Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Immanuelis Kantas savo veikale „Grynojo proto kritika“ (Kritik der reinen Vernunft) nuodugniai nagrinėjo įvairius Dievo buvimo įrodymus ir priėjo išvadą, kad nė vienas iš tradicinių metafizinių argumentų, įskaitant ontologinį, nėra tinkamas įrodyti Dievo egzistavimą. Ontologinis Dievo buvimo įrodymas, kuris siekia loginiu būdu įrodyti Dievo būtinumą remiantis pačia sąvoka, pasak Kanto, yra nepagrįstas, nes jis bando … [Skaityti toliau…]
Dovydo šaka (angl. Branch Davidians) – tai protestantų sekta, susiformavusi XX a. viduryje po skilimo Dovydo septintosios dienos adventistų judėjime, kuris savo ruožtu atsirado iš Septintosios dienos adventistų bažnyčios. Sektos istorija paženklinta apokaliptiniais įsitikinimais, vidinėmis kovomis dėl valdžios ir tragišku 1993 metų įvykiu Teksase, Waco mieste, kai daugiau nei 75 sektos nariai žuvo per apsiaustį … [Skaityti toliau…]
Jėzaus gimimo istorijoje šalia angelų giesmių, žvaigždžių ir išminčių dovanų slypi ir niūrus, dažnai nutylimas epizodas – karaliaus Erodo įsakymas nužudyti Betliejaus apylinkėse gimusius berniukus. Tai buvo kraupus ir beviltiškas mėginimas sustabdyti Mesijo atėjimą. Erodas bijojo, kad naujagimis „žydų karalius“ gali sukelti sukilimą, atimti iš jo sostą ir tapti liaudies viltimi, todėl ėmėsi brutalaus smurto. … [Skaityti toliau…]
Ar visata, kurioje gyvename, yra Dievo sapnas, o mes – Jo mintys, įsikūnijusios formose? Hinduizmo šivaizmo tantra ir kvantinės fizikos idėjos siūlo, kad visata gali būti sąmonės projekcija, o materija – sutelkta Dievo svajonė. „Jei Dievas yra visagalis – gal Jis sapnuoja save kaip mus?“ – klausė šivaizmo išminčiai ir net fizikas Nikola Tesla. Šivaizmo … [Skaityti toliau…]
Racionalistinė biblinė kritika, išsivysčiusi XVIII–XIX a., žymėjo revoliucinį posūkį Biblijos tyrinėjime, kai mokslininkai, tokie kaip Julius Wellhausen, pradėjo analizuoti Šventąjį Raštą kaip istorinį dokumentą, o ne kaip dieviškai įkvėptą tekstą. Ši kritika, paveikta Apšvietos racionalizmo ir istorinio metodo, kvestionavo tradicinius įsitikinimus apie Biblijos autorystę, tekstų autentiškumą ir jų sudarymo procesą. Vietoj to, kad priimtų Bibliją … [Skaityti toliau…]
Index librorum prohibitorum, arba Draudžiamų knygų sąrašas, buvo oficialus Katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriame keturis šimtmečius buvo surašomos knygos, laikytos pavojingomis tikėjimui ir moralei. Pirmasis toks sąrašas pasirodė 1559 m., popiežiaus Pauliaus IV (Gian Pietro Carafa) valdymo laikais, Romos Inkvizicijos Šventosios Kongregacijos iniciatyva. Į jį pateko net ir literatūros klasikai, pavyzdžiui, Giovanni Boccaccio „Dekameronas“ ar Masuccio … [Skaityti toliau…]
Palmar de Troya judėjimas, Lietuvoje žinomas kaip Palmarianų krikščionių bažnyčia (arba tiesiog Palmarianų bažnyčia), yra schizmatiška krikščionių sekta, kilusi 1968 m. El Palmar de Troya kaime, Sevilijos provincijoje, Andalūzijoje, Ispanijoje. Šis judėjimas, oficialiai vadinamas Palmarianų krikščionių bažnyčia (Iglesia Cristiana Palmariana de los Carmelitas de la Santa Faz), išsiskyrė iš Katalikų Bažnyčios, teigdama, kad yra tikroji … [Skaityti toliau…]
Groteskas, kaip meninis ir kultūrinis reiškinys, siejamas su keistumu, deformacija ir paradoksais, kurie išbando žmogaus suvokimo ribas. Religijoje, o ypač Biblijos tekstuose, grotesko apraiškų galima aptikti ten, kur susiduria šventumas ir žmogiškasis netobulumas, dieviškumas ir chaosas. Žodis „groteskas“ kilęs iš italų kalbos „grotta“ (urvas), apibūdinantis keistas, fantastines dekoracijas, rastas senovės Romos požemiuose. Laikui bėgant, groteskas … [Skaityti toliau…]
Ši knyga yra pirmasis garsaus Tibeto mirties teksto, pavadinto Didysis išsilaisvinimas klausantis tarpiniame būvyje, vertimas. Taip pat žinomas kaip Bardo Thodol, kas reiškia „išsilaisvinimas klausantis pomirtinio plano“ (Bardo: pomirtinis planas, Thodol arba Thotrol: išsilaisvinimas klausantis), šis tekstas iš pradžių buvo parašytas tibetiečių kalba ir skirtas kaip vadovas tiems, kurie mirė, pereinant iš buvusio gyvenimo į … [Skaityti toliau…]
Vienas įdomiausių ir intelektualiai provokuojančių senovės graikų rašytojo Plutarcho (angl. Plutarch) veikalų yra dialogas „Apie orakulų nutilimą (dar verčiama Apie orakulų išnykimą, Apie orakulų nuosmukį)“ (gr. Περὶ τῶν Ἐκλελοιπότων Χρηστηρίων, lot. De Defectu Oraculorum, angl. On the Obsolescence of Oracles). Šis kūrinys yra dalis didesnio jo esė ir dialogų rinkinio, žinomo kaip „Moralija“ (Moralia). Jame … [Skaityti toliau…]
Klausimas atrodo paradoksalus: juk atrodytų, kad tai tas pats, nes mes esame mūsų smegenys. Bet kai tik pažvelgiame giliau, atsiveria ištisa sritis prieštaravimų, kuriuose kryžiuojasi mokslas, filosofija ir religija. Mokslas čia pirmasis išprovokavo šoką. XX a. pabaigoje Benjaminas Libet atliko eksperimentus, kuriuose matavo smegenų aktyvumą. Paaiškėjo, kad elektrinis impulsas, rodantis sprendimo pradžią, smegenyse pasirodo dalimis … [Skaityti toliau…]
„Ars Theurgia“ (lot. Teurgijos menas) – tai antrasis „Lesser Key of Solomon“ (Clavicula Salomonis Regis) rinkinį sudarantis traktatas, tęsiantis „Ars Goetia“ tradiciją, tačiau visiškai kitokios dvasinės krypties. Jei „Goetia“ aprašo žemiškas ir dažnai pavojingas dvasias, tai „Ars Theurgia-Goetia“ kalba apie aukštesnių sferų angelus ir dvasias, kurios valdo oro, keturių pasaulio krypčių ir laikų sritis. Kūrinys … [Skaityti toliau…]