidinį pažinimą. Pats žodis „kabalistinis“ reiškia „gavimą“ arba „priėmimą“, nes kabalistas priima slaptą žinojimą, perduodamą iš mokytojo mokiniui. Kabalos šaknys siekia ankstyvąją judaizmo teologiją, bet pilnai ji išsiskleidė XII–XIII amžiuje Ispanijoje ir … [Skaityti toliau…]