Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Religija per visą istoriją buvo ne tik dvasinio gyvenimo pagrindas, bet ir priežastis, dėl kurios žmonės kartais patirdavo represijas, tarp jų – ir mirties bausmes. Šios bausmės dažnai buvo skiriamos dėl religinio persekiojimo, erezijos, įtarimų raganavimu ar nesutarimų su oficialiomis Bažnyčios dogmomis. Žemiau pateikiami geriausiai žinomi mirties bausmės atvejai, susiję su religija ar su ja … [Skaityti toliau…]
Pragaro kančios ir bausmės, aprašytos įvairiose religijose, dažnai simbolizuoja ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, kurios yra nuodėmių pasekmė. Pragaro samprata skiriasi priklausomai nuo teologinių ir kultūrinių tradicijų, tačiau bendras dėmesys skiriamas atskyrimui nuo Dievo, gėdos jausmui, skausmui ir nevilties būsenai. Krikščionybėje Krikščionybėje pragaras apibūdinamas kaip vieta, kur sielos kenčia amžiną atskyrimą nuo Dievo. … [Skaityti toliau…]
Yra sena teologinė įžvalga: velnias ne tik nebijantis Šventojo Rašto, bet puikiai jį išmanantis. Evangelijose randame epizodą, kai velnias gundo Jėzų dykumoje – ir daro tai pasitelkdamas Biblijos citatas. „Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn, – juk parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti’“ (Lk 4,10). Tai ne paprastas išbandymas, tai bandymas pasitelkti Dievo žodį … [Skaityti toliau…]
Ar žmogus, pasiekęs dangų – amžinosios bendrystės su Dievu būseną – gali būti „pervestas“ ar „nukeltas“ į pragarą? Šis klausimas, liečiantis Dievo gailestingumo, laisvos valios ir amžinybės prigimtį, yra sudėtingas ir retai aptariamas krikščionių teologijoje. Biblijoje dangus vaizduojamas kaip galutinė būsena, kur išgelbėtos sielos patiria amžiną džiaugsmą Dievo akivaizdoje (Apr 21, 4: „Jis nušluostys kiekvieną … [Skaityti toliau…]
Kristaus laikais, ypač Romos imperijoje, vaikų išnaudojimas buvo liūdna tikrovė. Romėnų teisė nelaikė vaikų lygiaverčiais asmenimis. Vergai, tarp jų ir vaikai, buvo laikomi šeimininkų nuosavybe. Senovės šaltiniai liudija, kad seksualinis vaikų išnaudojimas vyko tiek privačiai, tiek viešose vietose. Graikijoje žinomas reiškinys pederastija – santykiai tarp suaugusių vyrų ir berniukų, kurie, nors kai kuriose vietovėse buvo … [Skaityti toliau…]
Religinė sekta „Žmonių šventykla“ (Peoples Temple), vadovaujama charizmatiško lyderio Jimo Joneso, yra vienas tragiškiausių religinio fanatizmo pavyzdžių XX a. istorijoje. 1978 m. lapkričio 18 d. Gajanoje, Jonestowno komunoje, įvyko masinės žudynės, kai daugiau nei 900 sektos narių žuvo per vadinamąją „revoliucinę savižudybę“. „Žmonių šventykla“ buvo įkurta 1955 m. Indianapolyje, JAV, Jimo Joneso, kuris save laikė … [Skaityti toliau…]
Pateiktas tekstas yra krikščioniškas apokrifinis pasakojimas, žinomas kaip „Piloto mirtis“ (Mors Pilati). Tai yra legenda, nepriklausanti Biblijos kanonui, sukurta praėjus daug laiko po aprašomų įvykių, greičiausiai ankstyvaisiais viduramžiais. Šio kūrinio autorius yra nežinomas. Tekstas priklauso platesniam legendų ciklui apie Poncijų Pilotą, kuriuo siekta užpildyti pasakojimo spragas, likusias po kanoninių evangelijų, ir pateikti moralinį ar teologinį … [Skaityti toliau…]
Septynioliktojo amžiaus pradžios Europa buvo persmelkta baimės, prietarų ir religinio fanatizmo. Raganų teismai liepsnojo visame žemyne, o valstybės ir Bažnyčios aparatas, apsiginklavęs teologiniais traktatais ir teisiniais kodeksais, vykdė negailestingą kampaniją prieš tuos, kurie, kaip manyta, sudarė sandėrį su Šėtonu. Būtent šiame neramiame kontekste gimė vienas iškiliausių, detaliausių ir kartu šiurpiausių demonologijos veikalų – Pjero de … [Skaityti toliau…]
ai vienas drąsiausių ir labiausiai prieštaringų XVII a. filosofinių veikalų. Baruchas (Benediktas) Spinoza (1632–1677), olandų žydų kilmės filosofas, jį parašė lotyniškai ir anonimiškai, nes puikiai suprato, kad tekstas sukels audringą reakciją. Leidinyje net ant viršelio buvo nurodyta klaidinga leidimo vieta ir leidėjas – viskas dėl saugumo. Tractatus Theologico-Politicus buvo skirtas paaiškinti religijos ir politikos santykį … [Skaityti toliau…]
Jono apokrifas (ApokJn) (The Secret Book of John, The Apocryphon of John), dar vadinamas „Apokrifinė Jono knyga“, „Slaptoji Jono knyga“ arba „Slaptasis Jono apreiškimas“, yra vienas reikšmingiausių gnostinių raštų, išlikusių iš ankstyvosios krikščionybės laikų. Kūrinys parašytas graikų kalba II amžiuje, o iki mūsų dienų išliko keliomis versijomis – dvi ilgos ir dvi trumpos, rastos Nag … [Skaityti toliau…]
Biblijoje pragaras apibūdinamas ne tiek kaip fizinė kančios vieta, bet kaip būklė, kai siela atskiriama nuo Dievo šviesos ir tiesos. Jėzus kalba apie „amžiną ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams“ (Mt 25, 41), bet kartu pabrėžia, kad Dievas „nenori, jog nors vienas pražūtų, bet kad visi pasiektų išgelbėjimą“ (2 Pt 3, 9). Ši įtampa tarp … [Skaityti toliau…]
Cayetano Antonio Ripoll gimė 1778 m. Solsonoje (Katalonija). Jaunystėje išmoko gramatikos bei filosofijos ir vėliau tarnavo Ispanijos kariniame dalinyje per nepriklausomybės karą prieš Napoleoną. Buvęs belaisvis Prancūzijoje, Ripoll susipažino su deizmo idėjomis – tikėjimo forma, kuri pripažįsta Dievą, bet ne religinių dogmų autoritetą. Grįžęs į Ispaniją, jis tapo mokytoju Ruzafos rajone (Valensija), kur dėstė pradines … [Skaityti toliau…]