Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Jei žiūrime iš klasikinės krikščioniškos teologijos perspektyvos, atsakymas būtų toks: Dievas sukūrė angelą, kuris vėliau savo laisvu pasirinkimu atsisakė gėrio ir tapo tuo, ką mes vadiname velniu. Kitaip tariant – Dievas nesukūrė blogio. Jis sukūrė laisvę. Ir per tą laisvę – kai kurie kūriniai pasirinko priešintis tam gėriui, kuriame buvo sukurti. Velnias (arba Liuciferis) Biblijoje … [Skaityti toliau…]
Septynios pragaro vartų sargybos dvasios yra paslaptinga koncepcija, randama žydų misticizmo ir apokrifinėje literatūroje, ypač susijusi su požemio pasaulio ir paskutiniojo teismo vaizdiniais. Šios dvasios, kartais vadinamos demonais ar angelais, simbolizuoja sunaikinimo, teismo ir dvasinių išbandymų jėgas, saugančias įėjimus į pragaro sritis. Terminas „septynios pragaro vartų sargybos dvasios“ kyla iš žydų misticizmo tradicijų, ypač Kabalos … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios istorijoje popiežių sąrašas yra griežtai reglamentuotas, tačiau per šimtmečius buvo asmenų, kurie buvo išrinkti popiežiais, bet dėl įvairių priežasčių nėra laikomi oficialiais popiežiais. Tokie atvejai apima nekonsekruotus išrinktuosius, neteisėtai paskelbtus popiežius ar tuos, kurie buvo pašalinti iš oficialių sąrašų vėliau. Šie „netikri popiežiai“ skiriasi nuo antipopiežių, kurie buvo konkuruojantys pretendentai, palaikomi tam tikrų … [Skaityti toliau…]
Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ yra vienas žymiausių Vakarų literatūros kūrinių, nagrinėjantis žmogaus prigimties, tikėjimo ir amžinos kovos tarp gėrio bei blogio temas. Šis dviejų dalių poetinis šedevras, parašytas XVIII–XIX a., yra ne tik filosofinis traktatas, bet ir gilus religinių klausimų tyrinėjimas, aktualus ir šiuolaikiniam skaitytojui. Istorija: žmogaus siekis ir sandoris su velniu „Faustas“ pasakoja apie … [Skaityti toliau…]
XIX a. viduryje Jungtinėse Valstijose susiformavo „Know-Nothing“ partija, oficialiai vadinta Amerikos partija, kuri tapo vienu ryškiausių antikatalikiškų ir antiimigrantinių judėjimų simbolių. Ši partija, klestėjusi apie 1840–1850 m., iškilo reaguodama į sparčią imigraciją, ypač iš Airijos ir Vokietijos, kur dauguma atvykėlių buvo katalikai. Partijos pavadinimas kilo iš jos pusiau slaptos struktūros – nariai, paklausti apie veiklą, … [Skaityti toliau…]
Jean Baudrillard’o posakis „Realybės nebėra, liko tik simuliakrai“ glaustai išreiškia jo pagrindinę filosofinę idėją, išplėtotą knygoje „Simuliakrai ir simuliacija“ (1981). Ši mintis atspindi jo teiginį, kad šiuolaikiniame pasaulyje tikrovė išnyko, ją pakeitė ženklai, vaizdiniai ir medijų sukurti atvaizdai, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo jokios „originalios“ realybės. Simuliakras, pagal Baudrillard’ą, yra kopija be originalo – vaizdinys, kuris … [Skaityti toliau…]
„Juozapo Dailidės istorija” (The History of Joseph the Carpenter), vienas iš apokrifinių (neįtrauktų į kanoninę Bibliją) krikščioniškųjų raštų, pasakojantis apie Šv. Juozapą, Jėzaus žemiškąjį tėvą. Pagrindinė informacija: Svarbiausi elementai: Nors šis tekstas nėra kanoninis, jis rodo ankstyvųjų krikščionių pagarbą Šv. Juozapui ir bandymus užpildyti naujojo Testamento „spragas” (pvz., Juozapo vaikai iš pirmos santuokos, jo darbas, … [Skaityti toliau…]
Viljamas Tomas Stedas, dar žinomas kaip W. T. Stead, buvo XIX a. britų žurnalistikos ikona, socialinių reformų šauklys ir žmogus, kurio gyvenimą persmelkė gilūs krikščioniški įsitikinimai. Gimęs 1849 m. Anglijoje, pastoriaus šeimoje, Stedas užaugo apsuptas evangeliškojo kongregacionalizmo, kuris formavo jo požiūrį į teisingumą ir pareigą. Būdamas „Pall Mall Gazette“ redaktoriumi, jis išgarsėjo kaip „naujosios žurnalistikos“ … [Skaityti toliau…]
„Priapėja“ (Priapea) – tai antikinė žaismingų epigramų rinktinė, sukurta įvairių romėnų poetų ir skirta dievui Priapui, vaisingumo ir sodų globėjui. Šie trumpi tekstai, išversti į anglų kalbą 1890 m. Leonardo C. Smitherso ir sero Richardo F. Burtono leidime, atskleidžia senovės romėnų religines praktikas, humoro jausmą ir požiūrį į kūniškumą. Nors epigramos pasižymi atviru tonu, jos … [Skaityti toliau…]
Frazė „Tai, kas apačioje, panašu į tai, kas viršuje, ir tai, kas viršuje, panašu į tai, kas apačioje, kad įvyktų vieno stebuklas“ kilusi iš senovės hermetizmo tradicijos, konkrečiai iš Smaragdo lentelės, priskiriamos Hermesui Trismegistui. Šis tekstas, datuojamas helenistiniu laikotarpiu, apie II–III a. po Kr., buvo alchemikų ir mistikų vadovas. Frazė perteikia mintį, kad mažesni dalykai … [Skaityti toliau…]
„Corpus Hermeticum“, lietuviškai vadinamas „Hermetiškais raštais, Hermetinis rinkinys“ arba tiesiog „Hermetika“, yra senovės filosofinių ir mistinių traktatų rinkinys, parašytas graikų kalba maždaug I–III amžiuje po Kristaus. Šie tekstai priskiriami legendiniam išminčiui Hermesiui Trismegistui – mitiniam veikėjui, jungiančiam graikų dievo Hermio ir egiptiečių išminties dievo Toto bruožus. Senovės pasaulyje Hermes Trismegistas buvo laikomas dieviškosios išminties perdavėju, … [Skaityti toliau…]
Psichinės lyties teorija kilo iš hermetizmo tradicijos ir yra plačiai aptariama kūrinyje Kibalionas, ypač septintajame principų skyriuje – lytiškumo (Gender) principas. Ji teigia, kad lytis egzistuoja ne tik fiziniame kūne, bet ir proto lygmenyje. Kitaip sakant, kiekviename žmoguje veikia dvi jėgos – vyriškoji ir moteriškoji – kurios kartu formuoja mąstymą, kūrybą ir emocinę pusiausvyrą. Pagal … [Skaityti toliau…]