Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Nihilizmas – tai filosofinė kryptis, teigianti, kad gyvenimas, moralė ir tikėjimas neturi objektyvios prasmės, vertės ar pagrindo. Žodis kilęs iš lotyniško „nihil“, reiškiančio „niekas“ arba „nieko“. Nihilizmo idėjos pradėjo formuotis XVIII amžiuje, tačiau plačiau išplito XIX amžiuje kartu su Friedricho Nietzsche’s raštais, nors jis pats kritikavo nihilizmą kaip pavojingą dvasinį išsekimą. Istoriškai terminas buvo vartojamas … [Skaityti toliau…]
Fiodoras Dostojevskis (1821–1881), vienas didžiausių rusų literatūros klasikų ir filosofinių romanų meistrų, savo kūryboje gilinosi į žmogaus prigimtį, tikėjimą, moralę ir Dievo klausimą. Viena iš jo garsiausių ir labiausiai cituojamų idėjų – „Jei Dievo nėra, viskas leidžiama“ – išreiškia egzistencinį ir moralinį paradoksą, kurį jis nagrinėjo savo romanuose, ypač „Broliai Karamazovai“. Ši mintis kviečia apmąstyti, … [Skaityti toliau…]
897-ųjų metų sausis, Roma. Laterano bazilikos (Basilica di San Giovanni in Laterano) skliautai tapo liudininkais įvykio, kuris vėliau istorijoje bus įrašytas kaip Lavonų sinodas (lot. Synodus Horrenda – Baisusis sinodas). Tai nebuvo mistinis ritualas ar literatūrinė fantazija – tai buvo oficialus teismo procesas, kuriame kaltinamojo kėdėje sėdėjo devynis mėnesius kape praleidęs popiežius.Politinis pūlinys ir pagieža … [Skaityti toliau…]
Religinės žmogžudystės, įvykdytos dėl tikėjimo motyvų arba kaip religinių konfliktų pasekmė, paliko gilų įspaudą istorijoje. Jos dažnai buvo skatinamos fanatizmo, netolerancijos ar politinių interesų, maskuotų religiniu rūbu. Šie įvykiai dažnai parodo, kaip tikėjimas gali būti iškreiptai panaudojamas smurtui pateisinti. Vienas žymiausių atvejų – Šv. Baltramiejaus nakties skerdynės, įvykusios 1572 metų rugpjūčio 23–24 dienomis Prancūzijoje. Šio … [Skaityti toliau…]
Malleus Maleficarum (lot. „Raganų kūjis, Raganų plaktukas“), išleistas 1487 m., yra vienas kontroversiškiausių ir liūdnai pagarsėjusių teologinių veikalų Vakarų istorijoje. Ši knyga, iš pradžių skirta inkvizitoriams kaip raganų atpažinimo ir persekiojimo vadovas, tapo raganų medžioklės simboliu, prisidėjusi prie tūkstančių nekaltų žmonių, dažniausiai moterų, kankinimų ir egzekucijų. Parašyta dominikonų vienuolių Heinricho Kramerio (lot. Henricus Institoris) ir, … [Skaityti toliau…]
Ričardo Daukins knyga Dievo iliuzija (The God Delusion), išleista 2006 m., yra vienas įtakingiausių ir kontroversiškiausių ateistinės literatūros kūrinių. Joje autorius, žymus evoliucijos biologas ir Oksfordo universiteto profesorius, argumentuoja, kad tikėjimas antgamtiniu kūrėju – Dievu – yra ne tik nepagrįstas, bet ir dažnai žalingas. Pasitelkdamas logiką, mokslinius faktus ir sąmojį, Daukinsas dekonstruoja religinius įsitikinimus, teigdamas, … [Skaityti toliau…]
Petras Damianas (Petrus Damianus, 1007–1072) savo garsiausią moralinį traktatą Liber Gomorrhianus, ad Leonem IX Romanum Pontificem — lietuviškai „Gomoros knyga, skirta Romos popiežiui Leonui IX“ — parašė apie 1049–1054 m., vienu iš ankstyviausių Bažnyčios reformų laikotarpių. Tai nėra literatūrinė fantazija, o rūsčia tikrove pagrįstas liudijimas, kurį autorius parengė remdamasis savo, kaip aukšto rango dvasininko ir … [Skaityti toliau…]
Nag Hamadžio kodeksai – tai nepaprastai svarbus ankstyvosios krikščionybės ir gnostinių judėjimų paveldo rinkinys, atrastas 1945 m. Egipto aukštutinėje dalyje, netoli Nag Hamadžio gyvenvietės. Šie kodeksai (knygos formos rankraščiai) parašyti koptų kalba ir datuojami IV amžiumi po Kr. Jų turinys gerokai prasiplečia už tradicinio krikščioniško kanono ribų, pateikdamas kitokias Jėzaus mokymo, pasaulio sukūrimo ir išganymo … [Skaityti toliau…]
Religijoje erezijų skleidėjais laikomi asmenys ar grupės, kurie skelbia mokymus, prieštaraujančius oficialiai priimtoms Bažnyčios dogmoms. Terminas „erezija“ dažniausiai vartojamas krikščioniškame kontekste, nurodant atvejus, kai tam tikri asmenys ar bendruomenės atsiskyrė nuo tradicinio tikėjimo, sukeldami teologinius ginčus ir kartais net skilimus Bažnyčioje. Didžiausi erezijų skleidėjai buvo tie, kurių idėjos turėjo reikšmingą poveikį istorijai ir sukėlė gilias … [Skaityti toliau…]
1945 metais Egipto smėlis atidavė vieną labiausiai intriguojančių krikščioniškojo gnosticizmo tekstų – Pilypo evangeliją (ne Filipo), dar vadinamą Evangelija pagal Pilypą (angl. The Gospel of Philip, kopt. Ⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲕⲁⲧⲁ ⲫⲓⲗⲓⲡⲡⲟⲥ, gr. Evangelion Philipou, lot. Evangelium Philippi). Rasta tame pačiame Nag Hamadžio ąsotyje kaip ir garsioji Tomo evangelija, ji iš karto patraukė tyrinėtojų dėmesį ne tiek … [Skaityti toliau…]
Romos inkvizicijos procesas Giordanas Brunas (1548–1600), italų filosofas, teologas, matematikas ir astronomas, yra viena iš labiausiai žinomų Renesanso epochos figūrų, kurios gyvenimas baigėsi tragiškai – jis buvo sudegintas ant laužo kaip eretikas. Jo pasmerkimas Romos inkvizicijos proceso metu 1600 m. atspindi XVI a. pabaigos Bažnyčios ir mokslo konfliktą, taip pat griežtą Katalikų Bažnyčios poziciją prieš … [Skaityti toliau…]
Sovietų Sąjungos laikais Rusijos Ortodoksų Bažnyčia (Maskvos patriarchatas) buvo priversta veikti griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, kur religinės institucijos buvo pavaldžios komunistiniam režimui. Nors viešai Bažnyčia deklaravo dvasinę misiją, paviešinti dokumentai po SSRS žlugimo atskleidė glaudžius jos ryšius su KGB – sovietų saugumo tarnyba, kuri kontroliavo visuomenės gyvenimą, įskaitant religines bendruomenes. Aukšto rango dvasininkai, turėję kodeksinius vardus, … [Skaityti toliau…]